Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui G. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui D. G. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. A. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį bei patikslino reikalavimą, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymą per mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškovės pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki kol ieškovė mokinsis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, priteistą išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, 2006-01-24 teismas sprendimu patenkino D. G. ieškinį, dėl nepilnametės dukros E. A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydžio padidinimo iki 350 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Po tėvų ištuokos, ieškovė gyvena su motina D. G.. Ieškovė auga, jos poreikiai nuolat didėja. Motina ieškovei teikia išlaikymą pagal visas savo išgales. 2015-10-14 ieškovė sulaukė pilnametystės. Šių metų birželio mėnesį ieškovė sėkmingai baigė mokslus Vievio gimnazijoje. Sėkmingai išlaikė 6 brandos egzaminus ir yra pakviesta studijuoti į Kauno kolegiją, dieninę studijas. Atsakovo G. A. turtinė parama labai reikalinga, kad ieškovė baigtų studijas aukštojoje mokykloje ir įgytų norimą specialybę. Ieškovei reikalinga pagalba apmokant gyvenamojo būsto nuomą, maitinimą ir kitų poreikių tenkinimą. Vienintelės ieškovės gaunamos pajamos yra trečiojo asmens, t.y. motinos teikiama parama. Motina, nuolatos rūpinasi ieškove ne tik finansiškai, bet suteikia gyvenimo sąlygas, kokių reikia ieškovės fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, tačiau tam reikia materialios pagalbos, tobulinti ieškovės įgytus ir įgimtus gebėjimus, tai įgyvendinti turėtų padėti ir vaiko tėvas (atsakovas). Po ištuokos atsakovas G. A. ieškove nesirūpina, mokykloje nesilanko, nežino kurioje klasėje mokosi, kas auklėtoja, kuo ieškovė domisi, kur nori studijuoti, kokią specialybę nori įgyti, kaip leidžia laisvalaikį, kokių sveikatos problemų turėjo augant. Ieškovė iš tėvo nesulaukė jokio dėmesio, susidomėjimo, papildomos paramos. Siekdamas išvengti prievolės, dėl vaiko išlaikymo, atsakovas dažnai keičia darbus, turi nedarbingumo pažymas, piktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovės mama 2012 metais susituokė su I. G., kuris dešimt metų padėjo auginti ir rūpintis ieškove. Motina įgijo vaiko teisių apsaugos magistro laipsnį, surado geriau apmokamą darbą, tam kad pagerinti vaiko gerovę ir patenkinti augančios dukros poreikius.

Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti ir padengti mokymosi ir pragyvenimo išlaidas, neturi. Mokydamasi mokykloje ieškovė neturi galimybės nei dirbti, nei ieškoti darbo, taip pat negauna jokių pašalpų ar stipendijų. Nurodo, jog jos poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 755,00 Eur sumos, kurią sudaro 160 Eur dienpinigiams (išlaidos, maitinimas, viešojo transporto nuolatinis bilietas ir pan.), 30 Eur ugdymo reikmenims (knygos, kanceliarinės priemonės,- visos priemonės, reikalingos mokslui, kopijavimo paslaugos), 200 Eur drabužiams, avalynei, apatiniui trikotažui, asmens higienos reikmenims, kosmetikos priemonėms, 30 Eur vaistams, vitaminams, kitoms sveikatos priežiūros išlaidoms, 20 Eur laisvalaikiui (koncertai, kino teatras, spektakliai ir pan.), 35 Eur atostogoms, 50 Eur mobiliojo ryšio paslaugoms, internetui, komunalinėms paslaugoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Paramos būtinumo sąvoka, nurodyta CK 3.192¹ str. 1 d. yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir pan.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. A. yra ieškovės E. A. tėvas. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) Kauno kolegijos ir studento, priimamo į valstybės finansuojamą vietą studijų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė nuo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą Kauno kolegijoje. (duomenys neskelbtini) Bendrabučio nuomos (duomenys neskelbtini) studentui sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog ieškovė nuomojasi gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) bendrabutyje. Pateiktas vietinio mokėjimo kvitas patvirtina, jog ieškovė už bendrabučio nuomą sumokėjo 126,00 Eur. Iš ieškovės pateikto 2016 m. – 2017 m. rudens semestro grafiko matyti, jog ieškovė dienos metu yra užimta dėl vykstančių paskaitų ir seminarų. Ieškovės su mokslu susieti norai bei siekiai yra suprantami bei turi būti remiami, nes LR CK 3.1921 str. 1 d. įtvirtintas reglamentavimas sudaro teisines prielaidas studentui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti studentui skiriamu išlaikymu studijuoti. Atsakovas ginčydamas paramos būtinumą ieškovei nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog pati dėjo visas pastangas įsidarbinti ir tokiu būdu gauti pakankamas lėšas pragyvenimui. Į tai teismas pažymi, jog ieškovė yra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir dar nėra įgijusi jokios kvalifikacijos, todėl jos įsidarbinimo galimybės yra ganėtinai ribotos. Net ir įsidarbinusi ji tikėtina negautų net 380 Eur minimalaus darbo užmokesčio, nes sesijos metu dirbti pilnu etatu ieškovė neturėtų galimybės. Taigi, ieškovė nors ir būdama darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo studijų sąlygomis (pagal nuolatinės formos studijų programą) negali savęs pilnai išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti studijoms, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko pasiruošti paskaitoms ir siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, kuris sudarys pagrindą įsidarbinti ateityje, todėl tėvai privalo pagal galimybes padėti jai šią teisę įgyvendinti. Teismas apie paramos būtinumą sprendžia ir įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (bendrabučio nuomos mokestis, maistui, aprangai įsigyti reikalingas ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turimas pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Tačiau, kartu pažymėtina, kad pilnametis asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje turi dėti visas pastangas sumažinti savo išlaidas, ir gauti bent dalį pajamų, reikalingų jo išlaikymui. Lyginant su nepilnamečio vaiko išlaikymu, pilnamečiui ieškovui taikomos griežtesnės išlaikymo teikimo sąlygos, todėl pirmiausia jis turi pareigą pasirūpinti pats savimi ir tik išnaudojus visas protingas galimybes, kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo. Teismas pažymi, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2015-12-11 sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 163 Eur per mėnesį nuo (duomenys neskelbtini), t.y. nuo ieškovės pilnametystės iki ieškovė baigs gimnaziją ir įgis vidurinį išsilavinimą. Pastebėtina, jog ieškovė turėjo galimybę dirbti vasarą iki studijų pradžios ir tokiu būdu gauti bent dalį pajamų savęs išlaikymui. Be to, ieškovė turi galimybę kreiptis dėl studijų paskolos gavimo. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 p); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (541, 59 p). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismą sprendžia, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti bent dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų, todėl jo prašoma priteisti išlaikymo suma mažintina.

Dėl atsakovo galimybių mokėti ieškovei jos prašomą išlaikymą, nepabloginant savo ir kitų atsakovo išlaikomų asmenų turtinės padėties, teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl paramos priteisimo, taip pat vertintinos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-497/2013). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) gauna vidutiniškai 570 Eur darbo užmokestį. Atsakovas su sutuoktine augina nepilnametę dukrą, G. A., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra registruotas. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad iš jo darbo užmokesčio yra atskaitomos antstolių išieškomos lėšos kreditoriams už suteiktus greituosius kreditus bei pateikė šį faktą įrodančius dokumentus. Tačiau, atsakovas teismui duomenų apie jo sutuoktines pajamas nepateikia, todėl teismas laiko, jog atsakovas savo realios finansinės padėties teismui neatskleidė. Teismas sprendžia, kad ieškovo turtinė padėtis nėra bloga, tačiau jis turi išlaikyti nepilnametę dukrą, kuri pati savęs išlaikyti negali.

Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė, kaip aukštosios mokyklos studentė, turi teisę į tėvų paramą, kad galėtų tinkamai studijuoti, tačiau nėra išnaudojusi visų galimybių pati prisidėti prie savo išlaikymo, todėl savo poreikiams patenkinti dalies lėšų gavimu galėtų pasirūpinti pati. Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 100 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis ieškovei, įvertinant, kad tokia suma iš esmės nepablogins atsakovo, ar jo išlaikytinių turtinės padėties, tačiau pažymint, kad kitą dalį savo poreikiams reikiamų lėšų ieškovė gali gauti ir pati.

CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. CK 3.194 str.3 d., nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymą dukrai teikė iki 2016-07-01. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai įstojo į Kauno kolegiją, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).

Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl paramos dydžio ir formos pakeitimo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei ( CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 36 Eur ((100 Eur × 12 mėnesių = 1200Eur) × 3% = 36 Eur) žyminis mokestis už išlaikymo (paramos) priteisimą.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.8, 1.138, 3.194 str. 3 d., 3.196, 3.200, 3.208 str. str., CPK 5, 88, 93, 96, 176 - 177, 270, 279, 282 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. A., išlaikymą pilnametei dukrai E. A. periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimta eurų 00 ct) mokamomis kas mėnesį nuo 2016-09-01 iki ieškovė mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau iki ieškovė sulauks 24 metų amžiaus, priteistą išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir pervedant į E. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo G. A. 36 Eur (trisdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą