Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – joje valdyboje (toliau – Komisijos) 2014-06-23 nutarimą Nr. 93-448 dėl nuteistojo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006-04-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 18 str. 4 d., 105 str. 8 p. laisvės atėmimu 8 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-25 nuosprendžiu šis 2006-04-25 nuosprendis pakeistas, veiką iš 1961 m. BK 18 str. 4 d. 105 str. 8 p. perkvalifikuojant į 2000 m. BK 24 str. 4 d. 129 str. 2 d. 9 p., paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-25 nuosprendis pakeistas, panaikinta jo dalis, kurioje veika iš BK 18 str. 4 d. 105 str. 8 p. perkvalifikuota į BK 24 str. 4 d. 129 str. 2 d., paliktas galioti be pakeitimų Vilniaus apygardos teismo 2006-04-25 nuosprendis. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-25nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2006-04-25 paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2012-10-09 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-09-13 nutartis pakeista, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-10-23 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2006-04-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžia – 2011-10-25, bausmės pabaiga – 2017-11-02. Anksčiau teistas vieną kartą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-07-31 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis.

(Atsiliepimų į skundą negauta.) kol kas

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomas LR BVK 157 straipsnio 2 d. nuostatas, numatytas lygtinis paleidimas, tačiau vien formalių kriterijų lygtino paleidimo taikymui nepakanka. Pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kitų aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.

A. A. bausmės atliko metu skatintas 1 kartą, nuobaudų neturi, dalyvavo pataisos programose, dirbo, palaiko ryšius su artimaisiais, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką - vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką baustas nebuvo, pasiribota svarstymu, pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema – 17 balų pagal OAsys programą. Iš psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistojo kaltės jausmas dėl padarytų nusikaltimų įvardijamas kaip negilus, nes nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes analizuoja iš subjektyvių pozicijų, linkęs savo vaidmenį sumenkinti, nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Pažymėta, kad nuteistasis labai gerai save vertina, ypač kompanijoje, kurios panašios vertybės, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, taip pat nurodyta, kad nuteistasis bendrauja su nuteistaisiais, kurių elgesiui būdingi destruktyvūs elementai. Pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais įvardijami: netinkamų draugų ir pažįstamų pasirinkimas; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet apgalvoja visų savo veiksmų pasekmes. nuteistojo mąstymas ir elgesys, nes jis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas ir neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių. Nuteistasis skunde nurodo, jog išvada dėl jo elgesio, požiūrio ir bendravimo su kitais nuteistaisiais yra nepagrįst jokiais įrodymais, deklaratyvi, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti pataisos namų administracijos pateiktos medžiagos apie nuteistąjį objektyvumu ir pagrįstumu, juolab, kad net ir esant neigiamai A. A. charakterizuojančių duomenų, Komisijos nutarimu buvo nutarta jo prašymą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Dėl skundo argumento, kad įstatymas lygtinio instituto nesieja su neatlikta bausmės dalimi, padarytų nusikaltimų pobūdžiu, apygardos teismas pažymi, kad, kaip paminėta aukščiau, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas vertina aplinkybių visumą, t.y., jis privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį ( BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Apylinkės teismas nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykį, padarytų veikų pavojingumą nelaikė esminėmis aplinkybėmis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo galimybės A. A. taikymo, o vertino visų kitų aplinkybių kontekste, todėl laikytina, kad įstatymų nuostatos pažeistos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, daro išvadą, jog šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad lygtinai paleidus A. A., šis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, atsižvelgė į kurias būtina atsižvelgti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistojo A. A. dar negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės, nors ir su intensyvia priežiūra. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.