- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- eI3-2162-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02775-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- H. L.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Solgenas”, V. Ž., P. S.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Solgenas”, V. Ž., P. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) prašo:
1) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė, Administracija) per 30 dienų atlikti Medvalakio gatvės dalies kadastrinius matavimus prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje nuo (duomenys neskelbtini), pravažiavimui link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatant (duomenys neskelbtini) gatvės ribas tarp raudonųjų linijų 12 metrų, pravažiavimo plotį link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pietinę gretimybę nustatant 5 metrus;
2) įpareigoti atsakovę per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius galėtų priimti sprendimą atkūrimui natūra;
3) panaikinti atsakovės 2019-11-20 sprendimą Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);
4) įpareigoti atsakovę per 30 dienų atlikti naujus (duomenys neskelbtini)g. matavimus, pagal galiojantį Detalųjį planą, kuriame nustatyta D kategorija (duomenys neskelbtini) gatvei, raudonos linijos 20 metrų, tikslinti VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini);
5) įpareigoti Administraciją per 30 dienų atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad NŽT Palangos skyrius galėtų priimti sprendimą atkūrimui natūra.
Pareiškėja paaiškina, kad skundu siekia apginti savo pažeistas teises į nuosavybę dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veikimo vienu atveju ir kitu atveju dėl neveikimo, nes tokiais veiksmais užkertamas kelias atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kuri yra neužstatyta ir galėtų būti grąžintą natūra, jei ginčijamas sprendimas būtų panaikintas ir atsakovė būtų įpareigota atlikti jai pavestas funkcijas. Nurodo, kad pateikė prašymus „Dėl laisvos neužstatytos žemės” atsakovei, kuriuose prašė, jog prie prašymuose pavaizduotose schemose nurodytas plotas būtų pažymėtas, kaip laisva (neužstatyta) žemė buvusių savininkų posesijoje, siekiant, kad NŽT Palangos skyriaus atkurtų nuosavybės teises natūra. Nurodo ginčijamo sprendimo motyvus. Mano, jog atsakovė negali nustatyti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės buvusių savininkų posesijoje, kurią galima būtų atkurti natūra. Pažymi, kad atsakovė sprendime nenurodo kadastrinių matavimų atlikimo laiko, ši aplinkybė parodo jos neveikimą. Pažymi, kad 2019-10-23 prašyme aiškiai išdėstyti reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes yra prašoma pažymėti valstybinę žemę buvusių savininkų posesijoje kaip laisvą (neužstatytą), tokie veiksmai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Nurodo Tvarkos 106 punktą. Teigia, kad atsakovė nevykdo jai pavestų funkcijų teritorijų planavimo srityje ir pažeidžia Tvarkos nuostatas. Tokiais atsakovės veiksmais nuosavybės teisių atkūrimas prasidėjęs su Nepriklausomybės atkūrimu, vilkinamas, dėl ko nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija NŽT negali atkurti natūra nacionalizuotos nuosavybės. Pažymi, kad neturint specialių teritorijų planavimo žinių, išnagrinėjus viešai prieinamus ortofotografinius Lietuvos žemėlapius, bei nuvykus į vietą matoma, kad yra laisvo ploto, be to, atsakovė turi visą informaciją susijusią su teritorijų planavimo dokumentais, ir gali pamatuoti, tačiau dėl galimai subjektyvių priežasčių tokie veiksmai neatlikti. Nurodo, kad teritorija, kurią siekia atsikurti natūra, yra pagalbinių D kategorijos gatvių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankirta ir akligatvis pravažiavimas link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę bei akligatvis pravažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog greitis tokiame kelyje siekia 20 km/h, todėl plotis tarp gatvės raudonų linijų gali būti mažesnis pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai” (toliau – STR 2.06.04:2014 ). Apibendrina nurodyto teisės akto 10 lentęlę. Pažymi, kad pravažiavimu link (duomenys neskelbtini) naudojamas tik dviejų žemės sklypų savininkų t.y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis STR 2.06.04:2014 gali būti numatomas plotas tarp raudonų linijų 5 metrai. Pravažiavimu link (duomenys neskelbtini), naudoja didesnis žemės sklypų savininkų skaičius, taip pat pravažiavimo vakarinėje dalyje yra didelis plotas nesuformuotos valstybinės žemės, todėl tikėtina pravažiavimas bus reikalingas didesniam automobilių srautui, todėl pagal STR 2.06.04:2014 galėtų būti nustatomas plotas tarp raudonų linijų 12 metrų.
Nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktiką. Vertinant susidariusią situaciją, pažymi, kad šioje dalyje nustačius pagal STR 2.06.04:2014 gatvės elementams įrengti infrastruktūros koridorių Medvalakio gatvės plotį tarp gatvės raudonųjų linijų 5 metrus pravažiavimui link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę bei akligatviui-pravažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 12 metrų tarp raudonų linijų, būtų užtikrintas pakankamas poreikis gyventojų susisiekimui akligatvyje esantiems sklypams ir būtų užtikrinama mano teisė į nuosavybę, taigi išlaikyta pusiausvyra tarp nuosavybės teisių atkūrimo ir visuomenės interesų. Teigia, kad atsakovė 2009 metais registravo VĮ „Registrų centre” ginčijamo sprendimo priede nurodyto dydžio sklypą Medvalakio gatvei, negaliojant jokiam detaliajam planui, taip pat neteisėtai priskiriant ir dalį mano natūrinės žemės, tokie veiksmai prieštaravo tuo metu galiojančiam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Savivaldybė neįvertino nuosavybės teisių atkūrimo. Mano, kad atsakovei 2018-07-03 patvirtinant Detalųjį planą, išreiškiamas aiškus visuomenės poreikis Medvalakio gatvei, kaip D kategorijos gatvei, ir gatvės raudonas linijas nustatant 20 metrų.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir paršo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje natūroje nuo tarybinių laikų yra Medvalakio gatvės dalis (nors ji ir nėra registruota nekilnojamojo turto registre), kuria pagrinde naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypo ir pastatų savininkai. Tvirtina, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu Medvalakio gatvę nuo 35 metrų reikėtų susiaurinti iki 12 metrų. Mano, jog toks pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, nes ši Medvalakio gatvės teritorija yra pramoninėje mieto dalyje, kurioje daugiausia važinėja įvairių įmonių sunkiasvoris transportas. Pažymi, kad pradėjo rengti Palangos m. transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą, todėl tik parengus minėtą planą ir kelią įregistravus Nekilnojamojo turto registre, paaiškės ar yra galimybė grąžinti natūra kelių metrų juostą palei kelią. Nurodo, kad sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje esančią žemę nėra galimybės grąžinti natūra, nes joje stovi dalis (duomenys neskelbtini)pastato, t.y. dalis pastato (duomenys neskelbtini) yra už sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. (duomenys neskelbtini) pastato savininkai kreipėsi į Administraciją dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi (duomenys neskelbtini) pastatas, prisijungimo. Teigia, kad 2020-01-21 raštu kreipėsi į NŽT išaiškinimo: ar pretendentai, ar (duomenys neskelbtini) pastato savininkas turi pirmumo teisę į įsiterpusią valstybinę žemę. Tvirtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu, pietinėje pusėje esantis kelias turi būti susiaurintas iki 5 metrų. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai” 33 punktą ir 10 lentelę D minimalus 5 metrų atstumas taikomas tik esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. Argumentuoja, jog (duomenys neskelbtini) sklypo pietinėje pusėje esantis kelias nėra nei kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatyta teritorija, nei senamiestis, todėl nėra pagrindo kelią, kuriuo važinėja ir turi prasilenkti sunkvežimiai, susiaurinti iki 5 metrų pločio. Atkreipia dėmesį, kad 2019-10-29 prašymu pareiškėja reikalauja natūra grąžinti žemę, kuri yra užimta registre registruota Medvalakio gatve, todėl šis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, informuoja, kad priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę, vadovaudamasi Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-01-16 nutartimi nutarė priimti pareiškėjos patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019-11-20 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019-10-23 ir 2019-10-24 prašymus); kitą skundo dalį atsisakyta priimti. LVAT 2020-02-26 nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020-01-16 nutartį paliko nepakeistą. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020-01-16 nutartimi buvo apibrėžtos šios bylos nagrinėjimo ribos, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl pareiškėjos reikalavimų, kurie buvo priimti Teismo 2020-01-16 nutartimi. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-11-20 sprendimo Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus.
Faktinės bylos aplinkybės
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymais „Dėl laisvos neužstatytos žemės” kreipėsi į atsakovę, kuriais buvo prašoma:
1) pateiktoje preliminarioje laisvos neužstatytos žemės schemoje nurodytą plotą, esantį prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos vakarinėje dalyje, buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje pažymėti kaip laisvą neužstatytą natūra grąžinamą žemę;
2) pateiktoje preliminarioje laisvos neužstatytos žemės schemoje nurodytą plotą, esantį (duomenys neskelbtini)g. vakarinėje pusėje greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje pažymėti kaip laisvą neužstatytą natūra grąžinamą žemę.
Atsakovė į anksčiau minėtus pareiškėjos prašymus atsakė vienu raštu – ginčijamu 2019-11-20 sprendimu. Ginčijamame sprendime pateikta informacija, jog teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)gretimybėje, patenka į Medvalakio gatvės ribas, kurios 2019 metais įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl šioje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Dėl kito pareiškėjos prašymo nurodyta, kad tik parengus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus galima nustatyti, ar pareiškėjos prašomoje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės.
Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Iš pareiškėjos prašymų bei ginčijamo sprendimo nustatyta, kad pareiškėjos ir atsakovės administracinis ginčas kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2015-02-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 yra nurodžiusi, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, be kita ko, grindžiamas tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (minėta, toliau – ir Tvarka) nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Aptariamoje nutartyje LVAT nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų, tame tarpe ir asmenų pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai Administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. NŽT neturi teisės tęsti nuosavybės teisių žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu Administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).
Pažymėtina, kad savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2002-12-24 nutarimas) yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos.
Konstitucinės justicijos bylose ne kartą yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010-12-22, 2012-06-19, 2013-10-09 nutarimus). Be kita ko, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugą, pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki šios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams (žr., pvz., EŽTT 2009-07-21 sprendimą byloje A. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27576/05).
Nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę natūra sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta piliečių teisė atgauti natūra žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), išskyrus žemę, pagal to paties įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei; 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad žemė iš šiame įstatyme nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; ir Tvarkos 106, 106¹ punktai.
Atkūrimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją sprendžiant, be kita ko, žemės grąžinimo natūra klausimus: piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjos teigimu, procedūra, dėl kurios nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas, nustatyta Tvarkos 106¹ punkte, kuriame numatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka (Tvarkos 106¹ punkto 1 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 106¹ punkto 2 dalis). Administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą; šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas; suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 106¹ punkto 6 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, Tvarkos 106¹ punktu, atkreipia dėmesį, jog Atkūrimo įstatymas nenumatė ir nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į miestams iki 1995-06-01 priskirtą užstatytą žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį visuomet buvo laikoma valstybės išperkama žeme. Teismų praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto yra išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams. Ką laikyti užstatyta žeme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2012, 2011-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011, 2006-07-11 nutartį civilinėje byloje 3K-3-431/2006, LVAT 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-50-146/2015 ir kt.).
Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėja prašo laisva neužstatyta natūra grąžinama žeme pažymėti teritoriją ((duomenys neskelbtini) g. vakarinė pusė, greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuri nuo (duomenys neskelbtini) registre yra registruota kaip susisiekimo komunikacija - Medvalakio gatvė. Taigi, ši teritorijos dalis yra užstatyta, ir tokios žemės Atkūrimo įstatymas nepriskiria žemei, į kurią nuosavybės teisės miesto teritorijoje gali būti atkuriamos natūra.
Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvių sankirtos vakarinėje dalyje pažymėtina, jog LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo doktriną, LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė laisva (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; 2010-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-305/2010; 2011-07-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011, 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-858/2015 ir kt.).
Atsakovė nurodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje, nors nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau natūroje nuo tarybinių laikų yra Medvalakio gatvės dalis, kuria pagrinde naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypo ir pastatų savininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu Nr. A1-997 rengiamas bendra tvarka Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, o 2013-01-29 įsakymu Nr. A1-59 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano darbų programa. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutinka su atsakove, jog tik parengus specialųjį planą ir kelią įregistravus Nekilnojamojo turto registre, paaiškės, ar yra galimybė grąžinti natūra kelių metrų juostą palei kelią. Be kita ko, byloje esantys duomenys (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-11-13 sutikimas rengti detalųjį planą, NŽT Palangos skyriaus 2020-01-13 žemės naudojimo patikrinimo aktas, 2020-01-15 prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, 2019-04-12 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas) parvirtina, kad ant sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės pusės stovi dalis (duomenys neskelbtini) pastato, kurio savininkai yra kreipęsi į Administraciją dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi (duomenys neskelbtini) pastatas, prisijungimo. Teisėjų kolegija vertina, kad pradėtos anksčiau nurodytos procedūros suponuoja išvadą, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo galimybės grąžinti natūra žemę, esančią sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje.
Be kita ko, dėl pareiškėjos argumentų, kad jos pateiktuose prašymuose nurodyti veiksmai (pažymėti valstybinę žemę buvusių savininkų posesijoje kaip laisvą (neužstatytą)) yra reglamentuoti Tvarkos 106¹ punkte, pažymėtina, jog Administracijos direktorius Tvarkos 106¹ punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui ir pateiktai medžiagai. Nagrinėjamu atveju ne NŽT kreipėsi į Administraciją dėl Tvarkos 106¹ punkte įtvirtintų savivaldybės kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, o pati pareiškėja, kuri pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę. Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (žr., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-02-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėja nagrinėjamu atveju pirmiausia turėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, prašant, vadovaujantis Tvarkos 106 ir 106¹ punktais, teikti prašymą Administracijai dėl laisvos (neužstatytos) žemės.
Analizuojant ginčijamą sprendimą pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y., jis turi būti motyvuotas. LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį, priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012-04-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir atsakovė, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
LVAT yra konstatavęs, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
Likusieji pareiškėjos, atsakovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad šis teismo sprendimas nepaneigia pareiškėjos teisės inicijuoti procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. kreiptis į žemėtvarkos skyrių, prašant, vadovaujantis Tvarkos 106 ir 106¹ punktais, teikti prašymą savivaldybei dėl laisvos (neužstatytos) žemės.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Minėta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai įsiteisėjusia 2020-01-16 nutartimi nutarė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl 2019-11-20 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus - iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019-10-23 ir 2019-10-24 prašymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus pagrindinį reikalavimą – panaikinti ginčijamą sprendimą, ir pripažinus, kad atsakovės priimtas sprendimas dėl pareiškėjos pateiktų 2019-10-23 ir 2019-10-24 prašymų yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti šiuos prašymus.
Taigi pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos H. L. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Solgenas”, V. Ž., P. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.