Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. (I.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), neteistas; ir

A. (A.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)moksleivis (šiuo metu (duomenys neskelbtini) kurse), nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nevedęs, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), neteistas;

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. J. ir A. S., veikdami kartu, 2019 m. kovo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip iki 22.00 val., būdami prie prekybos centro „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo polietileninį maišelį su nenustatytu kiekiu žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės mišiniu su narkotine medžiaga – kanapėmis, po ko dalį šio mišinio kartu suvartojo, o likusią dalį iš maišelio perdėjo į popieriaus lankstinuką, kurį padėjo ir neteisėtai laikė automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant priekinės panelės keleivio pusėje iki 2019 m. kovo 6 d., 22.05 val., kol prie pastato Nr. 135, esančio Subačiaus g., Vilniuje, policijos pareigūnai priėjo prie minėto automobilio, o A. S., sėdėjęs ant priekinės sėdynės keleivio pusėje, pamatęs prieinančius policijos pareigūnus, paėmęs nuo panelės šį popieriaus lankstinuką su augalinės kilmės mišiniu, numetė jį po automobilio sėdyne, kur policijos pareigūnai rado ir paėmė šį popieriaus lankstinuką su žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės mišiniu, kurio sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,430 g.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. J. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, jog kaltinamajame akte visos aplinkybės nurodytos teisingai. Įvykis įvyko 2019 m. kovo 6 d. Jis buvo kartu su kaltinamuoju A. S., kartu leido laiką. Pasiėmę „City Bee“ automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo važinėjosi po miestą (vairavo A. S., automobilis išnuomotas buvo kaltinamojo I. J. vardu), Šiaurės miestelyje užsisakė maisto išsinešimui. Iš Šiaurės miestelio važiavo iki PC „Mada“. Ten I. J. pamatė savo pažįstamą, pasakė A. S., kad tuoj ateis, išlipo iš automobilio ir nuėjo pasikalbėti su pažįstamu. Pažįstamas pasakė, kad turi kai ko paragauti. Už tai I. J. pinigų nemokėjo, nežinojo, ką jam davė jo pažįstamas. Tuo metu A. S. sėdėjo automobilyje. Įlipęs į automobilį I. J. parodė A. S., ką jam padavė jo pažįstamas, ir pasakė: „Žiūrėk ką turiu“, o A. S. atsakė: „Gerai, važiuojam“. Iš anksto jie neplanavo įsigyti narkotinių medžiagų. Važiuodami jie apžiūrėjo, kas yra maišelyje, kurį padavė pažįstamas, ir suprato, kad jame kanapės. Nuvažiavo iki Subačiaus g., ten pasidarė vieną suktinuką, abu parūkė, apie valandą buvo automobilyje ir tada atvyko pareigūnai. Pamačius pareigūnus, jis (I. J.) tiesiog sėdėjo ir laukė. Ką tuo metu darė A. S., nematė, dėmesį buvo sutelkęs į pareigūnus. Matyt A. S. pirminė reakcija buvo paslėpti likusias kanapes. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis galima sakyti nevartoja. Anksčiau vartodavo 1-2 kartus per metus. Dabar, po šio įvykio, iš viso nevartoja. Alkoholį taip pat labai retai vartoja (b. l. 116). Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo laiduotoju gali būti draugas, kurį pažįsta jau 10 metų, - D.(D.) R.. Bendrauja nuolat – kas antrą arba trečią dieną. Artimiausias kaltinamojo I. J. asmuo yra D. R., toliau būtų kitas draugas – V. P., tėtis, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), mama. Mama apie įvykį nežino, tėtis žino. Sužinojęs apie nagrinėjamą bylą, D. R. dėl kaltinamojo veiksmų nieko nesakė, norėjo padėti, nurodė, kokius dokumentus reikia paruošti. D. R. netoleruoja narkotinių medžiagų vartojimo. Ištikus bėdai, kaltinamasis kreiptųsi į D. R. (b. l. 145-146).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas D. R. nurodė, kad jis kaltinamąjį I. J. pažįsta maždaug 10 metų, bendrauja artimai, maždaug kas antrą – trečią dieną susitinka, nutikus bėdai, I. J. kreipiasi į jį. Apie nagrinėjamą įvykį D. R. sužinojo praėjus po įvykio dviem dienoms. Jam apie tai papasakojo I. J.. I. J. suprato, kad padarė nesąmonę. Jis pats yra bandęs kanapes, bet į narkotinių medžiagų vartojimą žiūri neigiamai. Sužinojęs apie įvykį, nieko nesakė I. J., stengėsi jam padėti. Jis neteistas, šiurkščių administracinių nusižengimų nėra padaręs, paskirtas baudas sumokėjęs, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 147).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, jog kaltinamajame akte visos aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis su I. J. išsinuomojo „City Bee“ automobilį, važinėjo po miestą, nusipirkę pavalgyti, nuvyko prie PC „Mada“. Jis pats buvo automobilyje, išlipęs nebuvo, „sėdėjo telefone“. I. J. išlipo iš automobilio, grįžo ir jie nuvažiavo iki Subačiaus g. A. S. suprato, kad I. J. turi narkotinių medžiagų – kanapių, nes jis įlipęs į automobilį jas parodė. Jie iš anksto nesitarė įsigyti narkotinių medžiagų, viskas įvyko ekspromtu. Subačiaus g. jie susisuko vieną suktinę ir ją kartu surūkė. Kai A. S. pamatė pareigūnus, bandė paslėpti likusią narkotinę medžiagą. Iki šio įvykio jis yra vieną kartą vartojęs narkotines medžiagas, šis kartas buvo antras ir po jo daugiau narkotinių medžiagų nevartojo. Savo veiksmus vertina blogai, turi ateities planų – baigti mokslus, įsidarbinti pagal specialybę (b. l. 117). Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo laiduotoju paskiriant brolį D. B.. Jie artimai ir atvirai bendrauja, gyvena šalia, nuolat matosi, jis yra vyresnysis brolis, į kurį kreipiasi ištikus bėdai, klausia jo patarimo, brolis yra jam artimiausias asmuo. Broliui apie nagrinėjamą įvykį pranešė bylą nagrinėjant teisme. Anksčiau nepranešė, nes norėjo pats susitvarkyti savo reikalus. Brolis, sužinojęs apie šį įvykį, jį barė (b. l. 145-146).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas D. B. nurodė, kad kaltinamasis A. S. yra jo brolis, su kuriuo artimai bendrauja, brolis kreipiasi į jį pagalbos, ištikus bėdai. Sužinojęs apie šį įvykį, jis nebuvo patenkintas, tikėjosi, kad brolis nedalyvaus tokiuose dalykuose. Jis neigiamai žiūri į narkotinių medžiagų vartojimą, nepalaiko to. A. S. dėl šio įvykio labai jaudinasi, padarė išvadas dėl savo elgesio, suprato, kad elgėsi netinkamai. D. B. neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, šiuo metu ieško darbo, nori imti paskolą, turi šeimą, vaiką (b. l. 146-147).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamųjų prisipažinimo, jų padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. nurodė, kad 2019 m. kovo 6 d., apie 22.05 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. Š., Vilniuje, Subačiaus g. 135, šalia kelio pastebėjo „Citybee“ automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo I. J. ir A. S.. Už vairo sėdėjo I. J., o šalimais, ant dešinės priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A. S.. Jis pastebėjo kaip A. S. griebė nuo automobilio panelės popieriaus lankstinuką ir pasilenkęs bandė jį paslėpti po savo sėdyne. A. S. staigūs veiksmai sukėlė jiems įtarimus, kad jaunuoliai galimai su savimi turi draudžiamų daiktų ir nusprendė juos patikrinti. Atliekant paviršutinę asmens apžiūrą, pas A. S. dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas geltonos spalvos polietileninis permatomas maišelis, o apžiūrint automobilio saloną, jis pastebėjo, kad po sėdyne, ant kurios sėdėjo A. S., buvo padėtas baltos spalvos popieriaus lankstinukas su galimai narkotine medžiaga (b. l. 17).

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 9-15).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. liepos 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1122)-IS1-3713 nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, atrinkta iš mišinio (buvusio popieriaus lankstinuke), rasta ir paimta automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu Subačiaus g. 135, Vilniuje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,430 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,9% (b. l. 24-26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 678/2019(01) nurodyta, kad I. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 677/2019(01) nurodyta, kad A. S. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji I. J. ir A. S., veikdami kartu, 2019 m. kovo 6 d., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 22.00 val., būdami prie prekybos centro „Mada“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens savo reikmėms neteisėtai įgijo maišelį su nenustatytu kiekiu augalinės kilmės mišiniu su narkotine medžiaga – kanapėmis, po ko automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko iki Subačiaus g., Vilniuje, kur dalį šios medžiagos suvartojo, o kita dalis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė 0,430 g, buvo rasta policijos pareigūnų 2019 m. kovo 6 d., 22.05 val., prie pastato Nr. 135, esančio Subačiaus g., Vilniuje, minėtame automobilyje.

Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs kaltinamųjų paaiškinimai teisme, kurie sutampa tarpusavyje bei su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat su liudytojo – policijos pareigūno V. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadų, automobilio apžiūros protokole su pridėta foto lentele užfiksuotais duomenimis. Teismas sprendžia, kad nurodyta kaltinamųjų I. J. ir A. S. tyčinė veika, įsigijus ir neteisėtai laikius nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jų kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti prašymai atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamieji I. J. ir A. S. įvykdė vieną, baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu nedidelio kiekio narkotinėmis medžiagomis, be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Teismo vertinimu, nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos realios žalos nekilo, šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų. Kaltinamieji jauno amžiaus, I. J. šiuo metu dirba, A. S. – mokosi, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, abu kaltinamieji anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka, tačiau už nešiurkščius administracinius nusižengimus, teigia, kad baudas yra sumokėję; kaltinamųjų teigimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų po įvykio nebevartojo, priklausomybių neturi; byloje nėra duomenų, kad jie būtų gydęsi psichiatrijos ligoninėse arba Priklausomybės ligų centre. Įvertinus kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, taip pat jų paaiškinimus ir požiūrį dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamieji A. S. ir I. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Šioje byloje kaltinamojo A. S. laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo brolį D. B., su kuriuo minėtą kaltinamąjį sieja artimas ryšys, jie nuolat bendrauja, D. B. yra vyresnysis kaltinamojo A. S. brolis, todėl būtent į jį kaltinamasis kreipiasi patarimo bei pagalbos, iškilus problemų. Sužinojęs apie nagrinėjamą įvykį, D. B. iš karto išsakė neigiamą jo požiūrį į kaltinamojo veiksmus bei savo poziciją dėl tokio elgesio netoleravimo. Bylos duomenimis, D. B. yra pakankamai brandaus amžiaus, turtintis savo šeimą, dirbantis (šiuo metu ieško darbo), buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, paskirtas baudas sumokėjęs. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. brolis D. B. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. S..

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato 1 metams, laiduotoju paskiriant D. B., ir baudžiamoji byla A. S. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.). Šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, netaikytinos.

Kaltinamojo I. J. laiduotuoju prašoma paskirti jo draugą D. R.. Tiek kaltinamasis, tiek ir D. R. apklausiami teisme nurodė, kad jie vienas kitą pažįsta 10 metų, yra geri draugai, nuolat bendrauja, susitinka kas antrą – trečią dieną, kaltinamasis I. J. nuolat kreipiasi į D. R., jeigu jam reikalinga pagalba. Nustatyta, kad D. R. yra pakankamai jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, t. y. tik 2 metais vyresnis už kaltinamąjį I. J., D. R. iš esmės yra nuolat dirbantis asmuo, šiuo metu užsiima individualia veikla – dirba (duomenys neskelbtini), jis yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Nors į bylą duomenų apie baustumą D. R. nepateikė, teismas iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 150-158) nustatė, kad per pastaruosius 5 metus D. R. buvo baustas administracine tvarka 12 kartų, per pastaruosius vienerius metus jis yra baustas 5 kartus, įskaitant ir už tai, kad 2019 m. balandžio 29 d. du kartus įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą (pagrobė prekes iš parduotuvių); be to, jis yra baustas už tai, kad perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam tokios teisės. Nors paskirtos baudos faktiškai yra sumokėtos (D. R. teigimu, visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos; pagal Administracinių nusižengimų registro pateiktus duomenis, viena bauda nesumokėta), vis tik aplinkybė, kad asmuo nuolat daro administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), tarp jų ir itin šiurkščius, jį charakterizuoja neigiamai bei sudaro pagrindo manyti, kad pats D. R. negeba laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Nurodytos aplinkybės bei jo paaiškinimai teisme, iš kurių teismui susiformavo nuomonė, kad asmuo tik formaliai nurodė, jog kritiškai vertina kaltinamojo I. J. veiksmus nagrinėjamo įvykio metu, iš esmės neigiamo jo tokių veiksmų vertinimo pačiam kaltinamajam neišsakė, sudaro pagrindo konstatuoti, kad D. R. yra nepatikimas laiduotojas ir kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo I. J. elgesiui. Dėl to kaltinamasis I. J. neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir jam skirtina bausmė.

Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui, teismas sprendžia, kad kaltinamajam I. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, teismas neturi pagrindo skirti švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – viešųjų darbų, nes nėra kaltinamojo sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, be to, šio bausmės rūšis, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nepadės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Už baudžiamąjį nusižengimą numatyta minimali bauda – 15 MGL (t. y. 750 Eur), ją sumažinus trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, būtų skirtina 10 MGL (500 Eur) bauda, o tokio dydžio bauda, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei įvykdytos veikos pavojingumą, būtų neproporcingai per didelė. Taikyti laisvės apribojimą kaltinamajam I. J., nesant duomenų, kad asmuo yra priklausomas nuo narkotinių/psichotropinių medžiagų, kad jo elgesį reikia taisyti bei nuolat kontroliuoti, taip pat nėra pagrindo, o arešto bausmė paprastai pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai neskiriama (BK 55 str.).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam I. J. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus baudą, tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei minimali sankcijoje numatyta bauda (BK 54 str. 3 d.). Teismo vertinimu, teisinga ir protinga už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam I. J. paskirti 3 MGL (50*3 = 150 Eur) dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis I. J. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, kad byla išnagrinėta sutrupinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l. 71).

Kaltinamajam I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos, o teismo nuosprendį įvykdžius – panaikintina (b. l. 48).

Kaltinamieji laikinai sulaikyti ir (arba) suimti nebuvo.

1) po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius – pagal 2019 m. liepos 24 d. perdavimo – priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. 17252, priduoti saugojimui į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje (b. l. 27);

2) vokas su likusiu objektu (rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga) ir tyrimo objektų pakuotėmis po 2019 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(1122)-IS1-3713, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003778, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 28-29);

3) 2 vokai (Nr. 1 ir Nr. 2) su A. S. ir I. J. rankų nuoplovomis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003781 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 38-39).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. (A.) S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą A. (A.) S. atžvilgiu nutraukti.

A. (A.) S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. (A.) S., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Pripažinti I. (I.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti 3 MGL (t. y. 150 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. (I.) J. paskirti galutinę – 2 MGL (t. y. 100 Eur) baudą.

I. (I.) J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įvykdymo dienos, o nuosprendį įvykdžius – panaikinti.

Įpareigoti I. (I.) J.

per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į skaidrius bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius – pagal 2019 m. liepos 24 d. perdavimo – priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. 17252, priduoti saugojimui į PD prie VRM aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje;

2) vokas su likusiu objektu (rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga) ir tyrimo objektų pakuotėmis po 2019 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. 140-(1122)-IS1-3713, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003778, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje;

3) 2 vokai (Nr. 1 ir Nr. 2) su A. S. ir I. J. rankų nuoplovomis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003781 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.