Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą elektros oro linijų apsaugos zonų ribose priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 4326,79 Eur kompensaciją, o iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litgrid“ 15 401,25 Eur kompensaciją, t. y. iš viso 19 728,04 Eur kompensaciją. Taip pat ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos (dabar galiojanti 2020 m. sausio 31 d. redakcija) „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo“ 16 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Ieškovas nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies, kuriai taikomas įstatymu žemės sklypui nustatytas servitutas, plotas yra 0,9942 ha, t .y., ieškovo žemės sklypą kerta 10 kV oro linijos (užimančios 0,2309 ha sklypo ir priklausančios atsakovei AB „ESO“), kurioms nustatyta elektros tinklų apsaugos zona, bei atsakovės AB „Litgrid“ aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos (užimančios 0,7890 ha sklypo). Dėl sklypą kertančių elektros linijų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 75 straipsnio 3 dalimi, sklypo atžvilgiu yra nustatytas įstatyminis servitutas, todėl ieškovas turi teisėtą pagrindą gauti vienkartinę kompensaciją nuostoliams dėl: i) servituto nustatymo, ar ii) dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo sklype (nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose) atlyginti.

Ieškovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 725, „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“, ieškovui priklausytų 8967,29 Eur kompensaciją. Ieškovo teigimu, Metodikos 16 punkto formules Nk = Sp(žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, plotas (hektarais) x Vk(žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklėse nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto) x Kn(lygus 0,1), dėmuo Vk prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi formulėje naudojama žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra jau nuvertinta, t. y. neatsižvelgiama į faktą, kad pagal Masinio žemės vertinimo taisyklės žemės sklypo, kuriai taikytina Metodikos 16 punkto formulė, vidutinė rinkos vertė yra jau ženkliai sumažinta, taikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisą. Ieškovo įsitikinimu, jei Metodikos 16 punkto formulėje būtų nustatyta, kad Vk – tai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, netaikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisos (koeficiento), tuomet ieškovui priklausytų 19 728,04 Eur kompensacija, kurią ieškovas prašo priteisti.

Atsakovė AB „Litgrid“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, kadangi yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškovo nurodytu argumentu, kad vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams turi būti išmokamos vienkartinės kompensacijos nuostoliams dėl servituto nustatymo ar nuostoliams, patiriamiems dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šioje dalyje nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose, atlyginti. Taip pat neginčytina ir tai, kad nuostolių dydžiai yra apskaičiuojami pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas metodikas, t. y., formulėmis, kurios įtvirtintos nutarime. Tačiau atsakovė negali sutikti su deklaratyviais ir subjektyvaus pobūdžio argumentais, su ieškinyje pateiktais skaičiavimais, kuriais yra grindžiama ieškinio reikalavimo suma. Ieškovas pateikia subjektyvų vertinimą, kodėl minėta formulė yra neteisinga, diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lygiagrečiai teikia savo pasiūlymą dėl „teisingesnės“ formulės ir apskaičiavęs kompensacijos dydį pagal ieškovo subjektyvų vertinimą, reikalauja teismo priteisti šią sumą. Kitaip tariant, ieškovas neigia galiojančio teisės akto turinį, reikalauja vadovautis jokiuose įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose neįtvirtinta tvarka.

Atsakovė AB „Litgrid“ taip pat nurodė, kad ieškovas, be deklaratyviai cituojamos jurisprudencijos apie galimus nuosavybės teisės ribojimus nustačius servitutą, teikia vienintelį įrodymą, kuriuo, iš esmės, grindžia savo teoriją dėl priklausytinos kompensacijos dydžio. Tai yra Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ turto registrų tvarkymo tarnybos raštas, kuriame atsakoma į ieškovo pateiktus klausimus. Minėtame valstybinės institucijos rašto 7 punkte yra nurodoma, jog elektros linijos sumažina sklypo vidutinę rinkos vertę 138 000,00 Eur. Dėl to, ieškovas teigia, kad Metodikos 16 punkte įtvirtinta formulė yra neteisinga. Nurodoma, jog formulės dauginys Vk turėtų būti ne žemės sklypo vidutinė rinkos vertė padalyta iš žemės sklypo ploto, o vidutinė rinkos vertė, neatsižvelgiant į žemės sklypui taikomus suvaržymus. Atsakovės įsitikinimu, tokia principinė ieškovo nuostata yra neteisinga, o toks reikalavimas gali reikšti siekį nepagrįstai praturtėti. Atsakovė pažymėjo, jog elektros perdavimo linijos, kertančios ieškovo sklypą ir dėl kurių yra nustatytas servitutas yra įrengtos anksčiau, nei ieškovas įgijo nuosavybės teises į sklypą. Atitinkamai, atsakovės nuosavybės teise valdomi elektros tinklai, kertantys sklypą: „(duomenys neskelbtini)“ įrengti 1984 m., „(duomenys neskelbtini)“ pastatyta 1961 m. Tuo tarpu, ieškovo pridėtame VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad nuosavybės teisę į sklypą ieškovas įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovės vertinimu, sklypo pirkimo metu buvo akivaizdu (elektros tinklai driekiasi virš sklypo), kad nuosavybės teisės į sklypą gali būti suvaržytos įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir negali būti laikoma siurprizine sąlyga ieškovui, kuris bando įrodinėti, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra nepagrįstai sumažinta dėl nustatyto servituto.

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, kadangi yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovė nurodė, kad iš ieškinio argumentų akivaizdu, kad ieškovui yra žinomas ir suprantamas teisinis reglamentavimas, kokia tvarka yra apskaičiuojamos ir išmokamos vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytus žemės servitutus žemės sklypų savininkams ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniams. Pats ieškovas pripažįsta, kad nuostolių už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu atlygintinumo klausimai sureguliuoti pakeitus EEĮ 75 straipsnį, kurio 3 dalyje, be kitų sąlygų nustatyta, kad tinklų operatoriai nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas į savo paklausimą dėl galimo Metodikos 16 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai gavo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog „kadangi Metodikoje, atsižvelgiant į anksčiau išvardytas EEĮ pakeitimo įstatymo įgyvendinimo nuostatas ir kitas aukščiau įvardytas aplinkybes, nėra numatytas alternatyvus vienkartinės kompensacijos skaičiavimo būdas, todėl pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis dėl suskaičiuotos vienkartinės kompensacijos dydžio turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.“ Nors ieškovas paaiškina, kad atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atsakymą, ieškovas neturi kitų teisinių gynybos priemonių, kaip tik teikti šį ieškinį į teismą, atsakovė AB „ESO“ su šia pozicija nesutinka. Atsakovės AB „ESO“ nuomone, ieškovas visų pirma turėjo pateikti prašymą teisės aktų nustatyta tvarka atsakovei AB „ESO“ dėl vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, o į teismą kreiptis tik dėl jo nurodomos kompensacijos dalies, kuri galimai nepadengia jo patirtų nuostolių dėl įstatyminio servituto nustatymo.

Atsakovė taip pat nurodė, kad nors ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „ESO“ vienkartinę kompensaciją už įstatymu nustatytą servitutą, ginčija žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principus, tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Šie ieškovo argumentai neturėtų būti vertinami iš viso, kadangi vienkartinės kompensacijos apskaičiavimui yra taikoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, kurią, kaip nurodyta ieškinyje, VĮ „Registrų centras“ apskaičiavo vadovaudamasis Masinio žemės vertinimo taisyklėmis. Šios taisyklės yra galiojančios, todėl teisėtai yra taikomos nustatant žemės sklypų vidutinės rinkos vertes. Be to, sprendžiant ieškovo galimai patirtų nuostolių dydį, kurių nepadengia pagal Metodiką apskaičiuota kompensacija, būtina atsižvelgti ir į tai, kad žemės sklype atsakovei AB „ESO“ priklausantys elektros tinklai buvo įrengti iki 2004 m., t. y. iki įstatyminio servituto nustatymo, todėl žemės sklypo dalyje, kurioje yra atsakovės AB „ESO“ elektros tinklų apsaugos zona, atitinkami reikalavimai yra taikomi jau nuo šių elektros tinklų eksploatavimo pradžios ir buvo taikomi žemės sklypui dar iki to momento, kai jį ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas, įgydamas žemės sklypą, turėjo įvertinti ir aplinkybę, kad jame jau yra įrengti atsakovei AB „ESO“ priklausantys elektros tinklai ir jiems yra nustatyta apsaugos zona bei įstatyminis servitutas. Ieškovas įsigijo žemės sklypą, kuris buvo įvertintas jau atsižvelgiant į jo naudojimo apribojimus (atitinkamai ieškovo mokėtina žemės sklypo įsigijimo kaina turėjo būti ženkliai mažesnė nei analogiškų sklypų, kuriuose tokių apribojimų nėra), o jo pateikiamas žemės sklypo rinkos vertės skirtumas (kurio pagrindu ieškovas apskaičiavo papildomą vienkartinės kompensacijos dalį) yra apskaičiuotas ne dėl paties servituto nustatymo, o dėl taikomos atsakovės AB „ESO“ elektros tinklų apsaugos zonos, kuri teisės aktais buvo nustatyta dar iki žemės sklypo įsigijimo. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas iki pat šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovei AB „ESO“ jokių pretenzijų dėl jo neva patiriamų nuostolių, esant žemės sklype nustatytam įstatyminiam servitutui, nereiškė.

Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.

Dublike ieškovas nurodė, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ neteisingai teigia, kad ieškovas ginčija jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principus. Ieškovas visiškai sutinka su tuo, kad sklypo vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini) buvo 115 000,00 Eur, be to, ji nustatyta visiškai teisingu būdu. Tačiau ieškovo keliama problema yra ta, kad kompensacijai apskaičiuoti būtent už sklype esantį servitutą, nustatytą būtent dėl elektros linijų apsaugos zonų sklype, negali būti imama vertė, kuri ir yra įtakota (sumažinta) pačių tų zonų atsiradimu, nes jeigu taip neteisingai skaičiuosime, tai kuo didesnė bus apsaugos zona, tuo mažesnė liks sklypo vertė kompensacijai apskaičiuoti, nes kuo didesnė žala daiktui, tuo mažesnė kompensacija, nes, jeigu žala daiktui būtų šimtaprocentinė, tai kompensacija būtų nulinė, ir t. t., ir visa tai yra nelogiška, tai prieštarauja sveikam protui, ir, aišku, tai prieštarauja teisei. Dėl tokio absurdiško principo taikymo yra kompensuojama ne visa, o tik dalis elektros tinklų atsiradimu sklypui padarytos žalos.

Ieškovas pažymėjo, kad pagal Metodikos 16 punktą, kompensacijos apskaičiavimo formulė yra: Nk = Sp x Vk x Kn; dėmuo Vk – tai 2017 m. lapkričio 1 d. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, sumažinta tam daiktui padarytos žalos dydžiu, padalyta iš žemės sklypo ploto. Tuo tarpu pagal Metodikos 25 punktą, kompensacijos apskaičiavimo formulė yra: Nk = Sp x Vk x Kp; dėmuo Vk – tai žemės sklypo pilna vidutinė rinkos vertė, padalyta iš žemės sklypo ploto. Ieškovo įsitikinimu, Metodikos 16 punkto nuostata, kad kompensacijai apskaičiuoti būtent už sklype esantį servitutą dėl sklype esančių elektros linijų apsaugos zonų yra imama vidutinė sklypo rinkos vertė, kuri ir yra įtakota (sumažinta) tų pačių apsaugos zonų buvimu sklype, yra pati savaime logiškai ir teisiškai absurdiška, tad turi būti pripažinta kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir galų gale panaikinta. Be to, kad Metodika būtų iki galo teisinga ir nediskriminacinė bei neturėtų absurdiškumo elementų, Metodikos kūrėjai, Metodikos 16 punkte turėjo numatyti išlygą, kad vidutinė rinkos vertė, turi būti imama tokia, kokia ji (duomenys neskelbtini) yra nustatyta VĮ „Registrų centro“, bet būtent kompensacijai už elektros tinklų servitutus apskaičiuoti dar papildomai apdorojama eliminuojant Želektr.lin. vertės pataisos koeficiento įtaką išmokoms. Kompensacijos už padarytą žalą apskaičiavimas, kada iš vertės, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, yra atimamas tos pačios padarytosios žalos dydis, jau pats savaime yra didžiulis loginis absurdas ir teisinis blogis bei tuo pačiu sukuria Metodikoje nenumatytus per didelius skirtumus ir papildomą asmenų, kuriems taikytinas Metodikos 16 punktas, diskriminaciją prieš asmenis, kuriems taikytinas Metodikos 25 punktas, tai dar papildomai sukuria diskriminaciją ir nelygybę prieš įstatymą ir tarp skirtingų asmenų, kuriems taikytinas vien tik Metodikos 16 punktas, t .y. pačioje tokios asmenų grupės viduje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725, patvirtintos Metodikos (dabar galiojanti 2020 m. liepos 9 d. redakcija) „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo” 16 punkto prieštaravimo Konstitucijai.

Atsakovė AB „Litgrid“ pateiktame triplike nurodė, kad dublike, panašiai kaip ir ieškinyje, ieškovas lygina Metodikos 16 ir 25 punktuose įtvirtintų vienkartinės kompensacijos dydžio apskaičiavimo formulių skirtumą bei siekia įrodyti, kad šiose nustatyta skirtinga formulės dėmens Vk reikšmė nepagrįstai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą. Atsakovės manymu, ieškovo pozicija yra nepagrįsta, priešingai, toks teisinis reglamentavimas yra logiškas bei po nuodugnaus ir išsamaus tyrimo, patvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo. Atsakovė atkreipia dėmėsį, kad Metodikos 16 punkte bei 25 punkte nustatytas vienkartinės kompensacijos aspakaičiavimo mechanizmas pagrįstai nesutampa, o faktinės bylos aplinkybės byloja, kad ieškovas apskritai neturi pagrindo reikalauti kompensacijos už jo nuosavybės teise valdomo sklypo suvaržymą, kitokiu, nei Metodikos 16 punkte, pagrindu: vadovaujantis Metodikos 16 punktu, vienkartinė kompensacija išmokama įstatymu nustatyto servituto pagrindu, tuo tarpu 25 punkte esanti kompensacijos apskaičiavimo formulė skirta padengti nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, servitutą nustačius įstatymu arba sutartimi. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime išsamiai išanalizuotu EEĮ įtvirtintu teisiniu reguliavimu, dėl servitutų tinklų operatorių naudai nustatymu ir pareiga mokėti atitinkamą kompensaciją už naudojimąsi šiais servitutais, vienas iš esminių vertinimo kriterijų yra įstatyminio servituto nustatymo momentas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas sprendė, kad turi būti taikomi skirtingi maksimalios vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo principai asmenims, kurie: a) iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę, ir b) asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises įgijo be atitinkamų žemės naudojimo apribojimų ir kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Taigi, faktinėje bylos medžiagoje yra fiksuota, kad atsakovės nuosavybės teise valdomi 110 kv. elektros tinklai, kertantys ieškovo sklypą, atitinkamai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, yra pastatyti 1961 m. ir 1984 m., kitaip tariant, ieškovas patenka į asmenų grupę, kurie nuosavybės teises įgijo su atitinkamais žemės naudojimo apribojimais, atsiradusiais prieš šiems asmenims įgyjant nuosavybės teises į žemę, kai joje iki 2004 m. liepos 10 d. buvo nutiesti elektros energijos perdavimo, skirstomieji tinklai ir (arba) buvo pastatyti kiti elektros energetikos objektai ir įrenginiai, todėl vienkartinė kompensacija privalomai nustatoma išimtinai pagal 16 Metodikos punkte įtvirtintą formulę ir ieškovas, argumentuodamas dėl Metodikos 16 punkto neteisėtumo ir lygiateikšumo principo pažeidimo lyginant su Metodikos 25 punktu, pastaruoju apskritai negali remtis.

Atsakovė taip pat nurodė, kad savo atsiliepime jau yra nurodžiusi, kad neginčija fakto, jog teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu, todėl ieškovas turi teisę iš atsakovės reikalauti vienkartinės kompensacijos už sklype atsakovės naudai įstatymu nustatytą servitutą. Iš tiesų, kasacinio teismo praktikoje yra formuluojama, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnis įtvirtina taisyklę, kad turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti praradimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti dėl servituto nustatytus nuostolius. Iš esmės, ieškovas siekia gauti jam priklausančią kompensaciją konkrečiai neįrodinėjant patirtų nuostolio dydžio, todėl ieškinyje ir dublike nurodyta 15 401,25 Eur reikalavimo suma nėra pagrįsta. Byloje ieškovas siekia įrodyti, kad Metodikos 16 punkte įtvirtintoje formulėje dėmuo Vk yra neteisėtas, bei reikalauja taikyti tokį, kurio pagrindu jam priklausanti vienkartinė kompensacija, būtų dvigubai didesnė nei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Anot ieškovo, neteisėta ir teisiškai nepagrįsta, jog kompensacija už suvaržytą daiktą skaičiuojama nuo daikto vertės su jam nustatytu suvaržymu, nors dublike lygiai taip pat patvirtina ir sutinka su jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principu. Atkreiptinas dėmesys, jog VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus rašte, kurį ieškovas pridėjo kaip priedą prie ieškinio, nurodyta, jog nustatydamas sklypo vidutinės rinkos vertę VĮ „Registrų centras“ atsižvelgė į sklypui nustatytą žemės servitutą dėl sklype esančių atsakovės ir AB „ESO“ elektros tinklų. Todėl, ieškovo pozicija dėl Vk dėmens kompensacijos apskaičiavimo formulėje yra prieštaringa.

Atsakovės įsitikinimu, Metodikos 16 punkte įtvirtintos formulės dėmuo Vk yra logiškas, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo patvirtintas kaip objektyviai pagrįstas. Neabejotina, kad žemės sklypas be jokių apribojimų yra vertingesnis už žemės sklypą su jau nustatytais apribojimais. Iš to seka, kad žemės sklypas, kuriame iš anksčiau yra nustatyti mažesni apribojimai yra vertingesnis už žemės sklypą, kuriame nustatyti apribojimai yra didesni. Todėl, žemės sklypo vidutinės rinkos vertei nustatyti taikomas vertės pataisos koeficientas (nagrinėjamu atveju nurodomas Želektr.Lin vertės pataisos koeficientas) padeda nustatyti tikrąją žemės sklypo vertę, kai jam yra taikomi daiktinės teisės apribojimai, o žemės sklypo vidutinės rinkos vertė yra nustatoma pagal esamą jo statusą šios vertės nustatymo dienai. Priklausomai nuo apskaičiuotos vidutinės žemės sklypo vertės atitinkamai skiriasi ir apskaičiuojamų vienkartinių kompensacijų dydžiai, t. y. kuo mažesnė žemės sklypo vertė, tuo gaunama mažesnė vienkartinė kompensacija, ir tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad laikosi ir atsiliepime išdėstytos pozicijos, kad sklypo pirkimo metu buvo akivaizdu (elektros tinklai driekiasi virš sklypo), kad nuosavybės teisės į sklypą gali būti suvaržytos įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir negali būti laikoma siurprizine sąlyga ieškovui, kuris bando įrodinėti, kad sklypo vidutinė rinkos vertė yra nepagrįstai sumažinta servituto nustatymu. Manytina, kad ieškovas, investuodamas į nekilnojamą turtą (sklypą) turėjo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Manytina, kad bonus pater familias principas ieškovo atžvilgiu galėtų būti įgyvendintas, pavyzdžiui, mažinant sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kainą. Kitaip tariant, ieškovas, įsigijęs sklypą su jau šiam taikytinais apribojimais, neprarado papildomos sklypo vertės, kuri būtų prarasta atveju, kai sklype būtų nutiesti nauji elektros tinklai ir sklypui būtų pritaikyti papildomi daiktinės teisės apribojimai. Pagrįsta teigti, kad ieškovo mokėtina žemės sklypo įsigijimo kaina turėjo būti ženkliai mažesnė nei tuo atveju, jei tokių apribojimų sklype nebūtų. Todėl, pagal tokią analogiją kompensacinis aparatas pagal Metodikos 16 punktą, pritaikius žemės sklypo vertę netaikant jo vertės pataisos koeficiento, nesąžiningai iškraipytų žemės sklypo vertės nustatymo principą, atitinkamai, ieškovui būtų sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti atsakovės ir AB „ESO“ sąskaita, kadangi kompensacijos apskaičiavimo metu žemės sklypas nepasidarė vertingesnis, nei buvo jo įsigijimo metu ar įstatyminio servituto nustatymo momentu.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad tiek Metodika, tiek ir Masinio žemės vertinimo taisyklės, pagal kurias yra apskaičiuota ieškovui priklausančio sklypo vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini), yra galiojantys ir nenuginčyti poįstatyminiai teisės aktai, kuriais, savo veiklą vykdanti atsakovė, privalo vadovautis išmokėdama vienkartines kompensacijas. Vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 d., atsakovė neturi teisės savo praktikoje remtis kitokiu reglamentavimu nei expressis verbis reikalauja teisės aktai. Būtent kitoks atsakovės veikimas būtų pagrindas asmenims kreiptis į teismą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo.

Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktame triplike nurodė, kad nesutinka tiek su ieškovo ieškinyje, tiek ir su dublike išdėstytais ieškovo reikalavimais bei tokius reikalavimus neva pagrindžiančiais teiginiais. Atsakovė nurodė, jog nuostolių už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu atlygintinumo klausimai yra sureguliuoti EEĮ straipsnio 3 dalimi ir Metodika, todėl tik ši tvarka ir turi būti taikoma apskaičiuojant kompensaciją ieškovui. Atsakovė AB „ESO“, apskaičiuodama vienkartinę kompensaciją už įstatyminį servitutą, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o tuo pačiu ir Metodika, ir kompensacijos dydį nustatyti pagal Metodikos 16 punkte įtvirtintą formulę. Tiek Metodika, tiek ir Masinio žemės vertinimo taisyklės, pagal kurias yra apskaičiuota ieškovo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini), yra galiojantys ir nenuginčyti poįstatyminiai teisės aktai. Atsakovė AB „ESO“, kaip ir AB „Litgrid“ ar bet kuris kitas subjektas, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie nesuteikia jai diskrecijos teisės apskaičiuoti vienkartinių kompensacijų dydį kitaip, t. y. vadovaujantis kitomis metodikomis ar taisyklėmis, nei expressis verbis reikalauja EEĮ 75 straipsnio 3 dalis. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, pats ieškovas dublike pripažįsta, kad jis neginčija jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principų. Ieškovas patvirtino, kad visiškai sutinka su tuo, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini) buvo 115 000,00 Eur ir ji nustatyta visiškai teisingu būdu. Taip pat ieškovas pripažįsta, kad Želektr.lin vertės pataisos koeficientas, apskaičiuojant sklypų vidutines rinkos vertes, yra taikomas teisingai ir teisėtai, ir jis turi būti taikomas, nes tokiu būdu yra atspindima tikroji žemės sklypo vertė. Kita vertus ieškovas, keldamas klausimą dėl taikomos žemės sklypo vertės apskaičiuojant vienkartinę kompensaciją pagal Metodikos 16 punktą, argumentuoja, kad tokia vertė negali būti taikoma, kuri jau yra sumažinta dėl atsiradusių apsaugos zonų, nors pagal Metodikoje įtvirtintą formulę būtent ir turi būti naudojama vidutinė žemės sklypo vertė, nustatyta (duomenys neskelbtini), apskaičiuota pagal Masinio žemės vertinimo taisykles. Taigi ieškovui dublike nurodant, kad jis nekelia klausimų dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo principų, o tik dėl šios vertės naudojimo pagal Metodikos 16 punktą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovui, nei atsakovėms nėra suteikta teisė savaip interpretuoti galiojantį teisinį reglamentavimą ir atsakovėms apskaičiuoti vienkartinės kompensacijos dydį, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, iš esmės ginčo byloje ir nėra. Būtent taikant (duomenys neskelbtini) nustatytą ieškovui priklausančio žemės sklypo vertę, kurios ieškovas ir neginčija, yra apskaičiuota vienkartinė kompensacija už įstatyminį servitutą pagal Metodikos 16 punkte įtvirtintą formulę, kuri toje apimtyje, kiek taikoma grupei asmenų, kurie įsigijo žemės sklypą su jau jame esančiais apsunkinimais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. priimtu nutarimu Nr. KT117-N9/2020, nebuvo pripažinta prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės sklypų vidutinę rinkos vertę nustato VĮ „Registrų centras“, bet ne atsakovė. Atsakovė, pagal Metodiką apskaičiuodama vienkartinių kompensacijų dydį už įstatymu nustatytus žemės servitutus žemės sklypų savininkams ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniams, pati neatlieka žemės sklypų vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo, o šie duomenys visais atvejais yra gaunami iš VĮ „Registrų centras“. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo ieškinyje nurodyti Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos paaiškinimai, kad vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi nustatytus žemės servitutus išmokantys tinklų operatoriai, skaičiuodami kompensacijų dydžius pasinaudoja masinio žemės vertinimo būdu gautomis atitinkamų žemės sklypų vidutinėmis rinkos vertėmis. Metodikos 14 punkte nustatyta, kad tinklų operatorius vienkartinės kompensacijos, mokamos už įstatymu nustatytą servitutą, dydį apskaičiuoja remdamasis vienkartinės kompensacijos skaičiavimo dieną Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esančiais duomenimis. Vienkartinės kompensacijos apskaičiavimui pagal Metodikos 16 punktą yra taikoma žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, kurią apskaičiuoja VĮ „Registrų centras“, vadovaudamasis Masinio žemės vertinimo taisyklėmis. Taigi akivaizdu, kad žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymui taikomas kitas teisės aktas - Masinio žemės vertinimo taisyklės. Teisės aktuose nėra numatytos galimybės kitaip skaičiuoti žemės sklypo vidutinę vertę, tame tarpe ir nevertinant įregistruotų apsaugos zonų. Ieškovas, tiek pasisakydamas apie Metodikos 16 ir 25 punktuose apskaičiuojamos vienkartinės kompensacijos skirtumus, taikant skirtingus koeficientus bei Vk dėmenį, tiek apie skirtingus kompensacijų dydžius asmenims, kuriems taikomas vien tik Metodikos 16 punktas, tačiau jų žemės sklypuose yra nustatyti skirtingo dydžio apsaugos zonos plotai, neteisingai vertina paties daikto (žemės sklypo) vertę, kuri būtent ir priklauso nuo jau nustatytų apribojimų. Savaime suprantama, kad žemės sklypas be jokių apribojimų yra vertingesnis už žemės sklypą su jau nustatytais apribojimais. Atitinkamai žemės sklypas, kuriame jau nustatyti mažesni apribojimai yra vertingesnis už žemės sklypą, kuriame nustatyti apribojimai yra didesni. Būtent taikomas vertės pataisos koeficientas (nagrinėjamu atveju nurodomas Želektr.lin vertės pataisos koeficientas) ir atspindi tikrąją žemės sklypo vertę, kai jame yra nustatyti taikomi apribojimai, o žemės sklypo vidutinės rinkos vertė yra nustatoma pagal esamą jo statusą šios vertės nustatymo dienai. Priklausomai nuo apskaičiuotos vidutinės žemės sklypo vertės atitinkamai skiriasi ir apskaičiuojamų vienkartinių kompensacijų dydžiai, t. y. kuo mažesnė žemės sklypo vertė, tuo gaunama mažesnė vienkartinė kompensacija, ir tai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovė pažymėjo, kad Metodikos 16 punkte yra nustatyta vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka už įstatymu nustatytą žemės servitutą, t. y. tiems servitutams, kurie nustatyti praeityje, o Metodikos 25 punkte – už sutartimi nustatomus servitutus, t. y. tiems servitutams, kurie bus nustatyti ateityje. Tad akivaizdu, kad Vk dėmuo ir turi skirtis, nes priešingai, nei teigia ieškovas, klaidingai vertindamas žemės sklypo vidutinės vertės nustatymo principus, visos kitos visiškai vienodos sąlygos (sklypų plotai, verčių zonos ir kt.), lyginant šiuos žemės sklypus (t. y. žemės sklypus su jau esamais apribojimais lyginant su žemės sklypais, kuriuose nėra nustatyti apribojimai), neegzistuoja. Žemės sklypo vertė padidėja arba sumažėja, vertinant žemės sklypui nustatytus servitutus ir veiklos apribojimus. Ieškovas, savaip interpretuodamas vienkartinės kompensacijos paskaičiavimui taikomo Vk dėmens reikšmę, visiškai neatsižvelgia į žemės sklypų vertę, kuri priklauso nuo jau nustatytų esamų apribojimų skirtinguose žemės sklypuose. Taigi pagal Metodiką apskaičiuojamos vienkartinės kompensacijos dydis priklauso ne tik nuo koeficiento dydžio skirtumo, kaip teigiama dublike, bet ir nuo vidutinės žemės sklypo vertės, apskaičiuojamos įvertinus jam taikomus (jau esančius) apribojimus. Taigi ieškovas teikia savo samprotavimus visiškai nevertindamas elektros tinklų įrengimo ir servituto nustatymo žemės sklype momentų, atitinkamai žemės sklypo vertės tiek servituto nustatymo, tiek ieškovo įsigijimo nuosavybėn metu. Ne kartą buvo akcentuota, kad nei įstatyminio servituto nustatymo metu (2004 m.), nei žemės sklypo įgijimo privačios nuosavybėn metu (atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę), tuo labiau ieškovo įsigijimo nuosavybėn metu ((duomenys neskelbtini)), vertinant tai, kad atsakovės elektros tinklai žemės sklype buvo įrengti anksčiau nei nuo 1978 m. (t. y. iki 2004 m. liepos 10 d., kai buvo nustatytas įstatyminis servitutas), žemės sklypo vertė ir galimybė juo naudotis dėl jau buvusių žemės naudojimo apribojimų nepakito.

Prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tenkintinas, byla sustabdytina.

Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovui A. D. nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad žemės sklypo dalies, kuriai taikomas įstatymu žemės sklypui nustatytas servitutas, plotas yra 0,9942 ha, t .y., ieškovo žemės sklypą kerta 10 kV oro linijos (užimančios 0,2309 ha sklypo ir priklausančios atsakovei AB „ESO“), kurioms nustatyta elektros tinklų apsaugos zona, bei atsakovės AB „Litgrid“ aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos (užimančias 0,7890 ha sklypo). Dėl sklypą kertančių elektros linijų, vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 dalimi, sklypo atžvilgiu yra nustatytas įstatyminis servitutas, todėl ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti vienkartines kompensacijos nuostoliams dėl: i) servituto nustatymo, ar ii) dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo sklype (nurodytų elektros tinklų apsaugos zonose) atlyginti.

Ieškovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Metodikos 16 punkto formules Nk = Sp(žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės servitutas, plotas (hektarais) x Vk(žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklėse nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto) x Kn(lygus 0,1), dėmuo Vk prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi formulėje naudojama žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra jau nuvertinta, t. y. neatsižvelgiama į faktą, kad pagal Masinio žemės vertinimo taisyklės žemės sklypo, kuriai taikytina Metodikos 16 punkto formulė, vidutinė rinkos vertė yra jau ženkliai sumažinta, taikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisą. Šiuo metu ieškovo nekilnojamojo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 115 000,00 Eur, todėl jam priklausytų 8967,29 Eur kompensacija, tačiau jei Metodikos 16 punkto formulėje būtų nustatyta, kad Vk – tai žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, netaikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisos (koeficiento), tuomet ieškovui priklausytų 19 728,04 Eur kompensacija.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi nauja EEĮ 75 straipsnio 3 dalies redakcija, numato, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatyto metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika. Metodikos 1 punktas numato, kad maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui ar kito nekilnojamojo daikto savininkui, kito valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau – tinklų operatoriai) naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės ar kito nekilnojamojo daikto (statinio, patalpos) (toliau – kitas nekilnojamasis daiktas) servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu (toliau – vienkartinė kompensacija), išmokėjimo tvarką.

Vadovaujantis Metodikos 15 punktu, vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, taip pat už sunaikintus sodinius, pasėlius, iškirstą mišką, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti.

Pagal Metodikos 16 punktą, vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, čia: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Masinio žemės vertinimo taisyklės), nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto; Kn – lygus 0,1.

Pagal Metodikos 25 punktą, vienkartinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą (Nk), apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kp, čia: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto; Kp – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą ribojimo laipsnis.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes taikytinas 2018 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatyto metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo Metodikos 16 punktas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 7 punktas). Pažymėtina, jog pagal Metodikos 16 punkto formulę, kompensacija yra išmokama už įstatymu nustatytą žemės servitutą, o pagal Metodikos 25 punkto formulę, kompensacija yra išmokama už sutartimi nustatomą servitutą. Kaip teisingai ieškovas nurodė, ieškovui priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 115 000,00 Eur, kuri buvo apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių nustatyta tvarka. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų raštų į ieškovo siųstus pranešimus nustatyta, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo apskaičiuojama, be kita ko, taikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisą Želektr.lin., kadangi ieškovui priklausančiam sklypui yra įstatymu nustatytas servitutas. Netaikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisos Želektr.lin., ieškovui priklausančio žemės sklypo vertė yra 253 000,00 Eur. Vadovaujantis Metodikos 16 punktu, ieškovui priklausytų 8967,29 Eur kompensacija (imant, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 115 000,00 Eur (dėmuo Vk)). Jeigu laikyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 253 000,00 Eur (dėmuo Vk), ieškovui priklausytų 19 728,04 Eur kompensacija. Tuo tarpu, jeigu kompensacija būtų skaičiuojama pagal Metodikos 25 punktą, už sutartimi nustatomą servitutą, dėmuo Vk (žemės sklypo vidutinė rinkos vertė) būtų apskaičiuotas netaikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisos Želektr.lin., ir tokiu būdu kompensacija būtų didesnė, nei pagal Metodikos 16 punktą, nes žemės sklypas nebūtų nuvertintas dėl servituto ir jame esančių elektros tinklų. Toks įtvirtintas kompensacijos išmokėjimas pagal Metodikos 25 punktą leidžia teigti, kad galimai diskriminuojami asmenys, kuriems yra išmokama kompensacija pagal Metodikos 16 punktą, kadangi pagal Metodikos 16 punktą kompensacija yra skaičiuojama jau nuo sumažintos žemės sklypo vertės (dėmuo Vk) dėl tų pačių elektros tinklų, kai pagal Metodikos 25 punktą, kompensacija yra skaičiuojama nuo visos žemės sklypo vertės (dėmuo Vk), jos nemažinant, todėl teismas turi pagrįstų abejonių dėl Metodikos 16 punkte įtvirtinto Vk dėmens atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pritaikius tokį teisinį reglamentavimą kyla grėsmė pažeisti ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 67 straipsnį, CPK 3 straipsnį, 163 straipsnio 7 punktą yra pagrindas šioje civilinėje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus argumentus, pripažįsta, kad ieškovo argumentai dėl Metodikos galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams yra pagrįsti. Nepašalinus abejonių dėl nurodyto įstatymo nuostatos konstitucingumo ir pritaikius ją nagrinėjamoje civilinėje byloje, kyla grėsmė pažeisti ieškovo teises bei teisėtus interesus, t. y. kai dėl teisės aktų galimo prieštaringumo, galimų reguliavimo spragų asmuo atsiduria nelygiavertėje kitų atžvilgiu padėtyje ir dėl teisės akto galimo prieštaringumo pažeidžiamas teisėtų lūkesčių principas.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad yra tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir sustabdyti civilinę bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 165 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatyto metodikos patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. liepos 19 d.) patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punkte nuostatos formulėje „vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę:

Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais);

Vk – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2017 m. lapkričio 1 d., apskaičiuota Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Masinio žemės vertinimo taisyklės), nustatyta tvarka, padalyta iš žemės sklypo ploto;

naudojama dėmens Vk reikšmė neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsniui tuo aspektu, kad yra imama sumažinta žemės sklypo rinkos vertė, taikant elektros oro linijų apsaugos zonų žemės vertės pataisą (koeficientą) – Želektr.lin.

Sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-910-466/2021, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.