Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Palanga, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Palanga, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, teistas, teistumas išnykęs,

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Palanga, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Palanga, šeiminė padėtis nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, Jungtinė Karalystė, vairuotojas, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: nenustatytu metu iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įsigijo ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) , Palangoje, iki 2024-12-03, 12.55 val. signalinį pistoletą LP1, skirtą šaudyti 26,5 mm kalibro signalinėmis raketomis, kol kratos metu pateikė policijos pareigūnams.

M. K. neturėdamas leidimo, panaudojo šaunamąjį ginklą, o būtent: 2024-12-01, 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , Palanga, svečių namuose „(duomenys neskelbtini) “ balkone, šaudamas į viršų, neteisėtai panaudojo šaunamąjį ginklą.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 1972-1973 m. signalinį pistoletą LP1 įsigijo, tačiau kaip jį įsigijo tikrai neprisimena. 1974-1975 m. buvo reikalavimai, priekrantės žvejybai užsiimantiems asmenims turėti signalinį pistoletą. Tais laikais, kai įsigijo, jokių leidimų nereikėjo norint įsigyti signalinius pistoletus. Minėtą signalinį pistoletą visada laikydavo namie, kai nevykdavo į žvejybą. Apie tai, kad signaliniams pistoletams reikia turėti leidimą, jis nežinojo ir nesidomėjo. Mano, tai jo neapdairumo klaida, kadangi taip pat turi leidimus nuo 2022-11-09 turėti kovinius ginklus ir jiems leidimus yra susitvarkęs, tačiau, kaip minėjo, dėl neapdairumo nepasidomėjo ar signaliniams pistoletams leidimų reikia. Signalinio pistoleto dokumentų neturi. Signaliniu pistoletu naudojosi tik žvejybos metu nuo 1973 m. iki 1997 m., kol žvejodavo. 2024-11-30 atvyko sūnus M. K. iš užsienio, pas jį buvo dvi dienas. 2024-12-01, galimai apie pietus, sūnus ant namo prisuko nupirktą namo numerį 25, tai buvo tokia pati dienai, kaip prieš 30 metų, kai įsigijo šiuos namus. Ta proga su sūnumi, paminėdami tą dieną, dienos metu saikingai gėrė alkoholį, bendravo prisimindami praeitį ir, tiksliai laiko nepasakys, sūnus pasiėmė signalinį pistoletą iš koridoriaus. Tas signalinis pistoletas buvo padėtas koridoriuje prie veidrodžio, stalčiuje. Tada kartu išėjo į namo balkoną ir sūnus kelis kartus šovė su signaliniu pistoletu į orą, o jis filmavo su sūnaus telefonu. Toks jo ir sūnaus poelgis buvo spontaniškas, nepagalvotas. Gailisi savo ir sūnaus tokiu poelgiu. Norėtų, kad signalinį pistoletą LP1 paliktų jam kaip prisiminimą, kurį vėžėsi į Vilnių ginti Lietuvos nepriklausomybės, tai yra jam svarbus atsiminimas ir pasižada susitvarkyti leidimus, kad galėtų turėti minėtą signalinį pistoletą LP1.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad gyvena Londone virš 10 metų. Į Lietuvą atvyko 2024-11-30 pas tėvą R. K.. 2024-12-01 apie 12.00 val., su tėvu namuose gėrė alkoholinius gėrimus, šventė 30 metų, kai įsigijo namus (duomenys neskelbtini) , Palangoje. Jiems tai buvo neeilinė diena. Ta proga 2024-12-01, apie 13.30 val., gal anksčiau, išėjo abu su tėvu į balkoną ir jis pasiėmęs tėvo signalinį pistoletą, jį laikydamas dešinėje ištiestoje į viršų rankoje, 5 kartus šovė į viršų į orą. Tai darė būdamas neblaivus. Signalinį pistoletą pasiėmė pats, pistoletas buvo padėtas koridoriuje prie veidrodžio matomoje vietoje, tėvas dėl to nieko nesakė, tai yra neprieštaravo. Tuo metu, kai tai darė, tėvas stovėjo priešais jį apie 3-5 metrų atstumu. Signalinis pistoletas priklauso tėvui. Kiek žino, jis leidimą ginklui turi, tačiau signalinio pistoleto dokumentų tėvas neturi. Jo vardu jokie ginklai nėra registruoti, leidimų ginklui neturi. Su signaliniu pistoletu šovė, kadangi kitokių saliutų neturėjo ir taip pasielgė, nes norėjo paminėti sukaktį. Kai su signaliniu pistoletu šovė į orą, tėvas jį fotografavo ir filmavo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024-12-01 Klaipėdos AVPK Palangos m. PK RS vyr. patrulis E. J. pateikė tarnybinį pranešimą apie gautą pranešimą iš budėtojo (ROIK 0124000743976). Pranešta, kad adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga („(duomenys neskelbtini) “), iš pastato balkono leidžiamos signalinės raketos. Atvykus pareigūnams nurodytu adresu, namo durų niekas neatidarė. Liudininkė pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip asmenys iš balkono šaudo signaliniu ginklu. 2024-12-02, tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) , Palanga, registruotas yra R. K.. R. K. turi išduotą leidimą (Nr. (duomenys neskelbtini) ginklui „(duomenys neskelbtini)“, rūšis pistoletas. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, šalia R. K., galimai su signaliniu ginklu, matomas jo sūnus M. K., kuris vieną kartą iššauna į orą iškėlęs ginklą į viršų. M. K. vardu išduotų leidimų ginklams nėra.

Iš 2024-12-03 kratos protokolo nustatyta, kad prieš atliekant kratą, R. K. supažindintas su nutartimi daryti kratą. Prieš atliekant kratą name adresu (duomenys neskelbtini) , Palangoje, R. K. pasiūlyta atiduoti nutartyje prašomus daiktus. R. K. savanoriškai pateikė pistoletą 1001. Pistoletas paimtas ir supakuotas į popierinį voką.

Iš 2024-12-18 specialisto išvados nustatyta, kad tirti pateiktas pistoletas išimtas 2024-12-03 (duomenys neskelbtini) , Palanga, yra pramoninės gamybos (Vokietijos Demokratinė Respublika) 26,5 mm kalibro signalinis pistoletas LP1, numeris (duomenys neskelbtini) , skirtas šaudyti 26,5 mm kalibro signalinėmis raketomis. Pateiktas pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Pistoletas tikimiausia šaudyti bus tinkamas.

BK 253 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, signaliniai ginklai priskiriami C kategorijos ginklams. O pagal šio Įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, įsigyjant C kategorijos ginklus, būtinas leidimas laikyti ginklus, leidimas nešiotis ginklus ar leidimas įsigyti ginklus.

Be to, pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo jam priklausantį C kategorijos ginklą gali perleisti naudoti tik kartu gyvenančiam šeimos nariui, turinčiam teisę laikyti ar nešiotis šios kategorijos ginklą. Ginklas turi būti laikomas fizinio asmens, perleidusio jam priklausantį C kategorijos ginklą naudoti kartu gyvenančiam šeimos nariui, būste. Laikyti ar nešiotis ginklą kartu gyvenantis šeimos narys gali tik šiame įstatyme nustatyta tvarka gavęs leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamojo prisipažinimą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis R. K. nenustatytu metu, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įsigijo ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) , Palangoje, iki 2024-12-03, 12.55 val. signalinį pistoletą LP1, skirtą šaudyti 26,5 mm kalibro signalinėmis raketomis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams, ir kuriam įsigyti, laikyti ir nešiotis reikalingas leidimas, kol kratos metu pateikė policijos pareigūnams. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Be to, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamojo prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis M. K. 2024-12-01, 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , Palanga, svečių namuose „(duomenys neskelbtini) “ balkone, šaudė į viršų, tokiu būdu, neturėdamas leidimo, neteisėtai panaudojo šaunamąjį ginklą.

Kaltinamųjų R. K. ir M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta. Tačiau kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis yra pensininkas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą vieną švelnesnių bausmių – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant trumpesnį nei sankcijos vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), netaikant intensyvios priežiūros, tačiau vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. K., skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamasis R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

M. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Dėl padarytos veikos pasekmių nekilo. Kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį, nei sankcijos minimumas, tačiau šiek tiek mažesnį, nei siūloma prokuroro pareiškime.

Kaltinamasis M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, šie objektai, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, paprastai turi būti konfiskuojami.

R. K. prašė nekonfiskuoti signalinio pistoleto LP1 ir palikti jį jam kaip prisiminimą, pasižada susitvarkyti leidimus, kad galėtų turėti minėtą signalinį pistoletą.

Vienas iš turto konfiskavimo tikslų – išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti ir užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltinamo asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonių paskirties. Šiuo atveju R. K. ne tik įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą neturėdamas leidimo, bet ir neužtikrino, kad šio ginklo negalėtų paimti kiti asmenys, neturintys leidimo ginklui. Taigi, R. K. padarė pavojingą nusikalstamą veiką, todėl netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Todėl vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę – signalinio pistoleto LP1 konfiskavimas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo baudžiamuoju įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiai įmokai sumokėti.

Įmoka mokėtina į sąskaitą Nr.: LT14 4040 0636 1000 0390, gavėjas: LR Teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 114 MGL, t. y. 5 700 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 76 MGL, tai yra 3 800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudą.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kardomąją priemonę panaikinti.

Nustatyti, kad nurodytą baudą kaltinamasis M. K. savanoriškai privalo sumokėti per 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šaunamąjį ginklą – signalinį pistoletą LP1, numeris (duomenys neskelbtini) , saugomą Klaipėdos AVPK, Kauno g. 6, Klaipėda – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.