- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-1071-428/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00107-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- J. S.
- Advokatai
- Egidijaus Snicorius
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyriaus (toliau – ir Utenos skyrius, Kadastro tvarkytojas) 2023-05-29 sprendimą Nr. SPR5-11909 (14.4 E) (toliau – ir Utenos skyriaus sprendimas) ir Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius, Registro tvarkytojas) 2023-05-30 sprendimą Nr. SPR4-12714 (14.5 E) (toliau – ir Vilniaus skyriaus sprendimas) atmesti pareiškėjo prašymus įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą gyvenamojo namo pamatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų A1, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) kadastro duomenis;
2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2023-12-19 sprendimą Nr. CSPR-545 (toliau – Komisijos sprendimas), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Utenos skyriaus sprendimo ir Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo;
3) įpareigoti Utenos skyrių (Kadastro tvarkytoją) įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą 2023-05-18 nekilnojamojo daikto – Namo – kadastro duomenis;
4) įpareigoti Vilniaus skyrių (Registro tvarkytoją) įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą 2023-05-18 nekilnojamojo daikto – Namo – duomenis, nurodant, kad pamatai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovas – advokato padėjėjas – teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nesutinka su Utenos ir Vilniaus skyrių sprendimais, kuriais buvo atmesti jo prašymai įrašyti Namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teises į šį objektą Nekilnojamojo turto registre.
Nurodė, kad pareiškėjas 2023-06-30 pateikė skundą Centriniam registratoriui, o 2023-07-20 – patikslintą skundą, kuriuose prašė panaikinti nurodytus sprendimus bei atnaujinti apskundimo terminą. Komisija sprendimu skundus atmetė, tačiau tuo pačiu pakeitė Utenos ir Vilniaus skyrių sprendimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu, teigdamas, kad jame netinkamai aiškintos ir taikytos teisės normos, taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Jis pažymėjo, kad Komisijos išvada, jog su 2023-05-16 prašymu nebuvo pateikti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai, neatitinka faktinių aplinkybių.
Teigė, kad kartu su prašymu buvo pateikti visi reikiami duomenys ir dokumentai, leidžiantys identifikuoti ir įvertinti objektą. 2014-07-15 nekilnojamojo daikto byloje esančiame statinių išdėstymo plane aiškiai pažymėti pamatų kontūrai, o Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos rašte konstatuota, jog žemės sklype yra pamatai su uždaru kontūru. Komisijos akcentuoti skirtumai tarp 2012-10-03 ir 2014-07-15 planų turėtų būti vertinami kaip techniniai, reikalaujantys kadastro duomenų tikslinimo, o ne paneigiantys objekto egzistavimą.
Nurodė, kad pamatai yra teisėtai egzistuojantis nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjas 2012-06-06 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame tuo metu buvo fizinis objektas – pamatai, aiškiai pažymėti sklypo plane. Jie laikytini buvusio gyvenamojo namo dalimi. UAB „Homo Novus“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad objektas – tai gyvenamojo namo pamatai, pateikti konkretūs techniniai duomenys: užstatymo plotas – 156 kv. m, statybinė medžiaga – akmenbetonis, baigtumas – 9 proc., koordinatės ir kt. Tai atitinka Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Be to, pateikti istoriniai ir techniniai dokumentai – 1938 m. vandens jėga varomos įmonės apžiūros žinių išrašas bei 2023-04-11 konsultacinė išvada, parengta Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centre, – patvirtina, kad tai yra buvusio gyvenamojo namo pamatai, tinkami tolesnei statybai.
Pažymėjo, kad pamatai buvo neatskiriama įsigyto sklypo dalis, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalį, jei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra atskirai aptarta nuosavybės teisės į pastatus perėjimo tvarka, laikoma, kad tokie objektai pereina pirkėjui. Todėl 2012-06-06 pirkimo–pardavimo sutartis yra tinkamas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Teigia, kad Komisija sprendime nepagrįstai nurodė naujus motyvus, kurie nebuvo įtraukti į skųstus Utenos ir Vilniaus skyrių sprendimus, taip pažeisdama principą non reformatio in peius (negalima pabloginti skundą pateikusio asmens teisinės padėties) (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Tokie veiksmai reiškia, kad buvo išplėstos skundo nagrinėjimo ribos, o tai prieštarauja objektyvumo, išsamumo, teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4, 5, 8 ir 9 punktai).
Nurodė, kad Komisijos sprendimas yra neaiškus, nes jame nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas turėtų atlikti, kad pamatai būtų pripažinti nekilnojamuoju daiktu ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei registre. Tai prieštarauja teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių principams. Jis taip pat mano, kad Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, kad valstybės institucijos tarnauja žmogui, ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintiems principams.
Teigė, kad skundžiami sprendimai priimti formaliai, neįvertinus pateiktų dokumentų turinio bei faktinių aplinkybių, ir jie prieštarauja tiek CK, tiek Kadastro, tiek Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) nuostatoms. Skundžiami sprendimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.
Šalies argumentai
Atsakovė VĮ Registrų centras su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjas 2023-05-16 prašymu (registruotu 2023-05-18, Nr. 35522120) kreipėsi į Registrų centrą, siekdamas įrašyti Namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į šį objektą. Pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypą, kuriame yra minėti pamatai, jis įsigijo 2012-06-06 pirkimo–pardavimo sutartimi. Nors minėtoje sutartyje pamatų klausimas nebuvo aptartas, remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė į sklype esančius objektus perėjo pareiškėjui.
Nurodė, kad kartu su pareiškėjo prašymu buvo pateikti 2013 ir 2017 metų Nekilnojamojo turto registro išrašai, 2023-04-11 specialisto išvada dėl pamatų tinkamumo mažaaukštei statybai ir 2014-07-15 matininkės parengta kadastro duomenų byla. Tačiau Kadastro tvarkytojas – Utenos skyrius 2023-05-29 sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Buvo nurodyta, kad pateikta kadastro byla neatitinka įstatymo reikalavimų – pamatai neatitinka statinio sąvokos, nėra aiški jų paskirtis, konstrukcijų parametrai, taip pat nepateikti statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai. Dėl šių priežasčių objektas nepripažintas nekilnojamojo turto kadastro objektu.
Pažymėjo, jog, atsižvelgęs į šį sprendimą, Registro tvarkytojas – Vilniaus skyrius – 2023-05-30 sprendimu taip pat atmetė pareiškėjo prašymą registruoti nuosavybės teises. Sprendimas motyvuotas tuo, kad neįregistravus paties nekilnojamojo daikto, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nebuvo galima registruoti ir daiktinių teisių į jį.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pareiškėjas 2023-06-30 pateikė skundą, o 2023-07-20 – patikslintą skundą, kuriuose prašė panaikinti minėtus sprendimus ir atnaujinti skundo padavimo terminą. Komisija į bylą įtraukė sklypo bendraturtę J. S. kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį, tačiau ji atsiliepimo nepateikė. 2023-08-18 Komisija priėmė sprendimą sustabdyti skundo nagrinėjimą ir 2023-08-22 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), prašydama pateikti išvadą dėl matininkės veiksmų teisėtumo ir objekto galimybės būti laikomu nekilnojamuoju daiktu. NŽT 2023-09-08 informavo, kad pradėjo procedūras ir galutinę išvadą pateiks vėliau. 2023-12-06 NŽT raštu informavo, jog vietoje atlikus patikrinimą nustatyta, kad pamatai sudaro uždarą kontūrą, leidžiantį apskaičiuoti užstatytą plotą ir tūrį. NŽT konstatavo, kad tokie pamatai gali būti laikomi nekilnojamuoju daiktu, jiems galima taikyti kadastrinius matavimus, o matininkės veiksmai neprieštaravo galiojantiems teisės aktams.
Teigė, kad, remdamasi šia informacija, Komisija 2023-12-19 sprendimu atnaujino terminą skundui dėl Kadastro tvarkytojo sprendimo pateikti ir pakeitė 2023-05-29 sprendimą, nurodydama, kad pareiškėjo prašymas atmestinas dėl dokumentų trūkumo – nebuvo pateikti visi Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomi dokumentai. Taip pat Komisija konstatavo, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas), kuriame yra statinio pamatai, kadastro duomenys nėra atnaujinti – 2014-07-15 kadastro byloje nurodyta statinio konfigūracija ir dydis nesutampa su šiuo metu kadastro duomenų plane esančia informacija.
Nurodė, kad Komisija taip pat pakeitė Registro tvarkytojo 2023-05-30 sprendimą, papildydama jį motyvacija, jog kartu su prašymu nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teisę į statinį. Pažymėjo, kad pateikta 2012-06-06 pirkimo–pardavimo sutartis negali būti laikoma tokiu dokumentu, nes objektas nėra atskiras Nekilnojamojo turto registro objektas, o pagal CK įsigaliojimo taisykles, statiniai, registruoti kaip sklypo priklausiniai, nėra laikomi savarankiškais daiktais.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nurodytas viešojo administravimo principas „non reformatio in peius“ (skundo padavėjo teisinės padėties negalima pabloginti) šiuo atveju netaikytinas, nes Komisija veikė pagal jai įstatymų suteiktą kompetenciją. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas susijęs su nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (kurio faktiškai išlikę tik pamatai) – kadastro duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą bei nuosavybės teisės įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.
Ginčo dalykas – Utenos skyriaus (Kadastro tvarkytojo) 2023-05-29 sprendimo Nr. SPR5-11909 (14.4 E), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą gyvenamojo namo pamatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtų A1, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, bei Vilniaus skyriaus (Registro tvarkytojo) 2023-05-30 sprendimo Nr. SPR4-12714 (14.5 E), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas įregistruoti jo nuosavybės teises į minėtus gyvenamojo namo pamatus Nekilnojamojo turto registre, teisėtumas ir pagrįstumas.
Taip pat pareiškėjas ginčija ir VĮ Registrų centro Centrinės komisijos 2023-12-19 sprendimo Nr. CSPR-545 teisėtumą, kuriuo buvo atmestas jo skundas dėl pirmiau nurodytų Utenos skyriaus sprendimo ir Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo.
Be to, pareiškėjas prašė įpareigoti Utenos skyrių įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą 2023-05-18 nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo pamatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtų indeksu A1, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis ir Vilniaus skyrių įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą 2023-05-18 nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo pamatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtų indeksu A1, esančių (duomenys neskelbtini), duomenis, nurodant, kad šie pamatai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. S. ir J. S.
Faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2023-05-16 prašymu (apskaitos sistemoje prašymas užregistruotas 2023-05-18, prašymo Nr. 35522120) kreipėsi į atsakovę, prašydamas įrašyti Namo (faktiškai išlikę tik pamatai) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į šį Namą.
Kartu su 2023-05-16 prašymu pareiškėjas pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-07-19 ir 2013-01-17 išrašus ir 2023-04-11 konsultacinę išvadą, parengtą Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro, dėl pamatų tinkamumo vykdyti ant jų mažaaukštę statybą Nr. KI 33-63. Taip pat Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ buvo pateikta UAB „Homo Novus“ matininkės D. P.-A. 2014-07-15 parengta Namo kadastro duomenų byla.
Pareiškėjas 2023-05-16 prašyme be to nurodė, kad 2012-06-06 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės ūkio paskirties sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012-06-06 pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptartas klausimas dėl žemės sklype esančių pamatų, tačiau CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrengimų, sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės perėjimo į juos klausimas, o jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, tai laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrengimus, sodinius ar kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Taigi, remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostata, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantys pamatai taip pat priklauso pareiškėjui. Išlikę pamatai yra buvusios sodybos vietoje 1860 m. statyto gyvenamojo namo pamatai. Pareiškėjo prašymu buvo sudaryta 2014-07-15 Namo kadastro duomenų byla, taip pat parengta 2023-04-11 išvada, kurioje nurodyta, kad pamatai tinkami mažaaukščių pastatų statybai.
Kadastro tvarkytojas 2023-05-19 sprendimu Nr. SPR5-11909 (14.4 E) nusprendė pareiškėjo 2023-05-16 prašymą įrašyti Namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą atmesti, kadangi 2014-07-15 Namo kadastro duomenų byla neatitiko Kadastro įstatymo reikalavimų. Prašomi įregistruoti pamatai neatitiko Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateiktos statinio sąvokos, kadangi nebuvo galimybės nustatyti pagrindinės naudojimo paskirties, statybinių medžiagų bei kitų statinio būtinųjų parametrų ir nebuvo pateiktų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Toks objektas negali būti laikomas Nekilnojamojo turto kadastro objektu, apibrėžtu Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kadangi šie pamatai negalėjo būti laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektu, jiems nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla negalėjo būti sudaroma. Kadastro tvarkytojas 2023-05-29 sprendimą grindė Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 14 straipsnio 4 ir 7 punktais.
Registro tvarkytojas 2023-05-30 sprendimu Nr. SPR4-12714 (14.5 E) nusprendė pareiškėjo 2023-05-16 prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į Namą atmesti, kadangi Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023-05-16 prašymą įrašyti Namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, priėmė 2023-05-29 sprendimą šį prašymą atmesti, Namo kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl, vadovaujantis iki 2023-12-31 galiojusios redakcijos Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą galėjo būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Registro tvarkytojas 2023-05-30 sprendimą priėmė vadovaudamasis iki 2023-12-31 galiojusia Registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 29 straipsnio 7 punkto redakcija.
Pareiškėjo atstovas 2023-06-30 skundu ir 2023-07-20 patikslintu skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Kadastro tvarkytojo 2023-05-29 sprendimą ir Registro tvarkytojo 2023-05-30 sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl Namo kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisės į Namą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, taip pat atnaujinti terminą skundui dėl Kadastro tvarkytojo 2023-05-29 sprendimo paduoti.
Komisijos sprendimu pareiškėjo skundai buvo atmesti, tačiau Komisija pakeitė Kadastro ir Registro tvarkytojų sprendimus. Ji pakeitė Utenos skyriaus sprendimą, motyvuodama tuo, kad, išnagrinėjus pareiškėjo 2023-05-16 prašymą (užregistruotą 2023-05-18, Nr. 35522120) įrašyti Namo kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kartu pateiktus dokumentus – 2014-07-15 kadastro duomenų bylą, 2017-07-19 ir 2013-01-17 Nekilnojamojo turto registro išrašus, taip pat 2023-04-11 specialisto išvadą dėl pamatų tinkamumo statybai – prašymas turi būti atmestas dėl dviejų esminių priežasčių.
Visų pirma, Komisija sprendime nurodė, kad nebuvo pateiktas nė vienas iš Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kurie būtų pagrindas Namo, kaip atskiro nekilnojamojo turto kadastro objekto, kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašo nekilnojamojo turto kadastro duomenis tik pateiktų dokumentų, nurodytų Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, pagrindu. Be to, pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo turto kadastro duomenis turi būti pateikti visi 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė šių privalomų dokumentų.
Antra, Komisija konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo pakeisti Sklypo, kuriame yra Namas, kadastro duomenys. Pagal Kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype pastatyti, rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti statiniai, atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo tvarkymo darbai, įrengti keliai, tvenkiniai, valymo ar melioracijos įrenginiai ar atlikti kiti veiksmai, kurie pakeičia kadastro duomenis. Remiantis 2014-07-15 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu statinių išdėstymo planu ir 2012-10-03 Sklypo kadastro duomenų byla, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse įrašyta statinio konfigūracija ir dydis nesutampa su realiais duomenimis. Sprendimas priimtas remiantis Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 14 straipsnio 7 ir 8 punktais.
Taip pat Komisija nusprendė pakeisti Vilniaus skyriaus sprendimą, papildydama jį motyvu, jog su prašymu nepateiktas pareiškėjo nuosavybės teisę į Namą patvirtinantis dokumentas.
Pareiškėjas savo nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindė keliais esminiais argumentais. Visų pirma, jis teigė, kad įsigydamas žemės sklypą pagal 2012-12-06 pirkimo–pardavimo sutartį kartu įgijo ir sklype esančius namo pamatus. Remiantis CK 6.395 straipsnio 1 dalimi, jei sutartyje nėra aptartas klausimas dėl sklype esančių statinių, laikoma, kad nuosavybės teisė į juos taip pat pereina pirkėjui. Pareiškėjas nurodė, kad ant šių pamatų stovėjo dar 1860 m. statytas gyvenamasis namas, o tai esą patvirtina istoriniai duomenys.
Be to, pareiškėjas pabrėžė, jog yra parengta 2014-07-15 kadastro duomenų byla ir 2023-04-11 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pamatai yra tinkami mažaaukščių pastatų statybai. Anot pareiškėjo, šie dokumentai pagrindžia tiek nuosavybės teisę į objektą, tiek faktą, kad jis gali būti laikomas kadastriniu objektu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisija, pakeisdama Registro tvarkytojo sprendimą ir nurodžiusi papildomą motyvą dėl nepateikto nuosavybės teisės dokumento, pažeidė non reformatio in peius (negalima pabloginti skundą pateikusio asmens teisinės padėties) principą – t. y. blogino skundą pateikusio asmens teisinę padėtį.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas yra prieštaringas ir neaiškus – jis nesuteikia konkrečių nurodymų, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų galima įregistruoti Namo duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei registre.
Apibendrinus pareiškėjo argumentus galima teigti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju institucijos – Kadastro ir Registro tvarkytojos – bei Komisija nevertino faktinių aplinkybių (statinio buvimo, nuosavybės perėjimo, pamatų tinkamumo), neatsižvelgė į pateiktus dokumentus ir per siaurai aiškino teisės aktus, atmesdamos jo prašymus formaliais pagrindais.
Dėl Utenos skyriaus (Kadastro tvarkytojo) sprendimo ir Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
Remiantis byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas 2023-05-16 pateikė prašymą įrašyti gyvenamojo namo pamatų, esančių jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Utenos skyrius (Kadastro tvarkytojas) 2023-05-29 sprendimu atsisakė patenkinti prašymą, nurodydamas dvi pagrindines atsisakymo priežastis: 1) kad gyvenamojo namo pamatai negali būti laikomi Nekilnojamojo turto kadastro objektu, todėl jiems neturi būti rengiama kadastro duomenų byla (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktas); 2) kad nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, įskaitant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą patvirtinančius dokumentus (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 7 punktas).
Pagal Kadastro įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534. Šių nuostatų 84 punkte įtvirtinta, kad su prašymu įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis turi būti pateikti visi Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai bei kadastro duomenų byla. Kadastro tvarkytojas turi teisę atsisakyti įrašyti duomenis, jei egzistuoja bent viena iš Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų atsisakymo priežasčių.
Pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į kadastrą laikomas šio daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Į kadastrą įrašomi statinių duomenys, nustatyti atliekant kadastrinius matavimus. Net ir fiziškai pažeisti ar nebaigti statyti statiniai gali būti matuojami, jei galima nustatyti jų pagrindinius parametrus (pvz., plotą ar tūrį), kaip tai numatyta Kadastro nuostatų 32.2.4.2 papunktyje.
Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo pateiktoje kadastro duomenų byloje buvo pateikta informacija apie gyvenamojo namo pamatus, kuriuos buvo galima objektyviai išmatuoti, nustatant jų kontūrus bei plotą. Todėl Utenos skyriaus sprendimo motyvas, kad tokie pamatai negali būti laikomi kadastro objektu ir kad jiems negalima sudaryti kadastro duomenų bylos, laikytinas nepagrįstu ir neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų.
Komisija (Centrinis registratorius), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2023-12-19 sprendimu pagrįstai konstatavo, kad Utenos skyrius (Kadastro tvarkytojas) nepagrįstai sprendė, jog gyvenamojo namo pamatai negali būti laikomi kadastro objektu. Komisija rėmėsi NŽT 2023-12-06 raštu, kuriame nurodyta, kad pamatai suformuoja uždarą kontūrą, leidžiantį nustatyti jų plotą ir tūrį, o matininko veiksmai atliekant matavimus buvo teisėti. Todėl Komisija pagrįstai panaikino Utenos skyriaus sprendimo dalį, kurioje buvo remtasi Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu. Tuo pačiu Komisija pagrįstai paliko galioti tą Utenos skyriaus sprendimo dalį, kuri buvo grindžiama Kadastro įstatymo 14 straipsnio 7 punktu – t. y. atsisakymu dėl nepateiktų nuosavybės teisę į gyvenamojo namo pamatus patvirtinančių dokumentų. Pagal Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, norint įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, būtina pateikti dokumentus, pagrindžiančius nuosavybę į tą daiktą. Tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė.
Pareiškėjas teigia, kad 2012-06-06 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis galėtų būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu jo nuosavybę į gyvenamojo namo pamatus. Tačiau ši pozicija neatitinka teisės aktų nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnį, statiniai, kurie iki CK įsigaliojimo (2001-07-01) nebuvo įregistruoti kaip atskiri nuosavybės teisės objektai, nėra laikomi žemės priklausiniais. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad ginčo statiniai (namo pamatai) būtų buvę registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai iki šios datos. Todėl 2012-06-06 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria buvo įsigytas tik Sklypas, negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į Sklype esančius statinius ar jų dalis.
Teismo vertinimu, Utenos skyriaus (Kadastro tvarkytojo) sprendimo dalis, kuria atsisakyta įrašyti duomenis remiantis Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu, buvo nepagrįsta ir Komisijos sprendimu teisėtai pašalinta iš Utenos skyriaus sprendimo motyvų. Utenos skyriaus (Kadastro tvarkytojo) sprendimo dalis, kuria patvirtintas atsisakymas dėl Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų nepateiktų nuosavybės teisę į gyvenamojo namo pamatus patvirtinančių dokumentų (Kadastro įstatymo 14 straipsnio 7 punktas), teisėta, pagrįsta ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Kadastro tvarkytojas neturi kompetencijos nustatyti ar vertinti nekilnojamojo turto teisinio statuso ar nuosavybės teisės teisėtumo, nes tai priskirta teismų jurisdikcijai.
Įvertinus tai, kad 2014-07-15 kadastro duomenų byloje pateiktame statinių išdėstymo plane ir 2012-10-03 kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane (M 1:500) nurodyta statinio konfigūracija ir dydis nesutampa, darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti žemės sklypo kadastro duomenys neatitinka faktinės situacijos. Atsižvelgusi į šią aplinkybę, Komisija skundžiamu 2023-12-19 sprendimu pagrįstai pakeitė Utenos skyriaus (Kadastro tvarkytojo) sprendimą, papildomai nurodydama ir Kadastro įstatymo 14 straipsnio 8 punkte numatytą atsisakymo pagrindą – nepakeistus, su faktine padėtimi nesutampančius žemės sklypo kadastro duomenis.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Komisija 2023-12-19 sprendimu pagrįstai pripažino: nors Namas gali būti laikomas nekilnojamojo turto kadastro objektu ir jam gali būti rengiama kadastro duomenų byla (todėl buvo pagrindas panaikinti Utenos skyriaus (Kadastro tvarkytojo) 2023-05-29 sprendimą pagal Kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktą), vis dėlto egzistuoja du kiti teisėti atsisakymo pagrindai – Kadastro įstatymo 14 straipsnio 7 punktas (nepateikti dokumentai) ir 8 punktas (nesutvarkyti žemės sklypo duomenys). Šie pagrindai sudaro teisinį pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl kadastro duomenų įrašymo.
Kadastro įstatymo 15 straipsnyje numatyta Kadastro tvarkytojo sprendimų apskundimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis (padarius reikiamus pakeitimus) taikoma ir skundžiant Kadastro tvarkytojo sprendimus.
Komisija, peržiūrėdama teritorinio kadastro tvarkytojo sprendimą, turi teisę jį patvirtinti, pakeisti arba panaikinti (Registro įstatymo 32 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-01-01), t. y. koreguoti tiek sprendimo motyvus, tiek sprendimo turinį.
Tai reiškia, kad Komisija turi ne tik teisę, bet ir pareigą iš naujo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, pateikti naują teisinį pagrindą tam pačiam rezultatui, jei pradiniai motyvai buvo nepilni ar netikslūs.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, Utenos skyriaus (Kadastro tvarkytojo) 2023-05-29 sprendimas, kuris buvo pakoreguotas Komisijos 2023-12-19 sprendimu, bei Komisijos 2023-12-19 sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta nei teisinių, nei faktinių pagrindų naikinti šiuos sprendimus.
Dėl Vilniaus skyriaus (Registrų tvarkytojo) sprendimo ir Komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023-05-16 kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (Vilniaus skyrių), prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į Namą, esantį jo nuosavybės teise valdomame Sklype. Vilniaus skyrius 2023-05-30 sprendimu šį prašymą atmetė, kaip pagrindą nurodydamas, jog nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas – nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kadangi Utenos skyrius (Kadastro tvarkytojas) 2023-05-29 sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą įrašyti šio objekto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo, pagrįstai konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoja tik remdamasis dokumentais, kurių sąrašas ir forma nustatyti Registro įstatymo 22, 23 straipsniuose. Pagal šias nuostatas, kartu su prašymu privaloma pateikti dokumentus, aiškiai patvirtinančius daiktinių teisių atsiradimą, kurie turi atitikti teisės aktų reikalavimus, būti įskaitomi, su visais būtinais rekvizitais, įskaitant nekilnojamojo daikto unikalų numerį.
Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą registruoti nuosavybės teisę, nepateikė nė vieno dokumento, kuris patvirtintų nuosavybės teisės atsiradimą į Namą. Be to, 2012-12-06 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pareiškėjas grindė savo teises, nėra tinkamas tokios teisės atsiradimą patvirtinantis dokumentas, kadangi joje apskritai nėra jokių duomenų apie minėtą Namą.
Komisijos sprendime pagrįstai pažymėta, kad nors, pagal 2014-07-15 kadastro duomenų bylos duomenis, namo pamatai galimai pastatyti dar 1860 m., tačiau nuosavybės teisės į šį statinį nebuvo registruotos nei iki 2001-07-01, nei vėliau. Pagal Civilinio kodekso įsigaliojimo įstatymo 31 straipsnį, tokie statiniai nėra laikomi žemės sklypo priklausiniais, jeigu jie iki kodekso įsigaliojimo nebuvo įregistruoti kaip atskiri nuosavybės teisės objektai.
Komisija sprendime taip pat pagrįstai akcentavo, kad Registro įstatymo nuostatos, reglamentuojančios daiktinių teisių registravimą, yra imperatyvios – Registrų centras negali registruoti teisių, jei pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tokia pozicija užtikrina registracijos skaidrumą, nekilnojamojo turto teisinį aiškumą ir trečiųjų asmenų interesų apsaugą.
Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus skyriaus 2023-05-30 sprendimas, papildant jį motyvu, kad nėra pateikta teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į Namą, yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikytiną teisinį reguliavimą. Toks Komisijos veiksmas atitinka ir administracinio proceso principus – teisėtumo, proporcingumo ir objektyvumo – bei užtikrina Nekilnojamojo turto registro kaip patikimos teisinės informacijos sistemos vientisumą.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad Vilniaus skyriaus (Registro tvarkytojo) 2023-05-30 sprendimas, kuris Komisijos 2023-12-19 sprendime buvo papildytas nauja motyvacija, taip pat pats Komisijos sprendimas ir išdėstyti argumentai yra teisėti ir pagrįsti.
Komisija, veikdama kaip institucija, nagrinėjanti skundus dėl kadastro ir registro teritorinių tvarkytojų sprendimų, turėjo teisę įvertinti teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Ji galėjo keisti tiek sprendimo motyvus, tiek teisinį pagrindą, remdamasi galiojančiais teisės aktais. Registro įstatyme numatyta, kad Komisija (Registrų centro Komisija) turi teisę keisti teritorinio registrų tvarkytojo sprendimus.
Registro įstatymo 30 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-01-01) buvo numatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registrų tvarkytojo sprendimu, gali kreiptis į Komisiją dėl šio sprendimo peržiūros. Komisija, peržiūrėdama teritorinio registrų tvarkytojo sprendimą, turi teisę jį patvirtinti, pakeisti arba panaikinti (Registro įstatymo 32 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024-01-01), t. y. koreguoti tiek sprendimo motyvus, tiek sprendimo turinį, jeigu nustato, kad teritorinio registrų tvarkytojo sprendimas buvo neteisėtas ar nepagrįstas. Taigi, ši teisė yra būtina siekiant užtikrinti administracinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat suteikti galimybę šalims gauti objektyvų ir nepriklausomą sprendimą.
Įvertinus tai, galima teigti, kad Komisija veikė kaip ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, turinti teisę keisti teritorinio registrų tvarkytojo sprendimus tiek motyvuojamojoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje, jeigu tam yra teisinis ir faktinis pagrindas. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Komisija neturėjo teisės pakeisti ar papildyti Vilniaus skyriaus (Registro tvarkytojo) sprendimo papildomu argumentu.
Nenustatyta jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamus administracinius sprendimus. Nepanaikinus skundžiamų sprendimų, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – įpareigoti Utenos skyrių (Kadastro tvarkytoją) į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Namo kadastro duomenis ir Vilniaus skyrių (Registrų tvarkytoją) į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti, kad gyvenamojo namo pamatai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso V. S. ir J. S..
Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo V. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.