- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- 2-7242-674/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00225-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Arūnas Justeikas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. pareikštą ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo T. S. 1 162 Eur žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio už 2020 m. sausio – spalio mėnesius, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. spalio mėnesį jis su atsakovu T. S. sudarė žemės nuomos sutartį ir jis išnuomojo T. S. 11,62 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuomos sutarties antram punkte nurodė, kad žemės sklypas išnuomojamas žemės ūkio veiklai vykdyti. Šios sutarties trečiam punkte susitarė, kad T. S. mokės žemės sklypo nuomos mokestį 100 Eur už vieną hektarą. Sutarties terminas baigėsi 2020 m. spalio 1 d., nes sutartis buvo sudaryta penkeriems metams, kas numatyta sutarties pirmame punkte. 2016 metais gavo 1 150 Eur. Po to kadangi kilo kainos, jie sutarė, kad mokės po 150 Eur. Taip buvo sutarę žodžiu. Atsakovas nelabai norėjo mokėti, bet sutiko. Atsakovas pradėjo mokėti. Atsakovas mokesčius labai skrupulingai mokėjo. Kai baigėsi sutartis, atsakovas jau už 2020 metus nebepervedė nuomos mokesčio. Sutarties metus skaičiavo nuo spalio iki spalio, nors atsakovas sumokėdavo vėliau. Kai jis pasakė, kad nebetęs sutarties, atsakovui tai nepatiko. Atsakovas prašė atiduoti pinigus už žemės pagerinimą, už įžalinimą. Ieškovas sutiko, kad jis atsiskaičiuotų už 2020 metus 300-350 Eur už hektarą, o likusius sumokėtų. Kai pranešė apie sutarties pabaigą, atsakovas buvo jau nusikūlęs derlių, bet puolė dar tam tikrus darbus atlikti. Pasibaigus sutarties terminui T. S. nesumokėjo jam žemės sklypo nuomos mokesčio už 2020 metus 1 162 Eur. Kad po sutarties pasibaigimo nebenuomos žemės , pasakė likus kokioms dviem savaitėms iki sutarties pabaigos. Atsakovas pats nesiteiravo dėl sutarties pratęsimo, su juo nesusisiekė. Jis suprato, kad atsakovas ruošėsi sėti, tačiau matydamas, kad sutartis baigiasi, jo atsakovas nieko neklausė ir nieko nesitarė. Kol atsakovas nuomojosi žemę, tai ir deklaravo tuos plotus penkerius metus. Išmokos tuo metu buvo virš 100 Eur, gal kokie 130 Eur. Ta žemė buvo dirbama, ten auginti kviečiai, kukurūzai, derlius nuimamas, nedirvonavo. Kodėl nusprendė nesumokėti, nežino. Jis prašo priteisti 1 162 Eur, nes prašo taip, kaip nustatyta sutartyje po 100 Eur už hektarą. Neprašo po 150 Eur už hektarą, nes jo manymu negali įrodyti, kad sutarė būtent tokią sumą. Šiuo metu žemę taip pat nuomoja kitam asmeniui , nuoma įsigaliojo nuo 2020 metų spalio mėnesio. Kad sutartis bus nutraukta, atsakovas žinojo iš anksčiau, apie tai, kad su nauju nuomininku sudarys sutartį sutarė pavasarį, o atsakovui apie sutarties nepratęsima pasakė likus dviem savaitėms iki sutarties pabaigos. Atsakovas telefoninio pokalbio metu nesakė, kad bus kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo.
3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio netenkinti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad jis viską sumokėjęs ir atsiskaitęs pagal sudarytą sutartį. Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą jokio įspėjimo raštu nėra gavęs, todėl tęsė darbus. Už žemės nuomą mokėjo pavedimais, nurodydavo, kad už žemės nuomą. Mokėdavo ir avansinį mokėjimą, todėl ir buvo tokios sumos. Konkrečios datos iki kada sumokės, sutarę nebuvo. Sutarta suma buvo už hektarą po 100 Eur. Kai būdavo geresni metai, tai ir pamokėdavo daugiau, kad sekančiais metais būtų mažiau. Daugiau mokėti pradėjo praėjus metams ar pusantrų po nuomos pradžios. Ieškovas prašydavo mokėti daugiau, grasindavo nutraukt sutartį. Pripažįsta, kad su A. buvo pokalbis dėl didesnės nuomos sumos, tačiau jis nesutiko, sakė, kad yra sutartis ir jai pasibaigus, jei sudarys kitą tada ir mokės daugiau. Tačiau po to jis pradėjo mokėti daugiau, laiko tai, kad mokėjo avansą, kad nenutrauktų sutarties. Jis mokėjo į priekį nurodydamas, kad už žemės nuomą, tačiau nenurodė, kad tai avansas. Šiuo metu šios žemės nuomos kaina būtų 180 Eur šiai dienai. Jis dar nuomojasi žemės iš ieškovo giminaičio ir moka 100 Eur dar ir šiai dienai. Kadangi negavo duomenų, kad ieškovas nutrauks sutartį, tai jis ruošėsi sėjai, atliko žalinimą, tai yra buvo pasėti azotą kaupiantys augalai dirvos gerinimui. Tai daro kiekvienais metais. Tame lauke taip darė du kartus per nuomos laiką, nes yra sėjomaina. Jam šie darbai kainavo apie 1 400 Eur už ieškovo nuomojamą sklypą. Jis tikėjosi, kad sutartis tęsis, nesitikėjo, kad sutartis bus nutraukta, nes jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Be to, jis apie tai, kad ta žemė nebe jo, sužinojo iš kitų asmenų. Pats jis nesikreipė pas žemės savininką dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo. Jokio sutarimo apie žemės nuomos pratęsimą nebuvo. Kad žemės nebenuomos, ieškovas pasakė tą dieną, kai jis buvo jau pasiruošęs sėti, tai buvo apie rugsėjo pabaigą. Atsakovas nuomota žeme nebesinaudojo nuo spalio mėnesio. 2021 m. kovo mėnesio pranešimą atsakovas gavo paštu, registruotu laišku. Apie savo patirtą žalą jis su ieškovu kalbėjo, tačiau jis pasakė, kad visi dirba ir visi įdeda lėšų. Atsakovas nuomojamas žemes deklaravo ir išmokas gavo. Išmoka yra kintama, tai priklauso nuo pasėtos kultūros, o jis asmeniškai gauna vidutiniškai apie 132 - 134 Eur. Ta žemė nedirvonavo. Jis sėjo kviečius, miežius, rapsus, žirnius, kuriuos nukūlė ir pardavė. Atsakovas ūkininkauja nuo 2007 metų, šiai dienai dirba apie 80 hektarų, savų turi 22 hektarus, kitus pastoviai nuomojasi. Jis registravęs ūkininko ūkį ir tas žemės nuomos išlaidas parodė už einamuosius metus. Tikėjosi po penkerių metų suvesti balansą ir užskaityti sumokėtą avansinį žemės nuomos mokestį buhalterijoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
4. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. T. ir atsakovas T. S. 2015 m. spalio 1 d. sudarė 11,62 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį penkeriems metams. Sutarė, kad užmokestis už sklypo nuomą 100 Eur už vieną hektarą. Sutartį pasirašė abi šalys (c. b. Nr. L2-3740-674/2021, b. l. 4). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad A. T. priklauso 1162/4067 dalys 40,67 ha žemės sklypo, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (c. b. Nr. L2-3740-674/2021, b. l. 6) Pagal Kauno apskrities 1999 m. gruodžio 17 d. sprendimą matyti, kad A. T. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir natūra grąžinama 14,12 ha, kurių 11,62 ha žemės, 2,50 ha miško. (c. b. Nr. L2-3740-674/2021, b. l. 8). 2021 m. kovo 12 d. A. T. raštu kreipėsi į T. S. primindamas, kad nesumokėta už 2020 metų žemės nuomą. Taip pat informavo, kad žemės nuoma nutraukiama, nes jis nevykdo nuomos sąlygų. (c. b. Nr. L2-3740-674/2021, b. l. 5). Ieškovas pateikė mokėjimus už žemės nuomą: 2016 m. spalio 10 d. – 1 150 Eur, 2017 m. lapkričio 10 – 1 680 Eur, 2018 m. lapkričio 22 d. – 1 710 Eur, 2019 m. spalio 29 d. – 1 710 Eur (b. l. 19-23). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs ir sumokėjęs nuomos mokestį už 2020 m. sausio – spalio mėnesius.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.
7. Ieškovas savo pareigą įvykdė – perdavė atsakovui, tai yra nuomininkui, 11.62 ha žemės sklypą, žemės ūkio veiklai vykdyti. Atsakovas naudojosi žeme pagal paskirtį, sėjo įvairias kultūras, mokėjo žemės nuomos mokestį keturis metus. Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos mokesčio už paskutinius žemės nuomos metus, tai yra 2020 metus.
8. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos žemės nuomos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
9. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis penkeriems metams, tai yra nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. Tarp šalių susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai ir atsakovas turėjo iš šių teisinių santykių kylančią pareigą už visą minimą laikotarpį mokėti žemės nuomos mokestį. Pagal 2015 m. spalio 1 d. tarp šalių pasirašytą žemės nuomos sutartį, sutartas mokestis už 1 hektarą buvo 100 Eur. Kaip nurodė ieškovas A. T., po metų jis kreipėsi į atsakovą T. S. žodžiu su prašymu mokėti didesnį 150 Eur žemės nuomos mokestį. Ieškovas nurodo, kad nuo sekančių metų, tai yra 2017 m., atsakovas ir mokėjo didesnį mokestį už žemės nuomą. Atsakovas nesutinka, kad jis mokėjo didesnį mokestį už žemės nuomą, nurodo, kad didesnė suma pervesta kaip avansas į priekį, kad vėliau reiktų mokėti mažesnę sumą. Tačiau neprieštarauja, kad didesnę sumą pradėjo pervesti nuo pokalbio su ieškovu dėl žemės nuomos mokesčio padidinimo. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad mokama už žemės nuomą, nėra jokių nuorodų, kad atlikti ir avansiniai mokėjimai.
10. Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis numato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, o teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jei įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo ar suklydimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, atsižvelgiant į rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka tai šaliai, kuri suinteresuota įrodinėjamų aplinkybių nustatymu. Tai reiškia, kad įrodyti atitinkamas aplinkybes turi ta šalis, kuri jas teigia ir turi galimybę jas įrodyti, o ne ta, kuri neigia, ir neegzistuojančių faktų negali įrodyti. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011)
11. Nagrinėjamu atveju esminės reikšmės turi tai, kad atsakovo manymu, jis mokėdamas didesnes sumas už žemės nuomą teigia, kad jis mokėjo ne kaip padidintą mokestį už žemės nuomą, o atliko papildomai ir avansinius mokėjimus tikėdamasis, kad vėliau nereikės mokėti. Nei mokėjimo kvituose, nei, kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, ūkininko ūkio buhalterinėje apskaitoje ( kaip teigė atsakovas) nėra duomenų, kad buvo atliekami avansiniai mokėjimai už žemės nuomą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai kas nustatyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas po pokalbio su ieškovu dėl žemės nuomos mokesčio padidinimo suprato, kad kylant kainoms, ekonominei situacijai šalyje, prašymas mokėti didesnį nuomos mokestį yra pakankamai pagrįstas ir tai pripažinus pradėjo atlikti didesnių sumų pervedimus už žemės nuomą. Be to ir pats atsakovas neneigia, kad didesnes sumas į ieškovo sąskaitą pradėjo vesti būtent po pokalbio dėl žemės nuomos mokesčio padidinimo. Tas faktas, kad sutartyje nebuvo fiksuotas susitarimas dėl didesnio žemės nuomos mokesčio, nepaneigia fakto buvus tarp šalių susitarimą dėl didesnio žemės nuomos mokesčio, tai yra šalys išreiškė savo valią žodine sutartimi. (CK 1.71 straipsnis)
13. Taip pat atsakovas nesutinka, kad jis skolingas už 2020 metus, nes sutartis nutraukta metams nesibaigus, apie tai, kad nutraukta sutartis informuotas 2021 m. kovo mėnesį. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, jis tikėjosi, kad žemės nuomos sutartis bus pratęsta, jog nebebus sutartis tęsiama sužinojo iš pašalinių asmenų. Ieškovas nurodė, kad apie tai, jog žemės nuomos sutartis nebebus tęsiama, atsakovą informavo pokalbio metu iki sutarties pabaigos likus dviem savaitėm. Nuo 2020 m. spalio mėnesio ieškovas sudarė kitą ginčo žemės nuomos sutartį su kitu asmeniu. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas sutiko, jog žemės nuomos sutarties terminas baigėsi 2020 m. spalio 1 d., nes, kaip ir pats atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, žeme nebesinaudojo nuo spalio mėnesio.
14. Žemės nuomos santykiuose periodinė ir reguliari nuomos mokesčio mokėjimo tvarka už naudojimąsi svetima žeme aktuali tol kol galioja sutartis ir nuomininkas naudojasi išnuomota žeme. Pasibaigus nuomai ir jos nepratęsus, kaip ir nutraukus nuomos sutartį, nuomininkas privalo grąžinti žemę nuomotojui ir pilnai atsiskaityti už visą naudojimosi žeme laikotarpį, jei sutartyje nėra aiškiai susitarta dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos pasibaigus sutarčiai. Nagrinėjamu atveju, nuomos sutartis baigėsi 2020 m. spalio 1 d. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, pagal sutartį žemės nuomos metai buvo skaičiuojami nuo einamųjų metų spalio 1 d. iki kitų metų spalio 1 d. Kaip matosi iš bylos duomenų, pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką, atsakovas nuomos mokestį sumokėdavo po žemės nuomos metų pabaigos spalio – lapkričio mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, atsakovas žemės nuomą už 2020 metus turėjo sumokėti per spalio – lapkričio mėnesius. 2021 m. kovo 21 d. ieškovas siuntė raštą atsakovui dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo ir sutarties nutraukimo. Pripažintina, kad ieškovas šiame pranešime netinkamai nurodė, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama nesumokėjus žemės nuomos mokesčio. Tačiau kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovui nuo 2020 m. spalio mėnesio buvo aišku, kad su juo žemės nuomos sutartis nepratęsta, jis ta žeme nebesinaudojo nuo 2020 m. spalio 1 d. – tai jis pripažino teismo posėdžio metu. Atsakovas ūkininkauja nuo 2007 m., savos žemės turi 22 hektarus, nuomoja 58 hektarus, todėl neabejotinai žinojo susiklosčiusią praktiką dėl žemės nuomos ir mokesčio už nuomojamą žemę. Teigti, kad jam neliko pareigos mokėti už žemę, atsakovas neturi pagrįsto pagrindo.
15. Ieškovas iš atsakovo už 2020 metų žemės nuomą prašo 1 162 Eur, tai yra po 100 Eur už 1 hektarą. Atsakovas mano, kad yra neskolingas ieškovui ir visas mokėtinas sumas jau sumokėjęs. Be to teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo žemės sklypui 2019 m. atliko įžalinimą, skutimą ir kitus žemės būklės gerinimo darbus, kurie jam kainavo 1 400 Eur. Tačiau nėra pateikęs jokių duomenų apie savo patirtas išlaidas, priešieškinio nepareiškė. Ieškovas nurodė, kad dėl žemės būklės gerinimo atsakovui nuomą mažintų po 30 Eur už hektarą. Atsakovas į teismą dėl to, kad patyrė žalos dėl nuomojamos žemės būklės pagerinimo nesikreipė, taip pat nepateikė ir į šią bylą duomenų apie patirtas išlaidas 2019 m. gerinant nuomojamos žemės būklę.
16. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininko kaltė yra preziumuojama, todėl įrodinėjimo pareiga dėl skolos ir jos dydžio šioje byloje priklauso atsakovui, kuris siekia paneigti prezumpciją, kad yra skolingas, ir teigia, kad visa reikalaujama skola už žemės nuomą jau yra sumokėta.
17. Nustatyta, kad ieškovas A. T., atsakovui T. S. 2015 m. spalio 1 d. penkerių metų laikotarpiui išnuomojo 11,62 ha žemės sklypą ir sutarė, kad bus mokamas žemės nuomos mokestis. Po metų ieškovo prašymu padidintas nuomos mokestis, kurio padidinimas raštu nebuvo užfiksuotas, tačiau iš mokėjimo nurodymų matyti, kad kiekvienais metais atsakovas spalio – lapkričio mėnesiais mokėjo mokestį A. T. už žemės nuomą. Atlikti keturi mokėjimai: 2016 m. spalio 10 d. – 1 150 Eur, 2017 m. lapkričio 10 – 1 680 Eur, 2018 m. lapkričio 22 d. – 1 710 Eur, 2019 m. spalio 29 d. – 1 710 Eur. Iš pateikto matyti, kad po metų, tai yra nuo 2017 m., mokėtina suma padidėjusi. Nenustatyta, kad atsakovas būtų mokėjęs kokius nors avansinius mokėjimus. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų nurodančių, kad buvo atlikti mokėjimai į priekį. Žemės nuomos sutartis baigėsi 2020 m. spalio 1 d., tai yra suėjus nuomos terminui (CK 6.562 straipsnio 1 punktas) Nepateikta duomenų, kad už penktus žemės nuomos metus būtų sumokėtas žemės nuomos mokestis.
18. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba mokėti netesybas ( CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pažeidė nurodytus prievolių vykdymo principus ir šalių sutarties sąlygas, savo kaltės prezumpcijos nenuginčijo ir neįrodė, kad yra sumokėjęs visą žemės nuomos mokestį už penkerius metus.
19. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais , turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2004; Nr. 3K-3-147/2005; Nr. 3K-3-601/2005 ir kt.).
20. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas neįrodė, jog pilnai atsiskaitė su ieškovu dėl žemės nuomos už penktus metus, tačiau ieškovas sutinka, kad nuomos mokestis būtų mažintinas dėl žemės būklės pagerinimo, tačiau nesant duomenų, kokias išlaidas atsakovas patyrė gerinant žemės būklę, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina po 100 Eur už vieną hektarą. Ieškovo reikalavimas dėl 11.62 ha žemės nuomos mokesčio už 2020 metus yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistina 1 162 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio.
21. LR CK 6.37 straipsnyje ir 6.210 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas savo prievolės nevykdo nuo 2020 m. spalio 1 d., tai yra kai pasibaigė žemės nuomos sutartis, o jis nesusimokėjo už 2020 metų žemės nuomą. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą (1 162 Eur) nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Iš atsakovo priteistinos ir ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 35 Eur žyminio mokesčio ir 1080 Eur atstovavimo išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2021 m. kovo 12 d. sumokėjo 10 Eur (c. b. Nr. L2-3740-674/2021, b. l. 3) ir 2021 m. balandžio 21 d. - 25 Eur (b. l. 3) žyminio mokesčio, taip pat 2021 m. kovo 12 d. 200 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą (c. b. L2-3740-674/2021) ir 2021 m. balandžio 21 d. 880 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą (c. b. Nr. 2-5137-674/2021, b. l. 9-12). Esant nustatytoms ieškovo patirtoms išlaidoms, kurios pagrįstos į bylą pateiktais mokėjimo kvitais, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1 115 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje susidariusias 7,40 Eur (septyni eurai 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisti iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai 1 162,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 00 ct) žemės nuomos mokesčio už 2020 m. sausio – spalio mėnesius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 1 162,00 Eur, nuo 2020 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 115,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,40 Eur (septynis eurus 40 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.