Vilniaus regiono apylinkės teismo papildomas sprendimas

2024-04-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-2446-759/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Papildomas sprendimas
Data
2024-04-16
Bylos Nr.
e2YT-2446-759/2024
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00083-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snieguolė Bielskienė
Pareiškėjas
S. Z.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie AM, V. Z., O. G., V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2446-759/2024Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00083-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASPAPILDOMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, rašytinio proceso tvarka sprendė papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionaline žemės tarnyba prie AM, V. Z., O. G., V. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismas Ukmergės rūmai (toliau – teismas) 2024 m. kovo 13 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Priimtinas papildomas sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškime nurodė du reikalavimus, tačiau sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2YT-2446-759/2024 rezoliucinėje dalyje nebuvo išspręstas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjas S. Z. priėmė savo motinos A. Z. (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tiek iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, tiek iš byloje esančių dokumentų: S. Z. ir A. Z. vaikai yra sūnūs: V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), S. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas), dukros: O. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. K. (ikisantuokinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis). S. Z. ir A. Z. vaikai V. Z., O. G. ir mirusios R. K. vienintelė dukra V. B. (ikisantuokinė pavardė – K.), gim. (duomenys neskelbtini), pareiškime įtraukti suinteresuotais asmenimis (V. K. gimimo liudijimo kopija). Po S. Z. mirties liko sodyba, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), šiuo turtu rūpinosi pareiškėjo mama A. Z., po jos mirties rūpinosi ir dabartiniu metu rūpinasi jos sūnus S. Z..

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančių įrodymų ir duomenų visumą bei remiantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis darytina išvada, jog pareiškėjas S. Z. po savo motinos A. Z. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nusprendžia:

priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-2446-759/2024, t.y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Snieguolė Bielskienė