Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z., 2023 m. spalio 20 d. apie 18.19 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę-automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, nustatytas mažiausias – 1,78 promilės neblaivumas.

2023 m. spalio 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. Z. alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0710, 2023-10-20, 18.40 val. nustatyta – 1,78 procemtų promilės, antrojo tikrinimo 2023 m. spalio 20 d., 18.57 val. – 1,79 procentų promilės girtumas (b. l. 35-37) Patikros sertifikatas Nr. 1936161 (b. l. 38).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilio ,,Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas J. Š. (b. l. 42-44).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis V. Z. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 38), kurio patikra galioja iki 2023 m. spalio 25 d., ir užfiksuotas 2023 m. spalio 20 d. neblaivumo nustatymo akte (b. l. 35-37), kuriame kaltinamasis V. Z. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais. Transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu faktą, taip pat patvirtina kaltinamojo V. Z. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės. Kaltinamasis V. Z. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodamas, jog automobiliu niekas jam neleido važiuoti ar perstatyti, kadangi tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. Z. , 2023 m. spalio 20 d. apie 18.19 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę-automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0710, nustatytas mažiausias – 1,78 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis V. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. Z. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. Z. praeityje neteistas (b. l. 86), ne kartą baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 79-85). VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 72). Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l 76). Kaltinamojo teigimu vykdo individualią veiklą. Sodros duomenimis, nedirbantis (b. l. 77).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo V. Z. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis – areštas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis V. Z. yra teisiamas pirmą kartą, tačiau nėra duomenų apie gaunamas pajamas, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirti straipsnio sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies – baudos bausmės. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. Z. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti V. Z., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, skirtinos arešto bausmės dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės vidurkiui.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, be to, privaloma skirti intensyvią priežiūrą, numatyta galimybė paskirti pareigas, kurios padėtų asmeniui pakeisti savo elgesį. Įvertinus kaltinamojo V. Z., kuriam arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmenybę, jo padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, gailisi, darytina išvada, jog galima užtikrinti kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam V. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, V. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis V. Z. intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš savo gyvenamosios vietos.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. Z. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, neįgijęs specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimų bei galimai nusikaltimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus tam teisės, arba kai ji yra atimta, faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo taikymo. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės siekiamus BK 68 straipsniu tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam V. Z. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis V. Z. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes kaltinamojo V. Z. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam V. Z. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis V. Z. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso J. Š. (b. l. 42). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis automobilį neblaivus vairavo automobilio savininkui apie tai nežinant, todėl nurodytas automobilis buvo pagrįstai grąžintas savininkui (b. l. 50-51).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, iš kaltinamojo V. Z. pagal įstatymą turi būti išieškoma automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymų matyti, kad transporto priemonės – „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasirinkti metai 2000 m., kaina Lietuvoje su(duomenys neskelbtini) 00 Eur (b. l. 49). Iš 2023 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirktas už 200,00 eurų (b. l. 52-53). Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pirkimo suma skiriasi nuo VšĮ „Emprekis“ nurodytos sumos, atsižvelgiant į byloje, esančias automobilio foto nuotraukas, įvertinus automobilio nusidėvėjimą, visos automobilio vertės išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl iš kaltinamojo V. Z. išieškotina transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio pardavimo suma – 200 Eur (du šimtai eurų).

Kaltinamajam V. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 94-96), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis su užvedimo rakteliu, kuris ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui J. Š. (b. l. 50-51, 52-53), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui J. Š..

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam V. Z. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo faktinės gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam V. Z. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam V. Z. išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y., nuo 2023 m. spalio 24 d.;

- išieškoti konfiskuotino automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur (du šimtus eurų).

Kaltinamajam V. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtoas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį su užvedimo rakteliu, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti savininkui J. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui J. Š..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.