Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. U. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutarties, kuria netenkintas S. U. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trejiems) metams, termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

S. U. nubaustas už tai, kad 2016-06-30 apie 07.44 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,75 promilių girtumas, nepasirinkęs saugaus greičio ir nesilaikydamas saugaus atstumo susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu „Nissan Primastar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko apgadino abu automobilius, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.2018-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė S. U. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo. Teismas nurodė, kad sutrumpinus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu S. U. prašo panaikinti 2018-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apelianto požiūrio į nuobaudą ir pastarojo elgesio nuobaudos vykdymo metu taip pat ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus praeityje. Nenagrinėjo ir nevertino prašyme pateiktų aplinkybių, neargumentavo, koks apelianto elgesys nuobaudos vykdymo metu ar iki pažeidimo padarymo sąlygoja poreikį netrumpinti specialiosios teises atėmimo termino. Nors teismas pažymėjo, kad už padarytus pažeidimus skirta minimali nuobauda, tačiau nemotyvavo, kodėl tai turėtų būti kliūtimi taikant ATPK 329 straipsnio nuostatas. Nutartyje visiškai neargumentuota, kodėl sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą būtų nepasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracines nuobaudos tikslai.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai charakterizavo jo asmenybę. Nurodo, kad yra pardavimų projektų vadovas, sąžiningai moka mokesčius, prisideda prie visuomenės gėrovės kūrimo. Taip pat yra susituokęs, turi neseniai baigusį studijas sūnų. Jis dažnai lanko ir prižiūri savo vienišą, sunkiai vaikštančią, garbaus amžiaus mamą, gyvenančią kitame mieste. Savo darbovietėje apeliantas yra charakterizuojamas ypač teigiamai. Apeliantas nėra piktybinis KET pažeidėjas, analogiško administracinio pažeidimo Apeliantas anksčiau nėra padaręs, nors yra jau sukaupęs daugiau nei 22 metų vairavimo stažą (vairuotojo pažymėjimas išduotas 1995-04-01), todėl padarytas pažeidimas vertinamas daugiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl savo darbo specifikos jis dažnai keliauja automobiliu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Apelianto darbas yra tiesiogiai susijęs su išvykomis, susitikimais su esamais ir potencialiais klientais, dalyvavimu pardavimų seminaruose ir konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, dažnomis komandiruotėmis, bendrovės atstovavimu derybose su užsienio tiekėjais. Dėl šių priežasčių transporto priemonė apeliantui yra reikalinga ne tik atliekant pagrindines darbines funkcijas, bet ir rūpinantis savo šeima bei artimaisiais. Apeliantas supranta ir prisipažįsta padaręs nusižengimą, dėl to nuoširdžiai gailisi ir nežada ateityje daryti pažeidimų. Tai yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Apeliantas noriai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, padėjo išaiškinti visas pažeidimo aplinkybes, prisiima visą kaltę dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, smerkia savo veiksmus ir pasižada ateityje laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų teisės pažeidimų.Nuobaudos vykdymo metu apeliantas naujų teisės pažeidimų nepadarė, apgalvojo savo elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, suvokė pažeidimo rimtumą, yra motyvuotas ateityje griežtai laikytis įstatymų. Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas daugiau nei 1,5 metams sudarė pakankamai neigiamas pasekmes, kad būtų atgrasytas nuo analogiškų pažeidimų padarymo ateityje. Eismo įvykio kilusi žala buvo nedelsiant, paties apelianto iniciatyva, atlyginta. Jokie asmenys dėl padaryto eismo įvykio pretenzijų nepareiškė. Iš karto po įvykusio eismo įvykio jis noriai bendradarbiavo tiek su policijos pareigūnais, tiek su kitą apgadintą transporto priemonę vairavusiu asmeniu, siekė kaip įmanoma sumažinti dėl eismo įvykio kilusią žalą, iš įvykio vietos nepasišalino.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

S. U. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, Apelianto skundo argumentus, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aptarė visas ATPK 329 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes, įvertino jų reikšmę ir motyvuotai nurodė, kodėl atmeta apelianto prašymą.Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinio pažeidimo byloje esančius duomenis bei įrodymus, padarė išvadą, kuri netenkina apelianto nuomonės, savaime nereiškia, kad pati nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertino formaliuosius ATPK 329 straipsnio taikymo kriterijus (specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, praėjo pusė šios teisės atėmimo termino, asmuo yra gavęs Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymą). Pažymėjo, kad apelianto byloje pateikta mokestinė paskolos sutartis, nors ir su trūkumais, tačiau iš esmės netrukdo spręsti klausimo dėl pateikto prašymo. Įvertino jo darbo pobūdį bei vairuotojo pažymėjimo būtinumą atliekant darbines funkcijas, taip pat įvertino aplinkybę, kad S. U. lanko vienišą, sunkiai vaikštančią, garbaus amžiaus mamą, gyvenančią kitame mieste, padarydamas išvadas, kad šios nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti apelianto teisinę padėtį. Taigi abejoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, pagrindo nėra.Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jį charakterizuojančias aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad grąžinus teisę vairuoti transporto priemones nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantas yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau tai nėra vienintelės aplinkybės, kurios turi būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina, kad turi būti atsižvelgta ne tik į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą, bet ir į padaryto pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei kitas svarbias šio klausimui sprendimui aplinkybes. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantas nubaustas už tai, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,75 promilės girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko susidūrė su kitu automobiliu. Apeliantui buvo nustatytas girtumo laipsnis, daugiau kaip keturis kartus viršijantis leidžiamą normą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams, toks pažeidimas sukėlė realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Taigi įvertinus tiek apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek padaryto administracinio pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutrumpino specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami darbiniai ar kiti nepatogumai, yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018-02-08 nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutartį nepakeistą ir S. U. apeliacinio skundo netenkinti