Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Šukienė Procesinio sprendimo kategorijos 122.3; 110.1 (S)

2009 m. liepos 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims P. G., AB bankui „Swedbank“, išvadą duodančiai institucijai Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (LR CPK 144 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, ar laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti (LR CK 3.192 str. 2 d., 3.198 str., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išaiškintina, kad abu tėvai, tiek motina tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino laikino išlaikymo dydį gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šis kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant klausimą taip pat dėl laikino vaikų išlaikymo.

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie konkrečius šalių sūnaus poreikius. Tačiau atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, darytina išvada, kad priteista 375 Lt laikino išlaikymo suma iš esmės atitinka LR CK 6.461 str. 2 d. reikalavimus, todėl pakankama. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodoma 250 Lt suma yra per maža sūnaus laikinam išlaikymui, o pirmosios instancijos teismo nustatyta 375 Lt suma pagal atsakovo turimas pajamas yra pagrįsta.

Pagal LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą kitam sutuoktiniui, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal LR CK 3.72 str. 2 d. preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (LR CK 3.72 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės vienintelis nurodomas argumentas dėl laikino išlaikymo jai priteisimo yra mažamečio vaiko priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis sūnus R. lanko darželį–lopšelį, todėl ieškovei yra galimybė susirasti darbą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos nepagrįstai priteisė laikiną išlaikymą ieškovei, todėl ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo jai priteisimo turėjo būt atmestas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo ieškovei iš atsakovo naikintina dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų taikymo ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovės prašymas priteisti jai 800Lt laikiną išlaikymą atmestinas (LR CPK 337 str. 2 p.), kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo ieškovei A. M. priteisimo iš atsakovo V. M. po 800 Lt per mėnesį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Kitą nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo sūnui R. M. palikti nepakeistą.