Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą, suinteresuoti asmenys K. B., R. B., R. Š., J. B. ir V. B., dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo tėvas yra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo močiutei P. B., liko sodyba, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Sodybą sudaro pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas -malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas -tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai įregistruoti P. B. vardu (duomenys neskelbtini). Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jau po P. B., mirties (duomenys neskelbtini).

P. B. priklausanti sodyba, adresu (duomenys neskelbtini)., yra 0,1500 ha žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklausė J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). J. B., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). J. B. vaikų nesusilaukė.

Pareiškėjas gyvena sodyboje priklausančioje P. B. po jos ir po J. B. mirties. Tiek po močiutės P. B. mirties, tiek ir po pareiškėjo tėvo brolio, J. B. mirties, niekas iš paveldėtojų dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Nors notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo, bet pareiškėjas šiuo metu minėtą sodybą valdo, t.y. gyvena, moka susijusius mokesčius, administruoja, tvarko ir prižiūri. Pareiškėjas taip pat prižiūri ir posodybinį sklypą, kuriame yra sodyba, kuris priklauso pareiškėjo tėvo broliui J. B.. Mano, kad yra visi pagrindai prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nes jis priėmė palikimą atsiradusį po močiutės mirties, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, šiuo atveju sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), bei mirus J. B., pareiškėjas priėmė paveldėjimą faktiškai pradėdamas valdyti J. B. priklausantį turtą, posodybinį žemės sklypą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra mirusių J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. B., gim. (duomenys neskelbtini), vaikaitis. Būnant santuokoje, pareiškėjo seneliams gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė J. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjo tėvas P. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) gimė A. B. (mirė (duomenys neskelbtini)).

Iš 2024-02-21 nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjo močiutės P. B. vardu nuosavybės teise įregistruota yra likusi sodyba, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Sodybą sudaro pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad P. B. priklausanti sodyba, adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,1500 ha žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)). J. B., gim. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). J. B. vaikų nesusilaukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pagal P. B. mirties dieną galiojusio CK 587 straipsnį (1964 m. redakcija), palikimą buvo galima priimti per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties momento kreipiantis į notarų biurą arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pagal J. B. mirties dieną galiojusio CK 5.50 straipsnio 3 dalį (2000 m. redakcija) įpėdinis palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmą turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Po P. B., J. B. mirties, jų įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos notarų biure neužvestos, paveldėjimo liudijimai nebuvo išduoti. Tai patvirtina Klaipėdos Regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2024-03-05 raštas dėl P. B. ir J. B. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad peržiūrėjus Tauragės rajono notarinės kontoros archyvinio fondo 1987-1992 m. ir Tauragės rajono notarų biuro archyvinio fondo 1993-1996 m. dokumentus, paveldėjimo bylas, paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo knygas, žinių apie užvestą paveldėjimo bylą po P. B. mirties nerasta, bei 2024-02-28 Testamentų registro išrašas apie J. B. palikimo priėmimo faktus iš kurio matyti, kad po J. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Nors per įstatymo nustatytą terminą po P. B. ir J. B. mirties pareiškėjas ir kiti įpėdiniai į notarą nesikreipė dėl atsiradusio palikimo priėmimo, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus P. B., visą jos likusį turtą priėmė jos vaikaitis, tai yra pareiškėjas, kuris liko gyventi mirusiajai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Mirus J. B., pareiškėjas iki pat šiol prižiūri J. B. priklausiusį posodybinį sklypą, kuriame yra sodyba. Šias aplinkybes patvirtina Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos pažyma, jog pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta yra močiutės P. B., esančios sodybos adresu – (duomenys neskelbtini), bei suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimo kvitai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad po P. B. ir J. B. mirčių, jų palikimus priėmė pareiškėjas, tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamąjį turtą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

Suinteresuoti asmenys K. B., R. B., R. Š., J. B. ir V. B. neprieštarauja, kad būtų nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai (CK 5.51 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti. Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šių juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po močiutės P. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po močiutės mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), po J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po dėdės mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.