Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2013-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-482-350-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-29Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-07-26Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-02-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-26
Bylos Nr.
1A-482-350-2013
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00529-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pran.), Artūras Ridikas, Ričardas Gilys
Nuteistasis
L. R., L. M., G. L.
Advokatai
Šarūnas Vilčinskas
Kategorijos

Teisėja Vitalija Ragauskienė Baudžiamoji byla 1 A – 482 – 350 / 2013

Proceso Nr. 1-53-1-00529-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. liepos 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nuteistajam L. R.,gynėjams advokatams Šarūnui Vilčinskui, Jonui Algimantui Pakarkliui, Arvydui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. M., G. L. ir L. R. apeliacinius skundus dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 1 p., 5 p., L. R. įpareigotas be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose.

L. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010-05-10 nuosprendžio sprendimas kuriuo L. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d., panaikintas ir L. M. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 65 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir L. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams ir trims mėnesiams bausmė. Vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 1 p., 5 p., L. M. įpareigotas be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose.

G. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 1 p., 5 p., G. L. įpareigotas be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. L. ir V. C. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, jų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

L. M., G. L., L. R. nuteisti už tai, kad jie, 2010 m. gruodžio 27 d., tarp 02.00 – 04.00 val., veikdami bendrininkų grupėje su A. L., V. C., viešoje vietoje - Viešajai įmonei (duomenys neskelbtini) teritorijoje (duomenys neskelbtini), įžūliu, vandališku elgesiu, tyčia aerozoliniais dažais išpurškė keturių Viešajai įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančių vagonų korpusus, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sutrukdė normalų įmonės darbą ir padarė Viešajai įmonei (duomenys neskelbtini) 20844,04Lt turtinę žalą.

Nuteistieji L. M. ir G. L. analogiškais motyvais skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo jų atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas pažeidė BPK 20 str., 305 str. nuostatas, nuosprendyje nepateikė nei argumentuotos įrodymų analizės, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei išvadų, nei bausmės skyrimo motyvų.

Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jie padarė BK 284 str. 1 d. numatytą veiką. Apylinkės teismas nuosprendyje tik perrašė kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymus, tačiau jų neanalizavo, neatliko parodymuose išdėstytų aplinkybių detalios analizės ir neįvertino jų reikšmės. Nei vienas kaltinamasis neparodė matęs juos piešiančius ant kurio nors iš traukinio vagonų, tik padarė prielaidą remdamiesi spėjimais pagal išpieštus slapyvardžius. Tokiu būdu teismas savo išvadas dėl jų kaltės padarė remdamasis tik prielaidomis ir spėliojimais, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Pažymi, kad BK 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Apylinkės teismas kvalifikuodamas jų veiką nurodė, kad viešosios tvarkos sutrikdymas šiuo atveju pasireiškė įžūliu kitiems priklausančio turto sugadinimu, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl vagonų išpurškimą aerozoliniais dažais laiko turto sugadinimu. Iš bylos duomenų matyti, kad traukinio vagonai po tariamo jų sugadinimo buvo naudojami pagal jų tikslinę paskirtį, jais buvo važinėjama, vežami žmonės, todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) turtas nebuvo sugadintas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešosios tvarkos sutrikdymas pasireiškė įžūliu kitiems priklausančio turto sugadinimu yra visiškai nepagrįsta. Teismas padarė išvadą, kad jų elgesys buvo įžūlus ir vandališkas, tačiau nemotyvavo, kodėl toks elgesys pripažįstamas įžūliu ar vandališku. Apeliantų nuomone vagonų išpurškimas nakties metu aerozoliniais dažais negali būti laikomas įžūliu, agresyviu ar vandališku elgesiu, nes byloje nėra jokių duomenų apie jų agresyvumą, aplinkinius šokiruojantį elgesį, kuriuo galėjo būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jų elgesį vandališku, neįsigilino į šios sąvokos prasmę, nemotyvavo, kodėl vagonų, iš kurių du buvo visiškai surūdiję ir nenaudojami, išpurškimas aerozoliniais dažais, laikomas vandališku elgesiu, todėl be pagrindo pripažino šį reiškinį viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, nenurodė, kaip tokie veiksmai sukėlė BK 284 str. 1 d. numatytus padarinius - realų visuomenės tvarkos arba rimties sutrikdymą. Nėra duomenų, kad dėl šio įvykio veikos darymo metu būtų prasidėjusi kokia nors sumaištis, pašaliniai asmenys dėl to būtų buvę šokiruoti, būtų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla ar įmonei sukelti neigiami padariniai. Be to, įvykio niekas nematė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Nesant realaus visuomenės - rimties ar tvarkos sutrikdymo jų veika negali būti kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo kokiu pagrindu padarė išvadą, kad nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, tai yra, kad jie suvokė, jog demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei norėjo pažeisti būtent viešąją tvarką ar rimtį.

Nepagrįsta ir teismo išvada, kad įmonei buvo padaryta 20844,04 Lt turtinė žala. Pagal byloje esantį VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktą ištepto dažais vieno vagono atkuriamųjų darbų aktą matyti, jog minėta įmonė nurodė, jog vieno vagono atkuriamųjų darbų vertė yra 10823.03 Lt. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad buvo sugadinta tik dalis vagonų, todėl laikė, kad dėl vieno vagono sugadinimo padaryta 5211,01 Lt žala, o viso 20844.04 Lt. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, padaryta remiantis prielaidomis ir spėliojimais, kadangi jokių objektyvių įrodymų apie realią įmonei padarytą turtinę žalą byloje nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kokia buvo vagonų vertė iki išdažymo, kiek šių vagonų vertė dėl jų išpurškimo aerozoliniais dažais sumažėjo, jeigu iš viso sumažėjo. Be to, realiai jokių išlaidų (tiesioginių nuostolių) VšĮ (duomenys neskelbtini) nepatyrė, byloje nėra jokių jas pagrindžiančių dokumentų.

Šalies argumentai

L. M. skunde papildomai nurodo, kad 2011-02-01 kratų metu buvo paimti sportiniai batai ir kompaktiniai diskai, kuriuos teismas skundžiamu nuosprendžiu nurodė sunaikinti kaip menkaverčius. Tačiau apeliantas pažymi, kad šie daiktai nėra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir neatitinka LR BPK 91 str. nurodyto požymio. Be to mano, kad teismas nepagrįstai jos pripažino menkaverčiais, nes apeliantui jie yra vertingi, todėl prašo grąžinti.

Apeliaciniu skundu L. R. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies pakeisti, atleisti jį nuo bausmės pagal laidavimą.

Nurodo, kad nesutinka su teismo nuomone, kad vagonų nupurškimas buvo įžūlus, vandališkas ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes tokių duomenų, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, byloje nėra. Visi asmenys dažę vagonus tai darė tyliai, jų veiksmų niekas nematė. Žmonių nebuvimas naikina viešumo ir viešos vietos supratimą, kada kalbama apie BK 284 str. sudėtį. Be to, liudytojas R. P. teisme parodė, kad nupiešti vaizdai jam net patiko, todėl jo parodymai paneigia įžūlumą, vandališkumą ir rimties trikdymą. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis su kitais kaltinamaisiais padarytą žalą pašalino, suremontavo visus vagonus. Mano, kad tai gali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nesutinka ir su teismo paskaičiuotu žalos dydžiu, nes padarytą žalą teismas vertino be jokios metodikos. Teismas galėjo tik konstatuoti, jog nuosprendžio priėmimo dienai išvis žalos nėra.

Mano, kad jam paskirta bausmė neadekvati padarytai veika. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pašalino padarytą žalą, mokėsi, nebuvo baustas ar teistas, gailisi dėl padarytos veikos. Įpareigojimas būti kiekvieną naktį visus metus namuose gali turėti nemalonių pasekmių studijoms, jeigu akademinė vadovybė nuspręstų jį komandiruoti mokytis pagal programą į kitą šalį ar pasiųsti į praktiką. Mano, kad teismas galėjo apsiriboti skirdamas įpareigojimą toliau mokytis bei nekeisti gyvenamosios vietos. Nurodo, kad jo motina I. R. bus atsakinga už jį. Prašo atleisti jį nuo bausmės pagal laidavimą skiriant laiduotoją jo motiną.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų L. M. ir G. L. apeliacinius skundus atmesti, L. R. apeliacinį skundą tenkinti.

L. R. ir L. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, G. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl skunduose nurodomų BPK pažeidimų

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamųjų kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, nuosprendį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Tai, kad apylinkės teismas atmetė apeliantų versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jų kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Nuteistieji L. M. ir G. L. neigia įvykdę jiems inkriminuotą veiką, tačiau jų kaltė pilnai įrodyta A. L., V. C., L. R. parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad apeliantai padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą.

Nuteistieji A. L., V. C., L. R. parodė, kad jie bei L. M. ir G. L. kartu 2010-12-27 buvo atvykę į (duomenys neskelbtini). A. L. liko laukti automobilyje, o kiti aerozoliniais dažais išpiešė keturis vagonus. L. R. parodė, kad jo slapyvardis – (duomenys neskelbtini), L. M. – (duomenys neskelbtini), V. C. – (duomenys neskelbtini), G. L. – (duomenys neskelbtini). Ant traukinio vagono kaltinime nurodytu laiku jis išpiešė savo slapyvardį (duomenys neskelbtini), V. C. teigė išpiešęs savo slapyvardį (duomenys neskelbtini). Savo parodymus nuteistieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ant keturių siauruko vagonų purškiamais dažais išpiešti užrašai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, 2011-02-01 kratos iš I. M. buto metu buvo rasti ir paimti daiktai – fotonuotrauka, kurioje pavaizduota siena, ant kurios išpurkštas užrašas (duomenys neskelbtini), bei diskai su nuotraukomis, kuriose ant įvairių objektų išpurkšti grafitti piešiniai su užrašais, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kai kuriose nuotraukose prie šiais užrašais išpurkštų traukinių nufotografuotas L. M. (1 t. 84-85). Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Apeliantų teiginiai dėl tariamo jų nekaltumo prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir priešingai nei nurodoma skunduose, yra paneigti byloje esančių ir nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Jų kaltė padarius kaltinime inkriminuotą veiką yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji nurodo, kad vagonų išpurškimas nakties metu aerozoliniais dažais negali būti laikomas įžūliu, agresyviu ar vandališku elgesiu, nes byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio įvykio veikos darymo metu būtų prasidėjusi kokia nors sumaištis, pašaliniai asmenys dėl to būtų buvę šokiruoti, būtų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla ar įmonei sukelti neigiami padariniai, įvykio niekas nematė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Šie apeliantų skundo argumentai taip pat atmetami.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai.

Nagrinėjamas nusikaltimas padarytas viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Tokiu būdu apeliantų skunduose išdėstyti teiginiai, kad jų atliekamų veiksmų niekas nematė, veikos kvalifikavimui šiuo atveju jokios reikšmės neturi, nes tai nėra BK 284 str. numatytos veikos būtinas požymis.

Šalies argumentai

Apeliantai taip pat nesutinka, kad jų veiksmai buvo įžūlūs ir vandališki.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Sutrikdymu suprantamas nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Nėra abejonių, kad dėl nuteistųjų moralės požiūriu nepriimtinų veiksmų – turto niokojimo ir dergimo, pasireiškė atitinkamos pasekmės – buvo padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonės veikla. Apeliantų teiginiai, kad dėl jų veiksmų – išpieštų vagonų jie savo funkcijų neprarado, vagonai po tariamo jų sugadinimo buvo naudojami pagal jų tikslinę paskirtį, jais buvo važinėjama, vežami žmonės visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ne tik todėl, kad po įvykdytų nusikalstamų veiksmų vagonų išvaizda akivaizdžiai neatitiko visuotinai priimtinos pagal paskirtį eksploatuojamų vagonų išvaizdos, be to, A. L., V. C. ir L. R. naikinant nusikalstamos veikos pasekmes, t.y. šalinant nusikaltimu padarytą žalą, kas truko pakankamai ilgą laiko tarpą – kelis mėnesius, visą šį laiką vagonai negalėjo būti ir nebuvo naudojami pagal paskirtį, taigi, dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta Vį (duomenys neskelbtini) normali veikla. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuota, kad nuteistųjų veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėtį, skundžiamame nuosprendyje veika kvalifikuota teisingai.

Dėl kitų apeliantų skunduose nurodomų aplinkybių

Apeliantai nurodo, kad teismo išvada, kad įmonei buvo padaryta 20844,04 Lt turtinė žala padaryta remiantis prielaidomis ir spėliojimais, kadangi jokių objektyvių įrodymų apie realią įmonei padarytą turtinę žalą byloje nėra.

Kaip matyti iš bylos duomenų, VŠĮ (duomenys neskelbtini) ikiteisminiam tyrimui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad įstaigai dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų padaryta 43292 Lt turtinė žala, nurodė, kad vieno vagono atkuriamųjų darbų kaina – 10823,03. Iš pateiktų pažymų matyti, kad į žalos dydį įskaičiuota 3 darbuotojų atlyginimas, darbai, medžiagos, bei vagono ženklinimo darbai (1 t. b.l. 18,19). Matyti, kad šią sumą sudaro ne atliktų, o suplanuotų atkuriamųjų darbų vertė, įskaitant užmokestį darbus atliksiantiems asmenims. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad iš pateiktų pažymų neaišku, kokia dažų nuvalymo ir vagonų glaistymo darbų kaina, todėl konstatavo, kad dėl vieno vagono sugadinimo padaryta 5211,01 Lt (keturių vagonų 20844,04 Lt). Nors šie teismo paskaičiavimai nėra konkretūs ir tikslūs, tačiau iš byloje esančios žalos panaikinimo sutarties matyti, kad įstaigai padarytą žalą įsipareigojo atlyginti V. C., L. R. bei A. L. (1 t. b.l. 26-31). Minėti asmenys teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vagonų restauravimo darbams jų panaudotos medžiagos ir įrengimai preliminariai jiems kainavo 15 000 Lt nevertinant savo darbo, todėl kolegija daro išvadą, kad nuosprendyje nurodytas žalos dydis nėra aiškiai neteisingas. Be to, pažymėtina, kad BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų objektas - viešoji tvarka, papildomu objektu gali būti žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Pasekmės - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas, o nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydis veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Šalies argumentai

Apeliantas L. M. skunde nurodo, kad 2011-02-01 kratos metu buvo paimti jo sportiniai batai ir kompaktiniai diskai, kuriuos teismas nurodė sunaikinti kaip menkaverčius. Prašo juos jam grąžinti. Šis jo prašymas tenkintinas.

Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Pagal to paties straipsnio 5 punkto nuostatas kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo išklausyta proceso dalyvių nuomonė daiktinių įrodymų likimo klausimu. L. M. prašant, iš jo paimti daiktai – sportiniai batai ir kompaktiniai diskai, kurie nėra priskiriami BK 72 str. 2 d. ar 72³ str. 1 d. nurodytam konfiskuotinam turtui, grąžintini nuteistajam L. M. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Dėl šios aplinkybės nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.)

D. L. R. apeliacinio skundo

Šalies argumentai

Nuteistasis L. R. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo bausmės pagal laidavimą skiriant laiduotoją jo motiną I. R..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Pažymėtina, kad I. R. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, nes apeliantas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų apie jos asmenybę, o tuo pačiu kolegija neturi jokios galimybės spręsti apie I. R. galėjimą daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Tokiu būdu šiuo atveju nėra sąlygų BK 40 str. numatytų nuostatų taikymui, todėl apelianto prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinamas.

Tačiau teismas mano, kad šiuo atveju yra sąlygos ir pagrindai L. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą, arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens, ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kolegija daro išvadą, kad yra nustatyti visi anksčiau išdėstyti įstatymo reikalavimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. R. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, nusikalto būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, jis ne tik savo noru ir iniciatyva pašalino padarytą žalą, bet ir atliko visų bendrininkų nusikalstamais veiksmais apgadintų vagonų pagerinimo darbus ir VŠĮ (duomenys neskelbtini) L. R., kaip ir kaltų asmenų atžvilgiu jokių pretenzijų neturi, t.y. L. R. su šiuo juridiniu asmeniu susitaikė.

Įvertinusi L. R. poziciją padarytos nusikalstamos veikos vertinime, jo elgesį po šios veikos padarymo ir jo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog L. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms L. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir byla nutraukiama (BPK 327 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p, 3 p., 2 d. 1 p., 330 str.,

nusprendė:

P. A. rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria L. R. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti atleidžiant L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (BK 38 str.).

Nuosprendį dalyje dėl daiktinių įrodymų likimo pakeisti:

Iš L. M. kratų metu paimtus sportinius batus ir kompaktinius diskus grąžinti L. M..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisRičardas GilysArtūras Ridikas