Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. e2-1575-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
e2-1575-117/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Pareiškėjas
M. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1575-117/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00564-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „MKR“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „MKR“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Turto valdymas“. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus.

2015 m. balandžio 21 d. teisme gautas BUAB „MKR“ bankroto administratoriaus prašymas skirti maksimalią baudą buvusiam UAB „MKR“ direktoriui M. R. už bankrutuojančios įmonės dokumentų, antspaudo ir turto neperdavimą bankroto administratoriui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi buvusiam UAB „MKR“ vadovui M. R. paskyrė 2 000 Eur dydžio baudą. Teismas konstatavo, kad M. R. pirminių buhalterinių dokumentų, įmonės apskaitos dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavė, todėl jam skirtina bauda. Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti paskirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė M. R. prašymą dėl baudos panaikinimo. Teismas nurodė, kad M. R. tik 2015 m. balandžio 29 d. išsiuntė bankroto administratoriui įmonės antspaudą, įstatus, steigimo sutartį, buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolą, nurodydamas, kad didelė dalis įmonės dokumentų yra UAB „D&G apskaita“ pas buhalterę G. P.. UAB „MKR“ buhalterines paslaugas teikusi UAB „D&G apskaita“ 2015 m. gegužės 6 d. pranešime nurodė, kad UAB „MKR“ pirminių dokumentų neturi, pažymėjo, kad UAB „MKR“ vadovas nesirūpino įmonės apskaita, neteikdavo apskaitos tvarkytojui pirminių dokumentų. Teismas, remdamasis UAB „D&G apskaita“ 2015 m. gegužės 6 d. pranešimu administratoriui, nurodė, kad šioje įmonėje UAB „MKR“ dokumentų nėra. Teisėjai paskambinus buhalterei G. P. telefonu, pastaroji patvirtino, kad bendrovė jokių UAB „MKR“ dokumentų neturi, kad visi dokumentai buvo atiduoti M. R.. Teismas padarė išvadą, kad už dokumentų neperdavimą yra atsakingas buvęs UAB „MKR“ direktorius M. R., todėl sprendė, kad jam bauda paskirta teisėtai ir naikinti jos nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas M. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvęs UAB „MKR“ vadovas visus savo žinioje turimus dokumentus bankroto administratoriui išsiuntė dar 2014 m. balandžio 29 d., todėl jam negali būti skiriama bauda pagal ĮBĮ 10 straipsnį. Teismas nurodė, kad UAB „D&G apskaita“ neturi bendrovės „KMR“ ūkinės veiklos dokumentų, todėl visa atsakomybė už jų nepateikimą tenka vadovui. Tokia teismo išvada yra ginčytina, nes buhalterinių paslaugų sutartis su minėta bendrove sudaryta nuo 2007 metų ir per tiek laiko bendrovėje turėjo susikaupti nemažai įvairių dokumentų, kurie sutarties pagrindu turėjo būti saugomi ir už juos atsako bendrovė, teikusi tokio pobūdžio paslaugas. Pažymi, kad nei pranešimas apie 2007 metų sutarties nutraukimą, nei dokumentų priėmimo perdavimo aktas nebuvo sudaryti, todėl darytina išvada, kad administratoriaus prašomi dokumentai yra ne tik pas įmonės vadovą, bet ir pas įmonės buhalterę, o duomenys, pateikti teisėjai telefonu, neatitinka tikrovės. Teismas rėmėsi nepatikrinta informacija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, yra pagrįsta ir teisėta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmesdamas apelianto prašymą panaikinti paskirtą baudą, nurodė, kad bauda M. R. paskirta už tai, kad, būdamas tinkamai informuotas apie savo pareigą perduoti administratoriui pirminius buhalterinius dokumentus, įmonės apskaitos dokumentus ir turtą, šios pareigos neįvykdė. Apeliantas savo nesutikimą su paskirta bauda grindė tuo, kad 2015 m. balandžio 29 d. jis išsiuntė bankroto administratoriui įmonės antspaudą, įstatus, steigimo sutartį, buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolą bei nurodė, kad didelė dalis įmonės dokumentų yra buhalterinę apskaitą tvarkiusioje UAB „D&G apskaita“ pas buhalterę G. P.. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „D&G apskaita“ pateiktu 2015 m. gegužės 6 d. pranešimu administratoriui, kuriame nurodyta, jog minėtoje bendrovėje nėra įmonės „MKR“ pirminių dokumentų, apskaitos registrų buhalterė neturi, bei telefoninio pokalbio su buhaltere G. P. metu gauta informacija, kad bendrovė neturi jokių UAB „MKR“ dokumentų, nes visi dokumentai buvo atiduoti M. R., padarė išvadą, kad už dokumentų neperdavimą yra atsakingas buvęs UAB „MKR“ direktorius M. R., todėl sprendė, kad jam bauda paskirta teisėtai.

Pagrindinis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos sankcijos tikslas yra priversti asmenis vykdyti teismo įpareigojimus, t. y. priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius dokumentus bei turtą, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Tuo atveju, jei asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti jam nustatyto įpareigojimo, pavyzdžiui, realiai neturi prašomų perduoti dokumentų ir/ar turto, o ne vengia juos perduoti, baudos skyrimas netektų prasmės ir neatitiktų jai keliamų tikslų. Minėta, kad apeliantas nesutikimą su paskirta bauda grindė tuo, kad turimus dokumentus jis pateikė administratoriui, o kiti dokumentai turėjo būti saugomi įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusioje bendrovėje. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi telefoninio pokalbio su bendrovėje „D&G apskaita“ buhaltere dirbančia G. P. metu gauta informacija, kad visi dokumentai buvo perduoti M. R., tačiau nesiaiškino, kokiu būdu ir konkrečiai kokie dokumentai buvo perduoti apeliantui. Apeliantas nurodo, kad pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį buhalterinius dokumentus turėjo saugoti buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė UAB „D&G apskaita“. Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad G. P. turėjo kai kuriuos UAB „MKR“ dokumentus, kuriuos žadėjo pateikti M. R., kai pastarasis apmokės už suteiktas paslaugas. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti, kas buvo atsakingas už BUAB „MKR“ buhalterinių dokumentų saugojimą, kokiu būdu ir konkrečiai kokie dokumentai buvo perduoti apeliantui, nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „D&G apskaita“. Be to, skirdamas baudą pirmosios instancijos teismas vadovavosi bankroto administratoriaus nurodyta aplinkybe, kad joks įmonės turtas nebuvo perduotas. Dėl šios teismo konstatuotos aplinkybės apeliantas atskirajame skunde jokių argumentų nenurodo (t. y. iš esmės jos neginčija), tačiau ir nepaaiškina, kodėl šios pareigos (perduoti įmonės turtą) jis nevykdo (ar negali įvykdyti). Pirmosios instancijos teismas nei skirdamas pareiškėjui baudą, nei nagrinėdamas jo pareiškimą dėl paskirtos baudos panaikinimo, nesiaiškino, kokio konkrečiai įmonės turto apeliantas neperdavė, ar apskritai įmonė turi turto.

Pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių nustatyti, kokių dokumentų ir turto bei dėl kokių priežasčių apeliantas neperdavė bankroto administratoriui. Todėl skundžiama 2015 m. birželio 10 d. nutartis ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi apeliantui paskirta bauda naikinamos, o bankroto administratoriaus prašymas dėl baudos skyrimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi apeliantui M. R. paskirtą 2000 Eur baudą.

Atsakovo BUAB „MKR“ bankroto administratoriaus UAB ,,Turto valdymas“ prašymą dėl baudos skyrimo apeliantui M. R. perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Danutė Milašienė