Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamūjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarimo R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio R. R. pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad ji, 2011-09-12, 18.10 val., Kaune, Savanorių pr. – Žemaičių pl., vairuodama automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebūdama atidi, nesiimdama būtinų atsargumo priemonių, kad nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, manevruodama savo automobiliu, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė joje stovėjusį A. A. priklausantį automobilį VW Polo, valstybinis numeris EEO 27, ir šį svetimą turtą apgadinusi (sugadinusi), iš eismo įvykio, su kuriuo ji yra susijusi, vietos, pasitraukė pažeisdama tuo Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1., 231.2 ir 234 straipsnių reikalavimus, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 9 d. nutarimu pagal ATPK 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3000 (trijų tūkstančių) Ltbauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinus, galutinė nuobauda R. R. paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Skundu R. R. teismo nutarimą prašo panaikinti. Pripažinti ją kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už jį paskirti administracinę nuobaudą.

Nurodo, kad teismo nutarimas nepagrįstas, nes jai neaišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad iš eismo įvykio vietos ji pasišalino sąmoningai ir tyčia, siekdama išvengti atsakomybės.

Įvykio vietoje aikštelė yra duobėta, tad ji pamanė, jog galiniu ratu įvažiavo į duobę. Nuotraukos rodo, kad nukentėjusios automobilis apgadintas nežymiai. Josios automobilio apgadinimas taip pat buvo nežymus. Jai pamanius, kad ji įvažiavo į duobę, tuo pat metu nuo sukrėtimo ėmė verkti josios dukra, todėl ji kitos transporto priemonės kliudymo nepajutusi, iš įvykio vietos ir nuvažiavusi.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinė nuobauda R. R. paskirta teisingai, kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta byloje esančia medžiaga, o ir pati pažeidėja prisipažino padariusi minėtus pažeidimus.

R. R. apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Apeliantė nubausta yra už ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d., numatytų pažeidimų padarymą, tačiau ji su skundžiamu nutarimu nesutinka tik josios pripažinimo kalta bei nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d., dalyje.

Ginčo dėl jai inkriminuoto ATPK 127 str. 2 d., administracinės teisės pažeidimo padarymo, nėra, tad šioje dalyje skundžiamas teismo nutarimas, nevertinamas.

Apeliantė teisi, teigdama, kad ATPL 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas padaromas gali būti tik sąmoningu veikimu – tyčia.

Būtent tyčios buvimą josios veiksmuose teismas ir konstatavo, nes pastaroji, 2011 m. rugsėjo 12 d. manevravimo automobilių stovėjimo aikštelėje metu kliudžiusi joje stovėjusį kitą automobilį ir jį apibraižiusi bei įlenkusi, niekam apie įvykį nepranešusi, iš įvykio vietos, pasišalino (b.l. 1).

Tokias šio eismoįvykio kilimo aplinkybes 2011 m. rugsėjo 12 d. rašytame paaiškinime nurodė apgadintą automobilį stovėjimo aikštelėje palikęs A. K.. Jis spėjęs užsirašyti to automobilio valstybinį numerį ir apie įvykį pranešęs policijai (b.l.8, 79).

Tokias automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio apgadinimo aplinkybes 2011 m. rugsėjo 13 d. rašytame paaiškinime nurodė ir pati apeliantė. Jame ji taip pat pripažino kitą automobilį kliudžiusi ir apgadinusi dėl neatidumo (b.l. 7), o, duodama paaiškinimus pirmos instancijos teismo posėdyje, aiškino, kad kito automobilio kliudymo garsas buvo stiprus, kad ir ji pati, ir automobilio gale sėdėjusi josios mergaitė išsigando ir ji iš įvykio vietos išvažiavo. Po valandos į įvykio vietą ji sugrįžo, bet joje jau nieko nebuvo (b.l. 13).

Eismo įvykiu KET 3.11 punktas. laiko įvykį kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Duomenimis byloje (ATP protokolu, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis ir kt) konstatuota, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusiam automobiliui VW Polo, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas buvo galinio bamperio dešinysis kampas. KET 231.1 punktas įvykus eismo įvykiui kiekvieną su juo susijusį vairuotoją ar kitą eismo dalyvį įpareigoja nedelsiant sustoti nesukeliant papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka, o 231.2 punktas įpareigoja imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinimui, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Na, o ATPK 234 str. įpareigoja tuomet, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai. Visus šiuos KET reikalavimus apeliantė pažeidė, tad kalta pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ji, skundžiamu teismo nutarimu, pripažinta yra pagrįstai ir pagrindo josios pripažinimą kalta pagal ATPK 130 str. 1 d. bei nubaudimą už tai naikinti, pagrindo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N261-935/2012).

Apeliantės skundo teiginiai, jog ji nepajuto automobilių stovėjimo aikštelėje kliudžiusi kitą automobilį ir jį apgadinusi, bet pamaniusi, kad galiniu automobilio ratu yra įvažiavusi į duobę, jog ji iš įvykio vietos pasišalinimo nesąmoningai, t.y., nesuprasdama, kad ji kliudė ir apgadino kitą automobilį ir, kad administracinės atsakomybės pasišalinimu iš įvykio vietos išvengti, ji nesiekė, tėra tik nauji ir jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti, t.y., deklaratyvūs teiginiai, tad jie neanalizuojami ir nevertinami.

Josios skunde nurodytose Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse konstatuotos ir įvertintos įvykio aplinkybės nėra tapačios su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tad jose padarytų išvadų pritaikymas apeliantės situacijoje, negalimas.

Administracinėje byloje Nr. N575-2263/2011, krovininės transporto priemonės gabaritai ir automobilio apgadinimo nebuvimas, davė teismui pagrindą konstatuoti, kad kontaktas tarp automobilio ir sodybos tvoros nebuvo labai stiprus ir, kad, vairuotojas apsisukimo krovininiu automobiliu metu automobilio galine dalimi atsitrenkdamas į medinę sodybos tvorą, nuvažiavo objektyviai galėjęs to nepajusti.

Administracinėje byloje Nr. N575-2184/2011, administracinėn atsakomybės patraukto asmens tiek pirminiame paaiškinime pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde teiginiai, jog susidūrimo su kuro užpildymo kolonėle jis nepajuto, nekito. Byloje buvusios nuotraukos taip pat leido teigti, kad apie 20 t svėrusiam sunkvežimiui, kuro užpildymo kolonėlės kliudymas dėmesio atkreipti negalėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.