Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji E. K. dėl J. B. šmeižimo ir įžeidimo kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2012-01-05 iki 2012-03-03 savanorystės pagrindais dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Vaikų dienos centre, kuriam vadovavo J. B. su žmona A. B.. Konfliktas tarp jos ir J. B. prasidėjo, kai ji pareikalavo perduoti G. V. laišką kartu su knyga. Tai buvo po 2012-01-19 vaikų konflikto. Laiškas buvo susijęs su mergaitės neatsargiu elgesiu, apie tai, kaip elgtis patyrus prievartą. Laišką, prieš perduodant, perskaitė J. B. ir A. B., pastaroji patvirtino kaip švelnų, atsargų ir tinkantį jos situacijai laišką. Vaikų 2012-01-19 konflikto situacijos iškėlimas ir jos nesutikimas dėl šio atsitikimo nekalbėti, ir buvo konflikto pradžia su J. B.. Nepavykus išspręsti situacijos su Vaikų dienos centro vadovais, ji kreipėsi į valstybines institucijas, rašydama elektroninius laiškus. Rašydama laišką A. B., Švietimo skyriaus vedėjui, dėl J. B. ryšių su NVO atstovais siekė užtikrinti vaikų saugumą, nes labai sudėtinga susigaudyti, kai užslėptai primetama netradicinė religija mažamečių rizikos grupei. J. B. ryšys su baptizmu jai žinomas iš internetinio baptistų puslapio, iš žiniasklaidos. Dirbdama savanore mokykloje pati girdėjo besitęsiančias maldas. Baptizmo puslapyje matė, kad organizuojamos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos krepšinio stovyklos ir tikimasi, kad vaikai išgirs Dievo žodį. 2012-06-26 ji parašė SMS žinutę J. B.. Žinutė siųsta tą pačią dieną, kai jos buvusi darbdavė informavo, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė renka neigiamą informaciją apie ją. Ji kreipėsi į Švietimo skyriaus vedėją A. B., išsiaiškinti, kas pateikė informaciją apie tai, kur ji yra dirbusi ir kokią teisę turi direktorė rinkti medžiagą apie ją, skleisti melagingą informaciją ir gąsdinti visus. Žodį „niekšas“ rašė pasikeitus jos požiūriui į J. B., kaip jis elgiasi su mažamečiais vaikais ir, susidariusi nuomonę iš straipsnių. Niekšas – negarbingas žmogus pagal lietuvių kalbos žodyną, savo nuomonę apie J. B. išreiškė savo asmenine patirtimi. 2012-06-27 ji parašė elektroninį laišką Švietimo skyriaus vedėjui A. B., kuriame pateikė informaciją apie J. B. dėl baptizmo stovyklų ir jų paskirties. Dėl vaikų tvirkinimo išdėstyta 2012-06-29 pareiškime, ji surinko straipsnius, kai šioje mokykloje iškeliami daug žiauresni bei žmonių per pastarąjį dešimtmetį rašyti komentarai apie (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų nusikalstamą aplaidumą. 2012-07-17 ji siuntė elektroninį laišką Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kuriame pasisakė dėl grasinimo jai. J. B., J. V., V. B. grasinimai yra tai, kad šie asmenys prieš ją rezgė planą. Jos buvęs darbdavys ją informavo (jo pavardės nenori viešinti, nes jis gali būti atleistas iš darbo), kad V. B. skambino ir negražiai apie ją pasakojo, sakė, kad ji ne taip suprato kažkokį įvykį ir dar sakė, kad mokykla renka apie ją informaciją ir imsis prieš ją kažkokių priemonių.

Dėl J. V. šmeižimo, kaltinamoji E. K. kalta taip pat neprisipažino ir parodė, kad tikslo apšmeižti J. V. neturėjo. Su ja nebendravo ir apie ją niekur nerašiusi. J. V. dukra G. V. pati ją susirado „Facebook“ – ji gavo mergaitės kvietimą. Bendraujant su psichologu, jai buvo pasiūlyta užmegzti kontaktą su mergaite. G. vaiko lygmenyje buvo pasiūlyta psichologinė konsultacija, žmogus, su kuriuo galima pakalbėti apie kasdienius sunkumus, jokia seksualine tema su ja nebuvo kalbama. Jos lankymosi metu mergaitė išsiskyrė depresyvia nuotaika, verkdavo, o B. aiškino, kad tai dėl tai, kad jų šeimoje yra problemų, nes mirė artimas dėdė ir tėvai neteko darbo. Taigi, jos problema nebuvo vien konfliktas su L. R.. Nutrūkus bendravimui su G., ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorę, po to per „Facebook“ gavo grasinančią žinutę iš J. V.. Apie pastarąją jokių įžeidžiančių laiškų niekam nerašė, su ja tiesiogiai nebendravo.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2012 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Vaikų dienos centrui. E. K. šiame centre buvo savanorė, tris kartus per savaitę susitikdavo su vaikais. E. K. klaidingai sureikšmino 2012-01-19 įvykį, kuomet momykloje susistumdė G. V. ir L. R.. Viskas buvo išsiaiškinta, vaikai atsiprašė, susitaikė. Jie su žmona apie įvykį informavo mokyklos socialinę pedagogę V. R.. E. K. ėmė veikti savarankiškai, jį terorizavo, rašė jam laiškus, į kuriuos atsakyti jis nematė reikalo. Tik į vieną jos laišką atsakė Velykų proga. Gauto elektroninio laiško turinys, kad jis tyčiojosi iš G., nors to nebuvo, jį traumuoja, liūdna, kad ji taip įsivaizduoja, nes jis nei žodžiu, nei veiksmu nesityčiojo. Jis 2012-03-05 laiške pabraukė žodžius, kurie jį įžeidė. 2012-06-24 E. K. Švietimo skyriaus vedėjui A. B. rašytame laiške jį įžeidė tai, kad jis nepriklauso baptistų bažnyčiai, kaip teigė E. K.. Dėl išsilavinimo trūkumo ji gal nežino, kad baptistai yra valstybės pripažinta religija. Jis baptistų bažnyčiai nepriklauso ir tai jį žeidė. E. K. šią bažnyčią supranta kaip sektantų, bet ji Lietuvoje valstybės yra pripažinta viena krikščioniškų konfesijų. 2012-06-26 gavo SMS žinutę iš E. K., kurioje jis pavadintas niekšu. Dėl tokio žodžio įsižeidė, nesuprato, dėl ko buvo pavadintas niekšu. 2012-06-27 pranešimas klaidingas, E. K. šmeižikiškai sako, kad stovyklos paskirtis yra baptizmas, nes joje dalyvauja katalikų vadovai, visada informuojamas S. T., o šmeižtas, kad mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas, netelpa į jokius rėmus, už tokį teiginį reikia atsakyti, jis į tokį teiginį skaudžiai reaguoja. 2012-07-17 E. K. laiškas E. Ž. jį žeidžia, nes jis E. K. niekada negrasino. Dėl E. K. rašytų laiškų pasekmes jis pajuto, nes buvo pakirstas pasitikėjimas juo, pažįstami, draugai jo klausinėja, kas ten per studentė. Be to, jis yra nuteistųjų lygtinio paleidimo komisijos narys, ir šmeižtas jam taip pat atsiliepia šios komisijos darbe, jaučiasi sugniuždytas, atsirado nervinė įtampa, visa tai atsiliepia sveikatai.

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad E. K. kišosi į jų šeimos privatų gyvenimą, tai prasidėjo po to, kai 2012 m. sausio mėnesį mokykloje L. R. jos dukrai G. susistumdymo metu sudavė kumščiu į pilvo apačią. Jai paskambino socialinė darbuotoja V. R., sakė, kad mokykloje G. jautri, verkia. Buvo nutarta G. nieko nesakyti, tik ją stebėti. Buvo išsiaiškinta, kad jokios seksualinės prievartos tarp vaikų nebuvo, vaikai jau buvo atsiprašę, buvo pasikalbėta ir su L. R. mama. Pavasarį mokykla gavo pranešimą dėl seksualinės prievartos naudojimo mokykloje, berods, direktorė paskambino ir prašė, kad ji iš G. ,,Facebook“ profilio E. K. parašytų, jog yra supažindinta su įvykiu dėl vaikų susistumdymo. Ji E. K. parašė ir paprašė nesikišti į jų gyvenimą. Po to prasidėjo E. K. rašymai į Vaiko teisių apsaugos skyrių, Švietimo skyrių. Ji ten buvo kviečiama, turėjo aiškintis, kad jos dukra seksualinės prievartos nepatyrė. Buvo kviečiama ir į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą 2-3 kartus, jų namuose lankėsi socialinė pedagogė, tikrino, ar namai yra tinkama aplinka vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriui E. K. rašė, kad G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali. Šią frazę jai pasakė Švietimo skyriuje, kas pasakė, neprisimena. Tokia frazė ją išgąsdino, ji neatitinka tikrovės. Jų šeima nėra įtraukta į socialinės rizkos šeimų apskaitą, niekada nebuvo sprendžiama dėl tėvų teisių apribojimo.

Liudytoja V. R., Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė, parodė, kad įvykis su G. V. ir L. R. įvyko 2012-01-19, hole, kur vaikai laukia ateinančių Vaikų dienos centro vadovų. Pas ją atėjęs J. B. pasakė, kad tarp vaikų įvyko incidentas, dėl kurio reikia pasikalbėti su vaikais. Ji pasikalbėjo ir su G. ir su L. Mergaitė sakėsi, kad L. pataikė jai į gaktikaulį, ji buvo supykusi, nepatenkinta. Ji mergaitei pasiūlė eiti namo, bet ji atsisakė. L.jos atsiprašė. Pakalbėjus su vaikais, ji nemanė, kad tai buvo tyčinis veiksmas, vaikai patys kalbėjo, kad tai įvyko jiems sėdint ir besistumdant. Apie įvykį ji informavo abiejų vaikų tėvus. G. buvo siūlyta psichologo pagalba, bet, kiek jai žinoma, ji jos atsisakė. Apie konfliktą tarp E. K., J. B. ir J. V. sužinojo, kai E. K. pradėjo rašyti laiškus mokyklai. Mokykla yra gavusi tris elektroninius laiškus iš E. K., dėl jų vyko Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, kur buvo pakviesta ir G. mama, perskaityti E. laiškai. Berods pirmame laiške ji rašė apie tai, kad G. patyrusi prievartą ir kad mokykla mažai dėmesio skyrė vaikams, kad mokykloje nebudima, kad mergaitei reikalinga pagalba, juose buvo šmeižiama ir ji, kad neskyrė dėmesio tam. Antras laiškas buvo labai nemalonus, jame G. daroma vos ne laisvo elgesio mergaitė, kuri berniukus kviečiasi į tualetus. Trečiam laiške E. K. prašė, kad G. mama per mergaitės ,,Facebook“ parašytų, ką mokykla padarė ar suteikė jai informaciją. E. K. buvo atrašyta, kad mamą informavome, kad padarėme viską ką turėjo daryti specialistai. Ji yra girdėjusi, kad B. buvo apšmeižti E. K., G. mama parodė susirašinėjimo su B. laiškus, kuriuose E. K. juos kaltino nevykdant pareigos, ėjo kalba apie tikėjimą.

Liudytoja V. B., Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja, einanti direktorės pareigas, parodė, kad 2012 m. žiemą, ateidama į istorijos pamoką, rado sutrikusią G. V., ją guodė vaikai, mergaitė pasakė, kad prie jos „pristojo“ E.. Klausė, kurioje klasėje mokosi ta E.. Gabija atsakė, kad E. yra savanorė. Iš to supratusi, kad kalba eina apie E. K.. Pradžioje pagalvojo, kad vaikai fantazuoja. Apie tai informavo mokyklos socialinę pedagogę V. R.. Gegužės mėnesį mokykla gavo E. K. laišką. Perskaičiusi jį, pakalbėjo su socialine pedagoge. E. K. padėkojo, kad ji taip rūpinasi, ir tikėjosi, kad viskas baigsis. Iš viso mokykla gavo tris E. K. laiškus. Kitame laiške ji prašė informuoti, kaip vyksta mokykloje budėjimai ir panašiai. Ji nėra įpareigota viešai apie mokyklą ir jos ugdytinius kalbėti, informuoti apie mokyklos budėjimus. Kitame laiške E. K. prašė G. mamos parašyti laišką jai iš mergaitės ,,Facebook“ profilio. Pirmas laiškas ją šokiravo, ji turėjo parašyti Švietimo skyriui atsakymą, kas buvo daroma mokykloje dėl 2012-01-19 įvykio. Ji pati kalbėjosi su vaikais ir suprato, kad gegužės mėnesį vaikai beveik jau užmiršę apie sausio įvykį, buvo susidraugavę. G. mamą tris kartus buvo iškvietusi, rašė pasiaiškinimus vaikai, J. B., socialinė darbuotoja, psichologė. Rašė tam, kad Vaiko gerovės komisijos posėdyje viską išnagrinėti. Ji turėjo aiškintis ir Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Švietimo skyriui, nes ir ten buvo gauti E. K. laiškai. Tiek mokyklai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriui, tiek Švietimo skyriui rašytuose laiškuose buvo šmeižiamas J. B., J. V., nes pastaroji pateikiama kaip mama, nesugebanti vaiko nuvesti pas ginekologą, psichologą, ji buvo padaryta kaip asocialus žmogus, reikėjo siųsti socialinę pedagogę į namus, kad pažiūrėti, ar mama nėra asociali. Ji susirūpino sužinojusi, kad J. B. su tikėjimu susijęs, bet tai žmogaus teisių pažeidimas kai varžoma teisė į tikėjimą.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2012-01-19 G. V. pasitiko juos su J. B. ir pasakojo, kad L. R. jai užgavo pilvą, sakė lyg lakstė, susistumdė. Jie su J. B. pasikalbėjo su vaikais ir pasikvietė socialinę darbuotoją V. R.. Ji situaciją perėmė ir viską vykdė pagal savo kompetenciją ir praktiką. Konflikto pradžia buvo, kai E. K. po kelių dienų pradėjo mergaitei siūlyti pagalbą. E. K. juos su vyru pasikvietė, kad jie mergaitę pas ginekologą nuvestų, mamą kviestų ir sakė, kad G. pas psichologus nuvesti reikia. E. K. dėl šito pergyveno, raudojo, nors preteksto tam nebuvo, ji sureikšmino situaciją. G. sakė nenorinti, kad E. K. jai rašytų, sakė negalinti neatsakyti E., nes būtų nemandagu, prašė palikti ją ramybėje. E. K. šmeižė institucijoms niekino jos ir J. B. labdaros paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, jo veiklą, J. B. tikėjimą. E. K. rašė, kad J. B. toleruoja seksualinę prievartą, kad kažką slepia, kad jis kažkoks tikintis baptistas, kad jie varguolius blogu maistu maitina, viskas taip buvo kaip vyras yra suformulavęs skunde. Su E. K. rašytais laiškais ji susipažino, kai kvietė į Švietimo skyrių, su skirtais mokyklai – direktorė pristatė, Vaiko teisių apsaugos tarnybai rašytus laiškus matė byloje. J. B. buvo gavęs laiškų terorizuojančių elektroninių laiškų iš E., ji sakė, kad jis iš G. tyčiojasi, buvo gavęs SMS žinutę, kurioje buvo parašyta „niekšas“, „gailiuosi jus sutikus“. J. B. nesuprato už ką ji taip rašo. Jis labai išgyveno dėl laiškų, E. paskleistų gandų apie tikėjimą, su širdimi blogai tapo, naktimis nemiegojo, nes jo veikla suniekinta, turėjo gerti nuo širdies vaistus, raminamuosius, pakirto jėgas, atsiliepė veiklai, mažiau padarė darbų.

J. B. pateiktame 2012-03-05 elektroniniame laiške, gautame iš E. K., nurodyta: ,,Jūs ne tik abejingai vertinote G. situaciją, akivaizdžiai iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko) dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“ (1 t., b.l. 13).

J. B. pateiktoje 2012-06-26 tekstinėje žinutėje, gautoje iš E. K., nurodyta: ,,Niekšas. Savo žodžius apie autoritetą ir visa kitą, ką esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom. Ypač kad tas susitikimas įvyko po tėvo laidotuvių“ (1 t., b.l. 35).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-24 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: „Taip pat prašau pasidomėti B. NVO ryšiais su baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų tėvams/globėjams (4 t., b.l. 5).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: ,,Šitą faktą/gandą apie baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“. Taip pat nurodyta: ,,konkrečiai mane domina šioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas (jie tai vadina priekabiavimu, o vaiko teisėse konkretaus termino nenustatėme) (4 t., b.l. 12).

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: ,,klausimas Jums yra, kokie gali mano tolimesni veiksmai, kad vaikui pagalba būtų teikiama ir kad būtų užtikrintas mano pačios saugumas dėl garsinančių asmenų (minimi pareiškime, t.y. V. B., J. B. ir V. V.) (4 t., b.l. 35-36).

Atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitikančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kitų asmenų pasitikėjimą juo, be to, tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.