Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam S. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)be registracijos, vidurinio išsilavinimo, našlys, pensininkas, neteistas, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. grasino nužudyti, smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

1) jis, 2011 m. balandžio 17 d. apie 16.00 val., Vilniaus r(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių S. K. namuose metu, kilus konfliktui su namo šeimininku S. K., laikydamas dešinėje rankoje peilį, pasakė ne mažiau dviejų kartų S. K. „Užmušiu“ tuo grasindamas jį nužudyti, dūrė S. K. į pilvą, tačiau pastarajam užsidengus kairiąja ranka pilvą, pataikė jam peiliu į kairiąją plaštaką, padarydamas pastarajam durtinę-pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, po to dūrė į dešiniąją šlaunį, padarydamas dešinėje šlaunyje pjautinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais grasino S. K. jį nužudyti ir sukėlė jam išgąstį bei pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Kaltinamasis prisipažino padaręs šiuos nusikaltimus iš dalies ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, nukentėjusiojo namuose girtavo, per abu išgėrė butelį degtinės, tarp jų įvyko konfliktas dėl katino, ir nukentėjusysis supykęs smogė jam 2 kartus į smilkinį. Tuo metu jis supykęs griebė peilį nuo stalo ir pasakė kad eis išžudys visus katinus. Nukentėjusiajam negrasino, o pastarasis susižalojo, kai bandė atimti iš jo peilį. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu padaręs pažeidimus prisipažino ir teisme nurodė, kad palaiko savo ankstesnius parodymus, tačiau tuo metu pamiršo, kad buvo pamušta akis, negalėjo sakyti, kad tyčia dūrė. . Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pas draugą S. K. apie 2 metus, nes neturi kur gyventi. Šiame bute gyvena dar M. G.. Jie trise pastoviai vartoja alkoholį, o būdami nuo jo apsvaigę jis su S. K. dažnai barasi dėl kačių ir dėl to, kas namo savininkas. 2011-04-17 jis, S. K. ir M. G. vartojo alkoholį visą dieną. Apie 15 val. M. G. kažkur išėjo, o jie dviese toliau vartojo alkoholį. Jie vėl pradėjo kalbėti apie S. K. bute esančius katinus. J. G. prašė S. K. jų atsikratyti, nes nuo jų blogas kvapas, jie bjaurūs. S. K. supyko ir pasakė, kad jis pats J. G. kaip katiną priglaudė, jei ne jis, tai J. G. dabar būtų prasigėręs ir mirtų gatvėje. J. G. dėl šių žodžių labai supyko, čiupo po ranka buvusį S. K. peilį ir smogė juo tuo metu atsistojusiam ir į jo pusę einančiam S. K., kur pataikė nežino, dūrė bet kur, konkrečiai nesitaikydamas iš pykčio ir pažeminimo. Smogė du kartus. Smogdamas sakė, kad jį užmuš, atrodo du kartus. S. K. išbėgo ir kambario, o J. G. liko sėdėti ant lovos kambaryje. Po to bute girdėjo kaimyno balsą, kuris sakė, kad iškvietė medikus. Vakare iš ligoninės grįžo nukentėjusysis , J. G. jo atsiprašė ir juo rūpinosi, padėjo jam kol gijo žaizdos. Nukentėjusysis sakė, kad jam atleido, sakė, kad žaizdos nerimtos, kad pataikė jam į kairiąją plaštaką, o antrą kartą į dešiniąją šlaunį. Jie susitaikė. Abu kartus durdamas, peilį laikė dešinėje rankoje. Prašo nutraukti tyrimą susitaikius su S. K.. Valstybinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio 2607,87 Lt negali atlyginti, nes nors ir turi pastovias pajamas - pensiją, tačiau ji yra maža ir išleidžia maistui, vaistams, pragyvenimui, todėl jis nepajėgia sutaupyti ir negalės savarankiškai atlyginti šio ieškinio. Todėl sutinka, kad byla būtų nagrinėjama teisme bendrąja tvarka. Su S. K. jie susitaikė ir kartu gyvena jo bute. (b. l. 76-77, 84) Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b. l. 85-88 ).

Tiek apklausų tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamojo perskaityti ir pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažinęs su visa bylos medžiaga, prašymų ir papildymų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė padarius nusikaltimus, kuriais kaltinamas, įrodyta šiais įrodymais:

-nukentėjusiojo S. K. paaiškinimu, kad kaltinamasis gyveno ir gyvena pas jį, jis nusuko jo katinui galvą, dėl ko įvyko konfliktas, nukentėjusysis supykęs jam sudavė, tada kaltinamasis stvėrė peilį ir norėjo suduoti į pilvą, tačiau jis užsidengė ranka ir todėl buvo sužalota ranka bei koja. Konflikto metu kaltinamasis jam negrasino, tik sakė, kad nužudys katinus. Jei nebūtų kaltinamajam smogęs, nežino, ar jis būtų ėmęsis peilio.

Nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2011-04-17 su J. G. jis išgėrė butelį degtinės. Kaltinamasis pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis bute laiko daug kačių. Apie 16 val. kaltinamasis paėmė peilį ir rėkdamas „užmušiu“ bandė peiliu durti nukentėjusiajam į pilvą, bet šis atsitraukė ir J. G. pataikė jam į kairę plaštaką ją pradurdamas. Po to bandė durti į pilvą, bet, nukentėjusiajam pasitraukus, pataikė į dešinę šlaunį. Peilį J. G. išsitraukė iš po ant lovos gulėjusios pagalvės (b. l. 13-14). Jis buvo įsitikinęs, kad kaltinamasis jį užmuš, nes laikė tikrą peilį, kurio ašmenys buvo nukreipti į nukentėjusįjį. J. G. buvo labai susinervinęs, taikėsi jam į pilvą. Jis labai išsigando. Buvo įbaugintas, bijojo, kad ateis kaltinamasis ir jį papjaus, nužudys. Nenori, kad šis gyventų pas jį, sako jam apie tai, bet jis neišeina, sako, kad jam nėra kur gyventi. (b. l. 24-26) Savo parodymus nukentėjusysis S. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (b. l. 28-31).

-liudytojos M. G. parodymais, kad ji konflikto nematė, grįžusi , pamatė, kad nukentėjusysis sėdi krėsle, po kaltinamojo akimi mėlynė. Kraujo bute nematė, sužalojimų pas nukentėjusį taip pat. Kraujo dėmes pamatė, tik tuo metu, kada nukentėjusysis atsistojo.

Ikiteisminio tyrimo metu liidytoja papildomai nurodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būdavo dažni barniai.

-liudytojo A. G. parodymais, kad atvykęs į įvykio vietą pagal iškvietimą rado nukentėjusįjį, kuris kraujavo, ir jis ir kaltinamasis buvo stipriai išgėrę. Kambaryje buvo daug kačių. Apklausus tyrimo metu sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl kačių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo apklausa bylos lape 13 yra tiksliausia, nes vėliau jis su kaltinamuoju susitaikė ir keitė savo parodymus.

--liudytojo M. M. parodymais, kad nepamena savo parodymų, tačiau nukentėjusįjį pamatė tik sekančią dieną. Jis jam nesakė, kad kaltinamasis jam grasino. Gyvena su nukentėjusiuoju. Kas iškvietė greitąją pagalbą nežino. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo būna konfliktai dėl katinų.

Liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis pastoviai vartoja alkoholį ir pykstasi kai būna girti dėl to, kad nukentėjusysis laiko katinus. S. K. sakė jam kelis kartus, kad nenori, kad J. G. pas jį gyventų. 2011-04-17 po pietų, tikslaus laiko neprisimena, girdėjo iš savo buto, kad jie vėl vartoja alkoholinius gėrimus., nes triukšmavo. Po to išgirdo, kad jie pykstasi dėl katinų. Liudytojas nuėjo jų apraminti. Nuėjęs pamatė, kad nukentėjusysis yra kambaryje, jam iš kairės plaštakos ir dešinės kojos šlaunies teka kraujas. Jam pasakė, kad jį peiliu sužalojo J. G.. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ji išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Kai rado sužalotą nukentėjusįjį , kitame kambaryje buvo J. G.. S. K. sakė, kad J. G. grasino jį nužudyti. (b.l. 65-66).

--liudytojo A. I. parodymais, kad atvyko pagal iškvietimą, nukentėjusysis buvo sužalotas, sakė, kad jie susipyko dėl katinų, o apklausos metu pasakė, kad jam grasino nužudymu.

-protokolu pareiškimu, kuriame S. K. nurodė, kad 2011-04-17 Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)apie 16 val. J. G. buitiniu peiliu grasindamas nužudyti dūrė jam į plaštaką ir blauzdą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti J. G. (b.l. 1);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriais užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta - butas, esantis Vilniaus r(duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12).

-reikalaujamų daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kad S. K. pateikė vyriškas kelnes, ant kurių matyti peilio paliktos žymės (įplyšimai) ir virtuvinį peilį (b.l. 16, 17-21).

-išrašu dėl S. K. suteiktų paslaugų, kuris patvirtina, kad jo gydymo išlaidos sudaro 2520,38 Lt (b. l. 57).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas išgertuvių metu. Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykdavo konfliktai pripažino ne tik jie patys, bet liudytojai M. G. bei M. M., o šiuo konkrečiu atveju abiems susipykus, kaltinamasis aktyviais veiksmais rodė, kad ketina užmušti (stvėrė peilį ir taikėsi suduoti juo į pilvą – kurio srityje randasi svarbūs gyvybiniai organai, tačiau nukentėjusiajam išvengus smūgių, buvo sužaloti plaštaka ir blauzda). Nors kaltinamasis nurodė tokių padarinių nesiekęs, bet pagal jo veikos išraiškos formą realiai jų buvo galima tikėtis. Nukentėjusysis labai išsigando, kaltinamojo veiksmus suvokė kaip realų grasinimą ir turėjo pakankamą pagrindą manyti kad jis gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo veika kaip grasinimas nužudyti kvalifikuota teisingai.

Taip pat byloje įrodyta kad smurtaudamas kaltinamasis nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

Nors kaltinamasis neneigė sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau teisme nurodė, tai padaręs netyčia ir tik tada, kai nukentėjusysis iš jo norėjo atimti peilį, o nukentėjusysis patvirtino dalinai šiuos parodymus, teisme nurodęs, kad kaltinamasis jam negrasino, o peilį paėmė tik dėl to, kad pastarasis jam sudavė į smilkinį. Tačiau šie parodymai teismo vertintini kritiškai, nes abu asmenys gyvena kartu, šiuo metu susitaikė ir šitais abu siekia, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs abu nusikaltimus, nurodė, kad du kartus pasakęs nužudysiu puolė su peiliu nukentėjusįjį, tas pačias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir nukentėjusysis, patvirtinęs, kad jam grasino kaltinamasis jog nužudys, puolė peiliu, taikėsi į pilvą ir tik jam užsidengus ranka, pavyko smūgių išvengti, o buvo sužalotos plaštaka ir blauzda. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad labai išsigando, dėl ko tikėtina, kad išėjo į kitą kambarį, nes bijojo, kad kaltinamasis gali savo ketinimą įvykdyti. Pareigūnai apklausti liudytojais posėdžio metu patvirtino, kad atvykę pagal iškvietimą rado nukentėjusįjį sužalotą, o pagal jo parodymus, kad jam grasinama buvo nužudymu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Nors liudytoja M. G. patvirtino, kad matė pas kaltinamąjį mėlynę, tačiau šiais jos parodymais teismas netiki, nes nei kaltinamasis nei nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir pati liudytoja, apie mėlynę po akimi pas kaltinamąjį neminėjo, be to mažai tikėtina, kad sudavus smūgį, mėlynė ant kūno taip greitai tampa matoma, kaip taisyklė ji išryškėja po paros.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), į jų padarymo aplinkybes, į tai, kad buvo grasinta nužudymu, į nusikaltimų pasekmės, kurios yra minimalios ir kad šiuo metu nėra sužalojimo liekamųjų reiškinių, kad nukentėjusysis kaltinamajam atleido ir jie vėl kartu gyvena, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas, į jo sveikatos būklę ir tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė nukentėjusiojo, - todėl manoma, kad teisiamam pirmą kartą, jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės sankcijų už padarytus nusikaltimus ribose, kurios esant idealiai jų sutapčiai bendrintinos apėmimo būdu.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2607,87 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Daiktiniai įrodymai – kelnės ir peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p,).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų, bei atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 2520,38 Lt turtinę žalą.

-pagal 140 str. 1 d. - laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų bei atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 2520,38 Lt turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. G. Valstybinei ligonių kasai 2607,87 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus – kelnes ir peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.