Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui G. Ž., jo atstovei S. R., atsakovo atstovei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme (t. I, b. l. 2-8) paaiškino, kad tam, jog būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties tikrinamo pareigūno veikoje buvimą, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų jo veikoje buvimą, t. y. būtina objektyviai bei vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos - konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo - faktą bei pareigūno kaltę. Nagrinėjamu atveju tarnybinė atsakomybė jam buvo pritaikyta išsamiai neišanalizavus visų tarnybiniam tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių bei objektyviai ir vienareikšmiškai nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau Taisyklės) 14 p. numatyta, jog policijos įstaigose, kuriose nėra operatyvaus valdymo padalinio, informaciją priima įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, ją registruoja bei tikrina ar pagal kompetenciją organizuoja informacijos patikrinimą. Loginiu bei lingvistiniu teisės aiškinimo metodais aiškinant Taisyklių 14 p. nuostatą pareiškėjas daro išvadą, kad jos adresatas yra pareigūnas, kurį įstaigos vadovas įgaliojo vykdyti budėtojo funkcijas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo poskyryje budėtojų funkcijas atliko vyresnysis postinis A. K. ir postinis F. Č., todėl mano, jog būtent šiems pareigūnams pagal Taisyklių 14 p. teko pareiga priimti ir registruoti gaunamą informaciją, o prireikus organizuoti neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą. Tuo tarpu jis nurodytą dieną pagal Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus pareigūnų budėjimo grafiką buvo paskirtas ne budėtoju, o budinčiu tyrėju, kurio pagrindinė užduotis - prireikus vykdyti neatidėliotiną budėtojų funkcijas vykdančių asmenų priimtos (gautos) informacijos patikrinimą. G. Ž. mano, jog 2008 m. rugsėjo 19 d. nebuvo Taisyklių 14 p. įtvirtintos teisės normos adresatas ir neturėjo pareigos priimti ir registruoti informacijos apie eismo įvykio metu nukentėjusią V. K.

Tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime nurodė, kad pranešimus iš gydymo įstaigų priima tik rinkdamas informaciją dėl jam paskirto atlikti ikiteisminio tyrimo. Visais kitais atvejais telekomunikacijos priemonėmis teikiamus pranešimus (taip pat ir pranešimus iš gydymo įstaigų) priima ir registruoja Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio pareigūnai, o po to apie tai informuoja budintį tyrėją. Akcentuoja, kad 2009 m. rugsėjo 19 d. informacijos apie V. K. sužalojimą bei nurodymų vykdyti neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą iš budėtojų negavo. Kaip nurodė savo paaiškinime, praktikoje būna atvejų, kai medicinos darbuotojai į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrį paskambina jau paėmę savo iniciatyva atvykusių arba pristatytų į gydymo įstaigą asmenų kraujo mėginius ir paprašo jiems atsiųsti siuntimą, bet nekonkretizuoja su tuo susijusių aplinkybių ir/ar diagnozės. Taip galėjo būti ir V. K. atveju. Nors Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (toliau VGPUL) pranešimų knygoje nurodyta, kad apie V. K. sužalojimą 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 40 min. buvo pranešta būtent jam, tačiau jis šios informacijos objektyviai negalėjo priimti, kadangi tuo metu buvo išvykęs į tris įskaitinius eismo įvykius (tai patvirtina ir tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikti policijos registruojamų įvykių registro duomenys). Kodėl VGPUL pranešimų knygoje nurodyta, kad informaciją apie V. K. sužalojimą 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 40 min. priėmė būtent jis, nurodyti negali.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog tariamas jo nusižengimas buvo įvykdytas netiesiogine tyčia, t. y. teigiama, kad jis suprato savo veikos žalingumą, numatė jos padarinius, nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, tačiau nenurodyta, kuo remiantis nustatyta būtent tokia kaltės forma ir rūšis. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta, ar 2008 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pėsčioji V. K., turi nusikalstamos veikos požymių (ir kokios konkrečios nusikalstamos veikos požymių turi), todėl mano, jog išsamiai, visapusiškai bei objektyviai neišnagrinėjus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir vienareikšmiškai nenustačius, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykis, dėl kurio nukentėjo pėsčioji V. K., laikytinas nusikalstama veika, nėra pagrindo teigti, jog jo veika buvo neteisėta, kad tokia veika įvykdyta būtent netiesiogine tyčia ir kad ši tyčinė veika sukėlė neigiamus padarinius.

Vilniaus apskrities VPK viršininkas tarnybinę nuobaudą - papeikimą - paskyrė įvertinęs visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus. Taip pat išaiškinęs, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdį ir dydį, tarnybinio nusižengimo pasekmes ir kt., bei laikantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau Tvarka), 5 p. nuostatų. Pažymi, kad Tvarkos 5.3 p. nurodo, jog už tyčinį tarnybinį nusižengimą, skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo. Atsakovo nuomone, pareigūnui paskirta tarnybinė nuobauda atitinka jo padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumą, kaltės laipsnį ir nėra pernelyg griežta. Atsižvelgus į padarytų pažeidimų pobūdį bei aplinkybes, švelniausios tarnybinės nuobaudos skyrimas galėtų padaryti neigiamą įtaką policijos pareigūnų drausmei ir požiūriui į tarnybos pareigas. Skiriant tarnybinę nuobaudą į Vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) 26 str. 1 d. nurodytus kriterijus ir kitas aplinkybes atsižvelgta. Švelniausios tarnybinės nuobaudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju pažeistų pusiausvyrą tarp visuomenės intereso, kad eismas keliuose būtų saugus ir policija savo kompetencijos ribose gerai atliktų įstatymų jai pavestą uždavinį užtikrinti saugaus eismo priežiūrą bei nusikalstamų veikų atskleidimą bei pareiškėjo asmeninio intereso išvengti už šioje srityje padarytus pažeidimus griežtesnės drausminės atsakomybės.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašymą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuotas tarnybinis nusižengimas ir skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigas.

2009 m. liepos 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-7-IS-225 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų“ (t. I, b,. l. 16-23) konstatuota, jog G. Ž., 2008 m. rugsėjo 19 d., gavęs informaciją apie eismo įvykio metu sužalotą žmogų, privalėjo nedelsdamas organizuoti neatidėliotiną šios informacijos patikrinimą (vykti į įvykio vietą, atlikti įvykio vietos, transporto priemonių ir kitų objektų apžiūras) ir nustačius nusikalstamų veikų požymius, pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau to nepadarė. Konstatuota, jog šiais savo veiksmais pažeidė BPK 2 ir 166 str., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau Rekomendacijos) 2.1 p., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 14 p. bei Vilniaus apskrities VPK viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. I-V-142 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 p. reikalavimus.

Vilniaus apskrities VPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 26 str. 1 d. ir remdamasis Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2009 m. liepos 30 d. išvada Nr. 10-7-IS-225, 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 10-TE-433 (t. I, b. l. 15) G. Ž. skyrė tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinis nusižengimas jam inkriminuotas nepagrįstai. Teismas su tokia pozicija sutinka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Tarnybinis nusižengimas – Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 str. 6 d.). Statuto 25 str. 1 d. reglamentuoja, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 26 str. 1 d.).

BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pagal BPK 166 str. ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Rekomendacijų 2.1 p. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Taisyklių 14 p. numato, kad policijos įstaigose, kuriose nėra operatyvaus padalinio, informaciją priima įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, ją registruoja bei tikrina ar pagal kompetenciją organizuoja informacijos patikrinimą. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. I-V-142 patvirtinto Vilniaus apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 p. nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, gavęs pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, turi vykti į įvykio vietą, atlikti įvykio vietos, transporto priemonių ir kitų objektų apžiūras, nustačius nusikalstamų veikų požymius, pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, koordinuoti sąveiką su policijos komisariatais bei prokuratūra, vykdyti prokuroro nurodymus.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. apie 15 val. 48 min. Vilniuje, Ateities g., prie prekybos centro „Mandarinas“ įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis partrenkė pėsčiąją V. K. Ši buvo pristatyta į VGPUL, kur jai buvo nustatytas sužalojimas - krūtinės ląstos sumušimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. Ž., nuo 17 val. iki 22 val. dirbęs Tarnybos organizavimo poskyryje, dar 19 val. 10 min. CDB tikrino V. K. asmens duomenis, o 19 val. 19 min. išrašė siuntimą - užduotį, kuriame nurodė šios pilietės vardą, pavardę, gimimo datą bei gyvenamosios vietos adresą (t. I, b. l. 42). Tačiau šie faktai nepatvirtina, ar tuo laiku G. Ž. tikrai žinojo, kokia diagnozė V. K. nustatyta ir ar reikėjo jam imtis atitinkamų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Siuntime - užduotyje nebuvo nurodytas V. K. blaivumo nustatymo pagrindas.

Tuo metu dirbę Vilniaus m. VPK VP EPT Tarnybos organizavimo poskyryje postiniai A. K. ir F. Č. tarnybiniuose pranešimuose (t. I, b. l. 40, 59-60) nurodė, kad tą dieną VGPUL pranešimo apie eismo įvykio metu sužalotą V. K. jie nepriėmė ir jokios informacijos, susijusios su šiuo pranešimu, nežino; be to, praėjo daug laiko ir visko atsiminti neįmanoma. Tai jie iš esmės patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėti pareigūnai priėmė pranešimą iš VGPUL ir jo neregistravo, administracinėje byloje nėra.

2010 m. vasario 11 d. teismo posėdyje apklausta VGPUL slaugytoja O. J. parodė, kad į pacientų, nukentėjusių dėl smurtinių veiksmų ir kelių eismo įvykių registracijos žurnalą įrašo to asmens pavardę, kuriam praneša diagnozę. Paskambinusi paklausia pavardės asmens, kuriam praneša diagnozę. Iš byloje esančių pacientų, nukentėjusių dėl smurtinių veiksmų ir kelių eismo įvykių registracijos žurnalo išrašų (t. I, b. l. 68-70) matyti, kad jame nurodytas G. Ž., kaip asmuo, kuriam 2008 m. rugpjūčio 19 d. 20 val. 40 min. buvo pranešta apie V. K. sužalojimą.

Gi pats G. Ž. skunde pripažino, kad 2008 m. rugpjūčio 19 d. informacijos apie V. K. sužalojimą ir nurodymų vykdyti neatidėliotiną tokios informacijos patikrinimą iš budėtojų negavo. Pareiškėjas tvirtino, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 40 min. negalėjo objektyviai priimti informacijos apie V. K. sužalojimo pobūdį, kadangi, jo teigimu, buvo išvykęs į tris įskaitinius eismo įvykius (jie minimi tarnybinio patikrinimo išvadoje; fiksuoti 19 val. 55 min., 20 val. 1 min., 20 val. 11 min.). Baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-02089-08 esantis kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10-11) patvirtina, kad V. Ž. 2008 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 43 min. buvo įskaitinio eismo įvykio fiksavimo vietoje (tuo metu buvo pradėta apžiūra; baigta 21 val.), o įvertinus nuvykimo į eismo įvykio vietą laiką, darytina išvada, kad VGPUL slaugytoja O. J. 20 val. 40 min. informaciją apie V. K. sužalojimo pobūdį galėjo pranešti ir ne pareiškėjui (telefonu kalbėjęs kitas asmuo galėjo nurodyti G. Ž. pavardę ar pan.). Todėl G. Ž., nežinodamas, kokia yra V. K. diagnozė, neprivalėjo imtis atitinkamų tyrimo veiksmų.

Šiuo atveju yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo atlikimo. Kadangi drausminės atsakomybės - kaip griežtos atsakomybės rūšies - taikymas negali būti paremtas prielaidomis, pareiškėjo prašymas tenkintinas, panaikinant Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 10-TE-433, kuriuo G. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo G. Ž. prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. 10-TE-433 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui G. Ž.“, kuriuo G. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.