Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovui šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos grupės vyresniajam patarėjui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. UAB „LGC Cargo“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, ir Taryba) 2020 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 1S-63 (2020) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėja paaiškina, jog ji 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į atsakovę su skundu, prašydama pradėti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Įmonės) veiksmų. 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškėja gavo Tarybos raštą, kuriuo atsakovė pareiškėjai nustatė terminą iki 2020 m. sausio 24 d. skundo trūkumams pašalinti. 2020 m. sausio 23 d. pareiškėja pateikė papildytą skundą, kuriame pateikė trūkstamus duomenis. 2020 m. vasario 17 d. atsakovė raštu nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas ir jį papildanti informacija neatitinka Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos darbo reglamente, patvirtintame Tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) pareiškimui pradėti tyrimą nustatytų reikalavimų. Pareiškėja 2020 m. kovo 10 d. pateikė papildomai prašomą informaciją, tačiau atsakovė ginčijamu Nutarimu atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl Įmonių veiksmų. Pareiškėjos manymu, minėtų įmonių veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kadangi (duomenys neskelbtini) pagal skelbiamą kainodarą tam tikrų krovinių vežimui 2019 m. buvo nustačiusi tarifus, kurie yra žemesni už tiems vežimams taikomą užmokestį už minimalųjį prieigos paketą (infrastruktūros mokestį). Pareiškėjos nuomone, vykdydamos monopolinę tranzitinių pervežimų veiklą, Įmonės turi galimybę iš šios veiklos gautu pelnu dotuoti nuostolingą kitų pervežimų veiklą. Įmonės teikia krovinių vežimo geležinkeliais ne tranzitu paslaugas žemesne už savikainą kaina, dėl ko kitos bendrovės, turinčios teisę veikti tik ne tranzito krovinių vežimo rinkoje, negali vykdyti tinkamos veiklos. Anot pareiškėjos, aptariami Įmonių veiksmai riboja kitų vežėjų galimybes pradėti teikti krovinių vežimo paslaugas, diskriminuoja kitas geležinkelių įmones (vežėjus), o kartu pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimus. Tačiau Taryba ginčijamu Nutarimu nusprendė, kad pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto.

3. Atsakovė nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyta, jog atsakovė priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jei pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka atsakovės veiklos prioritetų. Nurodė, jog pareiškėjos nurodyti veiksmai, jos teigimu, riboja kitų vežėjų galimybes pradėti teikti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas, tačiau pačios pareiškėjos pateikti duomenys ir paaiškinimai rodo, kad ji negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos krovinių pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jos pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais. Net Tarybai atlikus tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, įsikišimas šiuo atveju neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi atsakovės ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams.

Pareiškėja su tokia išvada nesutinka ir pažymi, jog Konkurencijos įstatymas draudžia ūkio subjektams atlikti veiksmus, kuriais yra ribojama ar gali būti ribojama konkurencija. Pareiškėja savo pateiktame skunde nurodė eilę veiksmų, kurie riboja konkurenciją naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, t. y. kad Įmonės, pasinaudodamos numatyta monopoline teise, gali vykdyti tranzitinių vežimų veiklą ir savarankiškai nustatyti tranzitu vežamų krovinių vežimo įkainius. Pajamų, gautų pasinaudojus monopoline padėtimi panaudojimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra reglamentuojamas, todėl gali būti panaudojamas kitų krovinių vežimų subsidijavimui, taip sudarant nevienodas konkurencines sąlygas kitiems vežėjams. (duomenys neskelbtini) pagal oficialiai jų skelbiamą kainodarą tam tikrų krovinių vežimui yra nustatę tarifus, kurie yra žemesni už tiems vežimams taikomą užmokestį už minimalųjį prieigos paketą. Be to, Įmonių nustatyta kaina krovinių vežimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) yra mažesnė už šių pervežimų savikainą. Pareiškėjos manymu, vykdydami monopolinę tranzitinių pervežimų veiklą Įmonės turi galimybę iš šios veiklos gautu pelnu dotuoti nuostolingą kitų pervežimų veiklą. Tokia veikla yra neteisėta ir pažeidžia Geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl atsakovės teiginys, jog ji priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jei pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka jo veiklos prioritetų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, atsakovės prioritetas – atlikti tyrimus, kurie reikšmingai prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos, todėl jos atsisakymas pradėti tyrimą, motyvuojant vien tuo, jog tyrimui reikalingi atsakovės ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams, yra subjektyvus Tarybos vertinimas, prieštaraujantis pačios atsakovės prioritetui atlikti tyrimus, kurie prisidėtų prie veiksmingos konkurencijos apsaugos.

4. Pareiškėja nesutinka ir su pozicija, jog ji negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jos pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais. Kadangi pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros, atsakovė padarė išvadą, kad jos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai. Pareiškėja pažymi, kad atlikdama tyrimus dėl konkurencijos teisės pažeidimų atsakovė kartu su skundu pateiktus duomenis turėtų vertinti kompleksiškai. Pareiškėja pateikė atsakovei eilę įrodymų, patvirtinančių, jog Įmonės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir ribojo konkurenciją, todėl atsakovė privalėjo juos vertinti kompleksiškai, t. y. visumą veiksmų, kurie riboja konkurenciją, o ne išskirti vieną veiksmą, kurio buvimas, jos manymu, sudaro atsakovei pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą.

1. Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovė nurodo, jog pareiškėja netinkamai vertina, kokiais pagrindais Taryba atsisakė pradėti tyrimą. Pareiškėja teigia, kad Įmonių veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatas (ir kitas jos nurodytas teisės aktų nuostatas), tačiau tai niekaip nepaneigia Tarybos vertinimo atsisakyti pradėti tyrimą, kadangi atsakovė atsisakė pradėti tyrimą ne tuo pagrindu, kad nėra duomenų dėl galimo pažeidimo, o dėl to, kad pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto (Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktas). Tai yra du skirtingi atsisakymo pagrindai. Tarybos sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl to, kad jis neatitinka veiklos prioriteto, nereiškia, kad ūkio subjekto veiksmai negali pažeisti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimų. Tad pareiškėjos akcentuojami argumentai dėl pažeidimo buvimo yra neaktualūs, kadangi Taryba negrindė savo Nutarimo pažeidimo nebuvimo pagrindais.

3. Pareiškėja savo argumentuose iškraipo Tarybos veiklos prioritetą. Prioritetas yra atlikti tyrimus ar kitaip įsikišti į rinkos veikimą, jei toks įsikišimas galėtų reikšmingai prisidėti prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Taryba prioretizuoja tuos tyrimus, kai įsikišimu galima reikšmingai prisidėti (o ne vien prisidėti) prie veiksmingos konkurencijos apsaugos ir taip užtikrinti kuo didesnę vartotojų gerovę. Pareiškėja šiuos aspektus ignoruoja.

Be to, Taryba Nutarime pateikė motyvus, kad, kadangi pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros, galima daryti išvadą, kad net jei atsakovė atliktų tyrimą, jos įsikišimas šiuo atveju neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Tad pareiškėja iškraipo Nutarime pateiktą argumentaciją, bandydama teigti, kad Taryba atsisakė pradėti tyrimą vien dėl to, kad tyrimui reikalingi ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams, ignoruojant paminėtą platesnį Tarybos vertinimą.

4. Pareiškėja neįvertino, kurių teisės aktų nuostatų pažeidimus tiria Taryba (ir atitinkamai nepagrįstai nurodo, kad Tarybos vertinimas prieštarauja pareiškėjos paminėtoms nuostatoms). Pareiškėja nurodė, kad Įmonių veikla, kai iš monopolinės veiklos gautos pajamos yra skiriamos kitiems pervežimams dotuoti, yra neteisinga ir pažeidžianti Kodekso ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, todėl Tarybos teiginys, jog ji priima Nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jei pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioritetų, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio 6 dalies bei 7 straipsnio nuostatoms. Atsakovė nesutinka su šia pareiškėjos pozicija ir nurodo, jog Konkurencijos įstatymo pažeidimus, kuriuos tiria Taryba, yra nurodyti Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei 3 straipsnio 6 dalies atžvilgiu nenurodo galimų savarankiškų Tarybos tiriamų pažeidimų. Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra reglamentuojama, kad Konkurencijos įstatymo draudimai riboti konkurenciją taikomi bet kokio pobūdžio ūkinei veiklai ir aptariamas Konkurencijos įstatyme įtvirtintų draudimų santykis su nuostatomis, kurios įtvirtina išimtis. Savo ruožtu Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis pateikia sąvoką, kad konkurencijos ribojimai yra veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Atsakovei nesuprantama, kokį minėtų nuostatų pažeidimą Įmonių veiksmuose įžvelgia pareiškėja, kadangi minėtos nuostatos tik aptaria Konkurencijos įstatymo taikymo ribas bei sąvoką, ką reiškia konkurencijos ribojimas. Atitinkamai pareiškėja nepaaiškino ir kaip Tarybos vertinimas gali prieštarauti minėtoms nuostatoms.

Dėl Kodekso Taryba pažymi, kad Geležinkelių transporto viešąjį administravimą vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, geležinkelių transporto eismo saugos institucija ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Tad ne Tarnyba atlieka šio teisės akto priežiūrą.

5. Pareiškėja savo poziciją argumentuoja abstrakčiais ir nepagrįstais teiginiais, plėsdavo savo pareiškimo Tarybai ribas. Pareiškėja nesutinka su teiginiu, kad jos pateikti duomenys ir paaiškinimai rodo, kad ji negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos krovinių pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jos pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais. Pareiškėjos teigimu, Taryba turėtų su skundu pateiktus duomenis vertinti „kompleksiškai“, t. y. visumą veiksmų, kurie riboja konkurenciją.

Atsakovė pažymi, kad jos įsikišimas šiuo atveju neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, nes pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie infrastruktūros. Pareiškėja skunde niekaip nepaneigė Tarybos atlikto vertinimo, o tik apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad reikia atlikti vertinimą „kompleksiškai“, niekaip nepaaiškinant, kaip nuo to pasikeistų Tarybos išvada, kad tyrimas neturėtų įtakos. Be to, pareiškėja bando plėsti savo pareiškimo Tarybai ribas, bandant suponuoti daugiau piktnaudžiavimo veiksmų, nors būtent dėl Įmonių kainodaros pareiškėja skundėsi Tarybai.

6. Taryba taip pat atkreipia dėmesį į Nutarimo pobūdį – šiuo atveju yra ginčijamas Tarybos nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktiko yra nurodęs, jog toks nutarimas yra procedūrinis sprendimas, kuriuo nutraukiamas tyrimas, nenustačius Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo. Tarybos nuomone, šiuo atveju nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą laikytinas procedūriniu sprendimu ir atitinkamai teismas turėtų vertinti, ar buvo akivaizdžių teisės ar procedūrinių pažeidimų jį priimant. Atsakovės vertinimu, pareiškėja savo skunde nepagrindė, kad Taryba padarė teisės ar procedūrinius pažeidimus. Atitinkamai Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovas šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas J. M. prašė skundą atmesti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 22 d. pateikė skundą Tarybai, prašydama pradėti tyrimą dėl galimo Kodekso ir Konkurencijos įstatymo pažeidimo, kadangi, pareiškėjos manymu, Įmonių veikla, kai iš monopolinės veiklos gautos pajamos yra skiriamos kitiems pervežimams dotuoti, yra neteisėta.

2. Taryba 2019 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (2.17-34)6V-2286 „Dėl prašymo įvertinti (duomenys neskelbtini) ir jos dukterinių įmonių veiksmus“ nurodė tikslinti skundą ir pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus (be kita ko, informaciją apie faktinį atitinkamų krovinių pervežimo paslaugas perkančių ūkio subjektų elgesį, visas Įmonių taikomas papildomas krovinių vežimo paslaugas, už kurias galimai taikomi papildomi mokesčiai už krovinių vežimą nurodytais maršrutais, taip pat informaciją, kaip galėtų keistis pareiškėjos pateikti skaičiavimai esant kitoms aplinkybėms).

3. Pareiškėja 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. 156 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė papildomą medžiagą ir paaiškinimus. Taryba 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (2.17-34) 6V-246 „Dėl prašymo įvertinti (duomenys neskelbtini) ir jos dukterinių įmonių veiksmus“ nurodė, jog, įvertinusi pareiškėjos pateiktą medžiagą, atsakovė nustatė, kad pareiškėjos pareiškimas ir jį papildanti informacija neatitinka Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos darbo reglamente pareiškimui pradėti tyrimą nustatytų reikalavimų, todėl prašė pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus. Į šį raštą pareiškėja atsakė 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. 161 „Dėl informacijos pateikimo“. Bendrovė rašte taip pat pateikė konkretų skundo argumentą – jog Įmonės, pasinaudodamos teisės aktų jiems suteikta monopoline teise vykdyti tranzitinius pervežimus, už šią veiklą gautą pelną panaudoja kitiems (ne tranzito) pervežimams subsidijuoti, todėl savo klientams gali pateikti krovinių vežimo kainą, kuri yra mažesnė už savikainą. Bendrovė, neturėdama monopolinės teisės į pervežimus, negali konkuruoti rinkoje, nes negali teikti paslaugų už kainą, kuri yra žemesnė už savikainą, todėl yra pažeidžiamos ir pareiškėjos teisės.

4. 2020 m. birželio 2 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Nutarimas, kuriuo nutarta atsisakyti pradėti tyrimą dėl Įmonių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams. Atsakovė nurodė, jog vertinant pareiškėjos prašymą pradėti tyrimą dėl galimai nesąžiningos Įmonių veiklos, buvo atsižvelgta į įtakos veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei bei racionalaus išteklių naudojimo principus. Atsakovė nurodė, jog ji siekia atlikti tyrimus, kuriems reikalingi ištekliai bus proporcingi tikėtiniems tyrimų rezultatams. Taryba taip pat turi vertinti konkretaus tyrimo tikslus bei tikimybę juos pasiekti.

Pareiškėjos skundžiami Įmonių veiksmai, atsakovės vertinimu, yra susiję su galimai nesąžininga krovinių pervežimo geležinkeliais ne tranzitu Lietuvoje kainodara. Pareiškėja teigia, kad krovinių veiklą geležinkeliais norinčios vykdyti Bendrovės negali pradėti veiklos, nes negali konkuruoti su Įmonių taikoma kainodara, t. y. pareiškime teigiama, kad skundžiami Įmonių veiksmai riboja kitų vežėjų galimybes pradėti teikti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas. Vis dėlto, pačios pareiškėjos pateikti duomenys ir paaiškinimai rodo, kad ji negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos krovinių pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jos pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais. Kadangi pareiškėjai nėra suteikta minėta prieiga, atsakovė konstatavo, kad nei jei ji atliktų tyrimą dėl galimo Įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėti, jos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Todėl konstatuota, kad pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Tarybos veiklos prioriteto ir sudaro pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą, kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte.

1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl Įmonių veiklos (žr. šio teismo sprendimo IV dalies 4 punktą).

2. Pabrėžtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, jog Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, jeigu pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų, taip pat pačios Konkurencijos tarybos patvirtinto aprašo 8.1 ir 8.2 punktais, detalizuojančiais Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą. Vadinasi, skundžiamame nutarime nėra konstatuoti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimai; atitinkamai, minėtame nutarime nebuvo išsamiai tirtos ir vertintos faktinės aplinkybės tam, kad būtų įvertinta, ar Įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį. Tokia Konkurencijos tarybos praktika yra tinkama, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog „tokia formuluotė nesudaro pagrindo išvadai, jog kiekvienu atveju turi būti atliekamas visų ar net neturinčių tiesioginės reikšmės situacijos vertinimui faktinių aplinkybių vertinimas ar kad vertinant kitas aplinkybes, apraše įvardintos nuostatos bet kuriuo atveju turi būti nustatytos ir išnagrinėtos. Taip yra dėl to, jog Nutarimu dėl veiklos prioriteto ir Aprašu siekiama Konkurencijos tarybai sudaryti sąlygas prioretizuoti savo atliekamus tyrimus, neatliekant nepagrįstai plačios ir konkrečiu atveju nereikalingos teisinių ir faktinių aplinkybių analizės“ (LVAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1556/2013).

3. Teismas pabrėžia, kad šio pobūdžio byloje Konkurencijos taryba turėjo tirti faktines aplinkybes tik tiek, kad galima būtų pagrįsti skundžiamą nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą (kuriame ir būtų iš esmės, visapusiškai, pilnutinai nagrinėjamos faktinės aplinkybės, jeigu jis būtų buvęs reikalingas). Dar daugiau, pabrėžtina, kad atsisakymas pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pagrindu yra Konkurencijos tarybos administracinė diskrecija, kuri, be abejonės, nėra neribota, o įrėminta teisės nuostatų, kurias pati nustatė ir suformulavo Konkurencijos taryba savo 2012 m. liepos 2 d. nutarime Nr. 1S-89 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos, atliekant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo priežiūrą, prioriteto patvirtinimo“ patvirtintame Prioriteto įgyvendinimo principų apraše. Taryba, vertindama, ar tyrimas atitinka veikos prioritetą, vadovaujasi minėtame dokumente įtvirtintais principais, t. y. įvertina galimo tyrimo: 1) įtaką veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei (aprašo 8.1. punktas); 2) racionalų išteklių naudojimą (aprašo 8.3. punktas).

4. Teismas įvertina skundžiamo nutarimo motyvaciją, be kita ko, kad pareiškėja atsakovei teigė, jog krovinių veiklą geležinkeliais norinčios vykdyti Bendrovės negali pradėti veiklos, nes negali konkuruoti su Įmonių taikoma kainodara, t. y. pareiškime teigiama, kad skundžiami Įmonių veiksmai riboja kitų vežėjų galimybes pradėti teikti krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas, kad pačios pareiškėjos pateikti duomenys ir paaiškinimai rodo, kad ji negali pradėti vykdyti krovinių pervežimo veiklos pirmiausiai ne dėl Įmonių taikomos krovinių pervežimo kainodaros, o dėl to, kad pareiškėjai nėra suteikta prieiga prie geležinkelių infrastruktūros jos pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais, taip pat nutarimo motyvus, kad kadangi pareiškėjai nėra suteikta minėta prieiga, atsakovė konstatavo, kad nei jei ji atliktų tyrimą dėl galimo Įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėti, jos įsikišimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Teismo vertinimu, atsakovė pakankamai išsamiai įvertino esamą situaciją aktualioje rinkoje bei padarė pagrįstą išvadą, kad tyrimo pradėjimas neturėtų įtakos veiksmingai konkurencijai, o tyrimui reikalingi Tarybos ištekliai būtų neproporcingi tikėtiniems tyrimo rezultatams. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos aplinkybės, remiantis aprašo 8.1 ir 8.3 punktais, neatitinka atsakovės veiklos prioriteto, sudarė pagrindą atsisakyti pradėti tyrimą, kaip tai numatyta Konkurencijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 8 punkte, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą. Pareiškėjos argumentai dėl „kompleksinio tyrimo“, kai nustatyta, kad pareiškėja neturi prieigos prie geležinkelių infrastruktūros jos pageidaujamais krovinių vežimo maršrutais, teismo vertinimu, nėra pagrįsti, nes pareiškėja nepagrindė, kaip tyrimas būtų padėjęs konkurencijai ir vartotojams, jei ji vis vien nebūtų turėjusi prieigos prie infrastruktūros, todėl tokio pobūdžio nutarimui priimti, teismo vertinimu, Konkurencijos taryba panaudojo pakankamus argumentus ir pakankamą bei tinkamą nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą (kuris atliekant tyrimą iš esmės galėtų būti ir kitoks). Be to, pareiškėjos argumentai apie Įmonių padarytus Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimus niekaip nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes Nutarime buvo atsisakyta vertinti Įmonių galimai padarytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

5. Dar daugiau, skundžiamas nutarimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip konstatuojantis, esą, jog Įmonės nepadarė Konkurencijos įstatymo pažeidimų: priešingai – minėtame nutarime nėra konstatuota Konkurencijos įstatymo pažeidimų, nes jie nebuvo analizuojami iš esmės.

6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Konkurencijos tarybos 2020 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 1S-63 (2020) „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „LGC Cargo“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.