Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinės vyresniosios specialistės Rasos Stanienės teikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, nuteistas galutine 426 MGL (55 380 Lt) dydžio bauda. Teismo baudžiamuoju įsakymu kardomoji priemonė – 16 000 Lt užstatas (reali užstato suma 15 594,27 Lt), palikta galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, taip pat taikytas laikinas A. V. nuosavybės teisių apribojimas 15 594,27 Lt sumai, šio apribojimo terminą nustatant iki bus į vykdytas teismo baudžiamasis įsakymas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. taip pat nuspręsta valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonių – balninio vilkiko DAF XF 95.380 ir puspriekabės KRONE SD 27 vertę atitinkančią pinigų sumą – 91 928 Lt (26624,19 Eur).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinės vyresniosios specialistės teikime nurodoma, kad nuteistasis A. V. jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos geranoriškai nesumokėjo ir dėl to prašoma spręsti klausimą dėl kardomosios priemonės – užstato, likimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas paliktinas nenagrinėtas.

Iš 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucijos matyti, kad A. V. kartu su bausme – 426 MGL dydžio bauda, paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – iš nuteistojo valstybės naudai išieškota konfiskuotino turto (transporto priemonių) vertę atitinkanti suma 91 928 Lt (26624,19 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 16 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudą priverstinai išieško antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad baudos nesumokėjus savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Pagal BPK 357 straipsnio 7 dalį antstolis vykdo ir nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo.

Taigi minėtose įstatymų nuostatose imperatyviai numatyta, kad nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertės priverstinį išieškojimą vykdo antstolis. BVK 24 straipsnio 3 dalies nuostatose nustatyta, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei šiame Kodekse numatytos taisyklės. Pagal Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalies nuostatas baudos išieškojimas nukreipiamas į skolininko (nuteistojo) turtą. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad A. V. turi turto – šioje baudžiamojoje byloje į prokuratūros depozitinę sąskaitą kaip užstatas iš nuteistojo kratos metu paimtų pinigų buvo sumokėti 15 594,27 Lt (4516, 41 Eur) ir šiai pinigų sumai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Vadovaujantis aptartomis įstatymų nuostatomis, baudos ar konfiskuotino turto vertės išieškojimą į minėtą nuteistojo turtą (4516, 41 Eur užstatą) gali nukreipti tik antstolis. Todėl šioje proceso stadijoje baudžiamąjį įsakymą priėmęs teismas neturi jokio teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl minėto nuteistojo turimo turto likimo.

Dėl išdėstytų priežasčių teikimas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas

nutaria:

teikimą palikti nenagrinėtą.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.