- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-12-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Aušra Baubienė, Birutė Bobrel
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Advokatai
- Valdas Pumputis
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-309-59/2008 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 17.000 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-01-24 sutartimi iš A. K. perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal 1998-07-16 pradinio kreditoriaus savo tėvo A. K. ir atsakovo sudarytą paskolos sutartį, patvirtintą Alytaus m.1-jo notarų biuro notaro, reg. Nr.2-4616 , 17.000 Lt sumai. Atsakovas savo prievolės nėra įvykdęs. Apie kreditorių pasikeitimą jis buvo informuotas registruotu laišku. Atsakovas įvykdyti prievolę vengia teigdamas, kad skolą jis grąžino dar 1998 m. gruodžio mėnesį A. K.. Atsakovas ieškinį prašė atmesti, priešieškiniu prašė pripažinti 17.000 Lt skolos reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą 2007-01-24 tarp A. K. ir V. K., negaliojančia. Nurodė, kad skolą grąžino pirminiam kreditoriui A. K. 1998 metų gruodžio mėnesį. Paskolos sutarties iš A. K. nepaėmė, kadangi jis pinigų grąžinimo dieną sutarties nerado. 2007-01-24 Reikalavimo teisės perleidimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias galiojančių norminių aktų nuostatas, todėl ji pripažintina negaliojančia. A. K. neturėjo teisės perleisti reikalavimo savo sūnui V. K., nes 17.000 Lt skolą atsakovas jo tėvui grąžino dar 1998m. gruodžio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 1998-07-16 atsakovas V. R. pasiskolino iš A. K. 17.000 Lt. 2007m. sausio 24 d. sutartimi kreditorius A. K. reikalavimo teisę perleido savo sūnui V. K.. Sutarties buvimas pas V. K. įrodo, kad skola negrąžinta. Atsakovo teiginį, kad A. K. sutarties neradęs ir todėl jam jos negrąžinęs, teismas vertino kritiškai. Kadangi paskolos sutartis buvo patvirtinta notaro, atsakovas žinojo paskolos negrąžinimo pasekmes. Liudytojų L. B., E. R., M. P. parodymus teismas vertino kritiškai, kadangi šie liudytojai artimi atsakovui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 184-187) atsakovas V. R. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo klausimą išspręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, jog 17.000 Lt sumą grąžino 1998-12-15 atsakovo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, dalyvaujant liudytojui L. B.. Šį faktą patvirtino ir byloje teismui pateiktas garso įrašas, kuriame A. K. patvirtino, kad paskolą atsakovas grąžino ir jokių pretenzijų dėl 17.000 Lt paskolos atsakovo atžvilgiu neturi. Tačiau teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl šio įrodymo reikšmės bylai, nors vadovaujantis CPK 270 straipsnio 4 dalimi turėjo tai padaryti. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje - bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra, bei CPK 183 straipsnio 3 dalyje ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. 2007-01-24 reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kuria A. K. perleido reikalavimą į 17.000 Lt skolą V. K., buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias galiojančių norminių teisės aktų nuostatas, todėl pripažintina negaliojančia. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, t.y. yra įsakmiai nurodyta, kad jeigu reikalavimo teisės neįmanoma patenkinti, reikalavimas yra bevertis, o susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d.). Šiuo atveju, atsakovui 1998-12-15 grąžinus 17.000 Lt paskolą A. K., jis neturėjo teisės perleisti reikalavimo. A. K. jokių kreditorinių reikalavimų atsakovo atžvilgiu 2007-01-24 sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį su V. K. neturėjo. Teismas tinkamai neįvertino ir visiškai dėl to savo sprendime nepasisakė, kaip neįvertino ir sprendime nepasisakė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, tuo pažeisdamas ne tik CPK 270 straipsnio 4 dalį, bet ir 263 straipsnio nuostatas bei 183 straipsnio 3 dalį ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių aplinkybių. Ieškovo teigimu, atsakovui reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopija buvo išsiųsta registruotu laišku, o jos gavimą patvirtina parašas ant pranešimo apie gavimą. Tačiau atlikus rašysenos parašo ekspertizę, esančio ant pranešimo, neva patvirtinančio reikalavimo teisės perleidimo sutarties gavimą, paaiškėjo, kad parašas yra visiškai ne atsakovo ir ne atsakovo žmonos, kas patvirtina, kad atsakovo apie reikalavimo perleidimą niekas neinformavo ir apie 2007-01-24 reikalavimo perleidimo sutartį jis sužinojo tik 2007-04-12 iš Alytaus rajono apylinkės teismo gavęs teismo įsakymą dėl 17.000 Lt paskolos priteisimo. Tokiu būdu, Alytaus rajono apylinkės teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti ir pasisakyti dėl jos reikšmės bylai, nes pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Tokiu būdu ieškovo ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 192-194) ieškovas V. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog garso įrašas nepatvirtina paskolos grąžinimo, nes jame kalbama apie atsakovo ir ieškovo tėvo paskolinius santykius nieko nenurodant apie ginčo paskolos grąžinimą. Dėl šios priežasties, šiuo įrašu, kaip besąlygišku paskolos grąžinimo įrodymu, remtis negalima dėl jo neatitikimo įrodymams keliamo liečiamumo principo. Apelianto nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), Alytus, ieškovo tėvas niekuomet negyveno (ieškovo tėvas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Alytus). Ieškovo nuomone, apeliantas byloje negali remtis liudytojų parodymais apie paskolos grąžinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės įvykdymas yra sandoris ir jam patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sandoriui sudaryti, formos reikalavimai. Todėl atsakovas, teigdamas, jog skolą jau yra grąžinęs, turėtų pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog paskolos grąžinimo metu ieškovo tėvas nesurado savo paskolos sutarties egzemplioriaus. Jei atsakovas būtų gražinęs skolą, tai jis galėjo reikalauti išduoti pakvitavimą apie skolos grąžinimą, nepriklausomai nuo to, rado kreditorius paskolos sutartį ar ne. O jei atsakovas net ir būtų grąžinęs paskolą ieškovo tėvui, tai nereikalavimas pakvitavimo rodytų, kad atsakovas prisiėmė visą riziką dėl apsunkinto sandorio įvykdymo įrodinėjimo. Apelianto argumentai apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties įteikimą jam teisiškai nėra reikšmingi. Net nežiūrint į tai, kas priėmė atsakovui siųstą registruotą laišką su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, iki ieškinio ginčo teisenos tvarka pareiškimo teisme dienos atsakovas žinojo apie tokį perleidimą, kadangi jis buvo įteiktas su teismo įsakymu. Pati reikalavimo teisės perleidimo sutartis, po jos sudarymo, buvo siųsta kreditoriui žinomu atsakovo adresu, t.y. kreditorius šioje situacijoje įvykdė viską, ko galima būtų reikalauti iš vidutiniškai rūpestingos ir apdairios šalies. Pirmos instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė - sprendimui įsiteisėjus, areštą V. R. sąskaitoms bankuose bei kilnojamam ir nekilnojamam turtui panaikinti. Toks laikinųjų, apsaugos priemonių panaikinimas prieštarauja CPK 150 straipsnio 5 daliai, kadangi ieškinį patenkinus laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įvykdymo, o teismo nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas būtų galimas, jei ieškinys būtų atmestas (CPK 150 str. 4 d.). Ši padaryta procesinė klaida gali sudaryti prielaidas atsakovui po sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti turimą turtą ir taip apsunkinti ieškovo teises išsiieškant skolą.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o ieškovo atstovas – apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, negalima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei teisingai nusprendė, kad ieškinys pagrįstas, kadangi šis teismas iš esmės neišnagrinėjo atsakovo priešieškinio. Nuspręsdamas dėl priešieškinio teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo priešieškinis atmestinas, nes jis pateiktas siekiant išsisukti nuo atsakomybės. Be to teismas sprendime dar nurodė, kad pagal CK 6.101 str. 5 d. be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, o bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Tačiau byloje atsakovas pareiškė priešieškinį CK 6.3 str. 4 d. ir CK 6.102 str. 1 d. numatytu pagrindu, teigdamas, kad skola trečiajam asmeniui A. K. buvo grąžinta 1998 m. gruodžio 15 d., todėl ji negalėjo būti perleista ieškovui. Dėl šių atsakovo priešieškinio pagrindų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė.
Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo atsakovo priešieškinio, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą ištyrė visas atsakovo priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti, jog atsakovas V. R. 1998 m. gruodžio 15 d. grąžino 17000 Lt skolą A. K.. Tokią nuomonę kolegijos teisėjai susidarė vertindami tai, kad tretysis asmuo A. K. nuo 1998-12-15 (sutartyje numatytas skolos grąžinimo terminas) niekada nesikreipė į atsakovą dėl skolos grąžinimo, reikalavimo teises jau beveik baigiantis senaties terminui perleido savo sūnui – ieškovui V. K., atsakovas visą laiką nuosekliai aiškino, kad skolą grąžino 1998 m. gruodžio 15 d. A. K. namuose, tą patvirtino ir liudytojas L. B. (t. I, b.l. 177), dalyvavęs grąžinant skolą. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokias aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojos M. P. parodymai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kada ji paaiškino, jog ji iš banko paėmusi pinigus, kuriuos atsakovas V. R. vežė, kiek jai žinoma, atiduoti A. K., o taip pat , kad vėliau jai dalyvaujant tarp V. R. ir A. K. vykusiame pokalbyje, kurio garso įrašą darė V. R., A. K. pripažino, kad jam 17000 Lt skola grąžinta, taip pat ir atsakovo pateiktas garso įrašas, iš kurio matyti, kad A. K. pripažino, kad skola jam grąžinta. Kolegijos neformaliu vertinimu, būtent visuma paminėtų įrodymų patvirtina atsakovo V. R. paaiškinimą, kad jis 17000 Lt skolą A. K. grąžino.
Be to atsakovo prašymu teismas reikalavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie trečiojo asmens A. K. deklaruotą turtą ir konkrečiai pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1910). Šio įstatymo 3 straipsnis numatė, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą, tame skaičiuje ir paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų. Kaip teismą informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (t. 2, b.l. 59) A. K. Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos nepateikė. Tai, kad tretysis asmuo nevykdė įstatyme numatytos pareigos ir nepateikė mokesčių inspekcijai vienkartinės deklaracijos, su joje nurodytais duomenimis apie atsakovo V. R. skolą, leidžia vertinti, jog 2003 m. gruodžio 31 d. A. K. ir pats nelaikė, kad atsakovas V. R. jam yra skolingas 17000 Lt pagal 1998-07-16 sutartį. Tai taip pat patvirtina atsakovo paaiškinimą, kad skola buvo grąžinta dar 1998 metais.
Kadangi paminėtų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovas trečiajam asmeniui skolą grąžino 1998-12-15, trečiojo asmens A. K. ir ieškovo V. K. 2007-01-24 sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis dalyje, kuria buvo perleista V. R. 17000 Lt skola, pripažintina negaliojančia kaip sandoris prieštaraujantis imperatyviai įstatymo normai – CK 6.102 str.1 d. Todėl atsakovo priešieškinis tenkintinas.
Patenkinus atsakovo priešieškinį, nepagrįstu laikytinas ieškovo reikalavimas.
Dėl nurodytų aplinkybių Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti.
Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį patenkinti, naujai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos : iš ieškovo ir trečiojo asmens, kuris yra atsakovas pagal priešieškinį, priteistinos atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1020 Lt sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b.l. 50a ir 188) bei 785,14 Lt ekspertizės apmokėjimui turėtų išlaidų, ir valstybei – 53,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Apeliacinės instancijos teismui byloje priėmus naują sprendimą, naikintinos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo turto areštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Patenkinti atsakovo V. R. priešieškinį. Pripažinti negaliojančia tarp A. K. ir V. K. 2007 m. sausio 24 d. sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį dalyje, kuria buvo perleista V. R. 17000 Lt skola.
Priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini),) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 902,57 Lt (devynis šimtus du litus ir 57 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini)) ir A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 26,65 Lt (dvidešimt šešis litus ir 65 centus) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą. (Mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbankas“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 11 16 nutartimi – V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini)) turto areštą (Turto arešto aktų registre Turto arešto akto numeris: 0607001362)
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.