- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- PK-68-923/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-3-00110-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- J. B., J. V.
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Gintautas Tamulionis
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Justinai Antanaitienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems J. B., J. V., kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, nesimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-24 siųstame elektroniniame laiške prašydama domėtis ir viešai skelbti J. B. tikėjimu: „Taip pat prašau pasidomėti B. NVO ryšiais su baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų tėvams/globėjams“;
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 siųstame elektroniniame laiške skelbdama tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su J. B. tikėjimu: ,,Šitą faktą/gandą apie baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“ ir tame pačiame laiške nurodoma informaciją apie J. B., kad „šioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas“;
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 siųstame laiške nurodydama, kad V. B., J. B. ir V. V. grasino jai.
2012-03-05 jam atsiųstame elektroniniame laiške nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją: „Jūs ne tik abejingai vertinote G. situaciją, akivaizdžiai iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko) dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“;
2012-06-26 J. B. siųstoje trumpojoje tekstinėje žinutėje parašydama: „Niekšas. Savo žodžius apie autoritetą ir visa kitą, ką esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom“.
Be to, E. K. buvo kaltinama tuo, kad šmeižė J. V.: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui parašydama, kad ,,...G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali...“.
Kaltinamoji E. K. dėl J. B. šmeižimo ir įžeidimo kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2012-01-05 iki 2012-03-03 savanorystės pagrindais dirbo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Vaikų dienos centre, kuriam vadovavo J. B. su žmona A. B.. Konfliktas tarp jos ir J. B. prasidėjo, kai ji pareikalavo perduoti G. V. laišką kartu su knyga. Tai buvo po 2012-01-19 vaikų konflikto. Laiškas buvo susijęs su mergaitės neatsargiu elgesiu, apie tai, kaip elgtis patyrus prievartą. Laišką, prieš perduodant, perskaitė J. B. ir A. B., pastaroji patvirtino kaip švelnų, atsargų ir tinkantį jos situacijai laišką. Vaikų 2012-01-19 konflikto situacijos iškėlimas ir jos nesutikimas dėl šio atsitikimo nekalbėti, ir buvo konflikto pradžia su J. B.. Nepavykus išspręsti situacijos su Vaikų dienos centro vadovais, ji kreipėsi į valstybines institucijas, rašydama elektroninius laiškus. Rašydama laišką A. B., Švietimo skyriaus vedėjui, dėl J. B. ryšių su NVO atstovais siekė užtikrinti vaikų saugumą, nes labai sudėtinga susigaudyti, kai užslėptai primetama netradicinė religija mažamečių rizikos grupei. J. B. ryšys su baptizmu jai žinomas iš internetinio baptistų puslapio, iš žiniasklaidos. Dirbdama savanore mokykloje pati girdėjo besitęsiančias maldas. Baptizmo puslapyje matė, kad organizuojamos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos krepšinio stovyklos ir tikimasi, kad vaikai išgirs Dievo žodį. 2012-06-26 ji parašė SMS žinutę J. B.. Žinutė siųsta tą pačią dieną, kai jos buvusi darbdavė informavo, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė renka neigiamą informaciją apie ją. Ji kreipėsi į Švietimo skyriaus vedėją A. B., išsiaiškinti, kas pateikė informaciją apie tai, kur ji yra dirbusi ir kokią teisę turi direktorė rinkti medžiagą apie ją, skleisti melagingą informaciją ir gąsdinti visus. Žodį „niekšas“ rašė pasikeitus jos požiūriui į J. B., kaip jis elgiasi su mažamečiais vaikais ir, susidariusi nuomonę iš straipsnių. Niekšas – negarbingas žmogus pagal lietuvių kalbos žodyną, savo nuomonę apie J. B. išreiškė savo asmenine patirtimi. 2012-06-27 ji parašė elektroninį laišką Švietimo skyriaus vedėjui A. B., kuriame pateikė informaciją apie J. B. dėl baptizmo stovyklų ir jų paskirties. Dėl vaikų tvirkinimo išdėstyta 2012-06-29 pareiškime, ji surinko straipsnius, kai šioje mokykloje iškeliami daug žiauresni bei žmonių per pastarąjį dešimtmetį rašyti komentarai apie (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogų nusikalstamą aplaidumą. 2012-07-17 ji siuntė elektroninį laišką Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kuriame pasisakė dėl grasinimo jai. J. B., J. V., V. B. grasinimai yra tai, kad šie asmenys prieš ją rezgė planą. Jos buvęs darbdavys ją informavo (jo pavardės nenori viešinti, nes jis gali būti atleistas iš darbo), kad V. B. skambino ir negražiai apie ją pasakojo, sakė, kad ji ne taip suprato kažkokį įvykį ir dar sakė, kad mokykla renka apie ją informaciją ir imsis prieš ją kažkokių priemonių.
Dėl J. V. šmeižimo, kaltinamoji E. K. kalta taip pat neprisipažino ir parodė, kad tikslo apšmeižti J. V. neturėjo. Su ja nebendravo ir apie ją niekur nerašiusi. J. V. dukra G. V. pati ją susirado „Facebook“ – ji gavo mergaitės kvietimą. Bendraujant su psichologu, jai buvo pasiūlyta užmegzti kontaktą su mergaite. G. vaiko lygmenyje buvo pasiūlyta psichologinė konsultacija, žmogus, su kuriuo galima pakalbėti apie kasdienius sunkumus, jokia seksualine tema su ja nebuvo kalbama. Jos lankymosi metu mergaitė išsiskyrė depresyvia nuotaika, verkdavo, o B. aiškino, kad tai dėl tai, kad jų šeimoje yra problemų, nes mirė artimas dėdė ir tėvai neteko darbo. Taigi, jos problema nebuvo vien konfliktas su L. R.. Nutrūkus bendravimui su G., ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorę, po to per „Facebook“ gavo grasinančią žinutę iš J. V.. Apie pastarąją jokių įžeidžiančių laiškų niekam nerašė, su ja tiesiogiai nebendravo.
Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2012 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Vaikų dienos centrui. E. K. šiame centre buvo savanorė, tris kartus per savaitę susitikdavo su vaikais. E. K. klaidingai sureikšmino 2012-01-19 įvykį, kuomet momykloje susistumdė G. V. ir L. R.. Viskas buvo išsiaiškinta, vaikai atsiprašė, susitaikė. Jie su žmona apie įvykį informavo mokyklos socialinę pedagogę V. R.. E. K. ėmė veikti savarankiškai, jį terorizavo, rašė jam laiškus, į kuriuos atsakyti jis nematė reikalo. Tik į vieną jos laišką atsakė Velykų proga. Gauto elektroninio laiško turinys, kad jis tyčiojosi iš G., nors to nebuvo, jį traumuoja, liūdna, kad ji taip įsivaizduoja, nes jis nei žodžiu, nei veiksmu nesityčiojo. Jis 2012-03-05 laiške pabraukė žodžius, kurie jį įžeidė. 2012-06-24 E. K. Švietimo skyriaus vedėjui A. B. rašytame laiške jį įžeidė tai, kad jis nepriklauso baptistų bažnyčiai, kaip teigė E. K.. Dėl išsilavinimo trūkumo ji gal nežino, kad baptistai yra valstybės pripažinta religija. Jis baptistų bažnyčiai nepriklauso ir tai jį žeidė. E. K. šią bažnyčią supranta kaip sektantų, bet ji Lietuvoje valstybės yra pripažinta viena krikščioniškų konfesijų. 2012-06-26 gavo SMS žinutę iš E. K., kurioje jis pavadintas niekšu. Dėl tokio žodžio įsižeidė, nesuprato, dėl ko buvo pavadintas niekšu. 2012-06-27 pranešimas klaidingas, E. K. šmeižikiškai sako, kad stovyklos paskirtis yra baptizmas, nes joje dalyvauja katalikų vadovai, visada informuojamas S. T., o šmeižtas, kad mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas, netelpa į jokius rėmus, už tokį teiginį reikia atsakyti, jis į tokį teiginį skaudžiai reaguoja. 2012-07-17 E. K. laiškas E. Ž. jį žeidžia, nes jis E. K. niekada negrasino. Dėl E. K. rašytų laiškų pasekmes jis pajuto, nes buvo pakirstas pasitikėjimas juo, pažįstami, draugai jo klausinėja, kas ten per studentė. Be to, jis yra nuteistųjų lygtinio paleidimo komisijos narys, ir šmeižtas jam taip pat atsiliepia šios komisijos darbe, jaučiasi sugniuždytas, atsirado nervinė įtampa, visa tai atsiliepia sveikatai.
Nukentėjusioji J. V. parodė, kad E. K. kišosi į jų šeimos privatų gyvenimą, tai prasidėjo po to, kai 2012 m. sausio mėnesį mokykloje L. R. jos dukrai G. susistumdymo metu sudavė kumščiu į pilvo apačią. Jai paskambino socialinė darbuotoja V. R., sakė, kad mokykloje G. jautri, verkia. Buvo nutarta G. nieko nesakyti, tik ją stebėti. Buvo išsiaiškinta, kad jokios seksualinės prievartos tarp vaikų nebuvo, vaikai jau buvo atsiprašę, buvo pasikalbėta ir su L. R. mama. Pavasarį mokykla gavo pranešimą dėl seksualinės prievartos naudojimo mokykloje, berods, direktorė paskambino ir prašė, kad ji iš G. ,,Facebook“ profilio E. K. parašytų, jog yra supažindinta su įvykiu dėl vaikų susistumdymo. Ji E. K. parašė ir paprašė nesikišti į jų gyvenimą. Po to prasidėjo E. K. rašymai į Vaiko teisių apsaugos skyrių, Švietimo skyrių. Ji ten buvo kviečiama, turėjo aiškintis, kad jos dukra seksualinės prievartos nepatyrė. Buvo kviečiama ir į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą 2-3 kartus, jų namuose lankėsi socialinė pedagogė, tikrino, ar namai yra tinkama aplinka vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriui E. K. rašė, kad G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali. Šią frazę jai pasakė Švietimo skyriuje, kas pasakė, neprisimena. Tokia frazė ją išgąsdino, ji neatitinka tikrovės. Jų šeima nėra įtraukta į socialinės rizkos šeimų apskaitą, niekada nebuvo sprendžiama dėl tėvų teisių apribojimo.
Liudytoja V. R., Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė, parodė, kad įvykis su G. V. ir L. R. įvyko 2012-01-19, hole, kur vaikai laukia ateinančių Vaikų dienos centro vadovų. Pas ją atėjęs J. B. pasakė, kad tarp vaikų įvyko incidentas, dėl kurio reikia pasikalbėti su vaikais. Ji pasikalbėjo ir su G. ir su L. Mergaitė sakėsi, kad L. pataikė jai į gaktikaulį, ji buvo supykusi, nepatenkinta. Ji mergaitei pasiūlė eiti namo, bet ji atsisakė. L.jos atsiprašė. Pakalbėjus su vaikais, ji nemanė, kad tai buvo tyčinis veiksmas, vaikai patys kalbėjo, kad tai įvyko jiems sėdint ir besistumdant. Apie įvykį ji informavo abiejų vaikų tėvus. G. buvo siūlyta psichologo pagalba, bet, kiek jai žinoma, ji jos atsisakė. Apie konfliktą tarp E. K., J. B. ir J. V. sužinojo, kai E. K. pradėjo rašyti laiškus mokyklai. Mokykla yra gavusi tris elektroninius laiškus iš E. K., dėl jų vyko Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, kur buvo pakviesta ir G. mama, perskaityti E. laiškai. Berods pirmame laiške ji rašė apie tai, kad G. patyrusi prievartą ir kad mokykla mažai dėmesio skyrė vaikams, kad mokykloje nebudima, kad mergaitei reikalinga pagalba, juose buvo šmeižiama ir ji, kad neskyrė dėmesio tam. Antras laiškas buvo labai nemalonus, jame G. daroma vos ne laisvo elgesio mergaitė, kuri berniukus kviečiasi į tualetus. Trečiam laiške E. K. prašė, kad G. mama per mergaitės ,,Facebook“ parašytų, ką mokykla padarė ar suteikė jai informaciją. E. K. buvo atrašyta, kad mamą informavome, kad padarėme viską ką turėjo daryti specialistai. Ji yra girdėjusi, kad B. buvo apšmeižti E. K., G. mama parodė susirašinėjimo su B. laiškus, kuriuose E. K. juos kaltino nevykdant pareigos, ėjo kalba apie tikėjimą.
Liudytoja V. B., Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja, einanti direktorės pareigas, parodė, kad 2012 m. žiemą, ateidama į istorijos pamoką, rado sutrikusią G. V., ją guodė vaikai, mergaitė pasakė, kad prie jos „pristojo“ E.. Klausė, kurioje klasėje mokosi ta E.. Gabija atsakė, kad E. yra savanorė. Iš to supratusi, kad kalba eina apie E. K.. Pradžioje pagalvojo, kad vaikai fantazuoja. Apie tai informavo mokyklos socialinę pedagogę V. R.. Gegužės mėnesį mokykla gavo E. K. laišką. Perskaičiusi jį, pakalbėjo su socialine pedagoge. E. K. padėkojo, kad ji taip rūpinasi, ir tikėjosi, kad viskas baigsis. Iš viso mokykla gavo tris E. K. laiškus. Kitame laiške ji prašė informuoti, kaip vyksta mokykloje budėjimai ir panašiai. Ji nėra įpareigota viešai apie mokyklą ir jos ugdytinius kalbėti, informuoti apie mokyklos budėjimus. Kitame laiške E. K. prašė G. mamos parašyti laišką jai iš mergaitės ,,Facebook“ profilio. Pirmas laiškas ją šokiravo, ji turėjo parašyti Švietimo skyriui atsakymą, kas buvo daroma mokykloje dėl 2012-01-19 įvykio. Ji pati kalbėjosi su vaikais ir suprato, kad gegužės mėnesį vaikai beveik jau užmiršę apie sausio įvykį, buvo susidraugavę. G. mamą tris kartus buvo iškvietusi, rašė pasiaiškinimus vaikai, J. B., socialinė darbuotoja, psichologė. Rašė tam, kad Vaiko gerovės komisijos posėdyje viską išnagrinėti. Ji turėjo aiškintis ir Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Švietimo skyriui, nes ir ten buvo gauti E. K. laiškai. Tiek mokyklai, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriui, tiek Švietimo skyriui rašytuose laiškuose buvo šmeižiamas J. B., J. V., nes pastaroji pateikiama kaip mama, nesugebanti vaiko nuvesti pas ginekologą, psichologą, ji buvo padaryta kaip asocialus žmogus, reikėjo siųsti socialinę pedagogę į namus, kad pažiūrėti, ar mama nėra asociali. Ji susirūpino sužinojusi, kad J. B. su tikėjimu susijęs, bet tai žmogaus teisių pažeidimas kai varžoma teisė į tikėjimą.
Liudytoja A. B. parodė, kad 2012-01-19 G. V. pasitiko juos su J. B. ir pasakojo, kad L. R. jai užgavo pilvą, sakė lyg lakstė, susistumdė. Jie su J. B. pasikalbėjo su vaikais ir pasikvietė socialinę darbuotoją V. R.. Ji situaciją perėmė ir viską vykdė pagal savo kompetenciją ir praktiką. Konflikto pradžia buvo, kai E. K. po kelių dienų pradėjo mergaitei siūlyti pagalbą. E. K. juos su vyru pasikvietė, kad jie mergaitę pas ginekologą nuvestų, mamą kviestų ir sakė, kad G. pas psichologus nuvesti reikia. E. K. dėl šito pergyveno, raudojo, nors preteksto tam nebuvo, ji sureikšmino situaciją. G. sakė nenorinti, kad E. K. jai rašytų, sakė negalinti neatsakyti E., nes būtų nemandagu, prašė palikti ją ramybėje. E. K. šmeižė institucijoms niekino jos ir J. B. labdaros paramos fondą „(duomenys neskelbtini)“, jo veiklą, J. B. tikėjimą. E. K. rašė, kad J. B. toleruoja seksualinę prievartą, kad kažką slepia, kad jis kažkoks tikintis baptistas, kad jie varguolius blogu maistu maitina, viskas taip buvo kaip vyras yra suformulavęs skunde. Su E. K. rašytais laiškais ji susipažino, kai kvietė į Švietimo skyrių, su skirtais mokyklai – direktorė pristatė, Vaiko teisių apsaugos tarnybai rašytus laiškus matė byloje. J. B. buvo gavęs laiškų terorizuojančių elektroninių laiškų iš E., ji sakė, kad jis iš G. tyčiojasi, buvo gavęs SMS žinutę, kurioje buvo parašyta „niekšas“, „gailiuosi jus sutikus“. J. B. nesuprato už ką ji taip rašo. Jis labai išgyveno dėl laiškų, E. paskleistų gandų apie tikėjimą, su širdimi blogai tapo, naktimis nemiegojo, nes jo veikla suniekinta, turėjo gerti nuo širdies vaistus, raminamuosius, pakirto jėgas, atsiliepė veiklai, mažiau padarė darbų.
J. B. pateiktame 2012-03-05 elektroniniame laiške, gautame iš E. K., nurodyta: ,,Jūs ne tik abejingai vertinote G. situaciją, akivaizdžiai iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko) dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“ (1 t., b.l. 13).
J. B. pateiktoje 2012-06-26 tekstinėje žinutėje, gautoje iš E. K., nurodyta: ,,Niekšas. Savo žodžius apie autoritetą ir visa kitą, ką esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom. Ypač kad tas susitikimas įvyko po tėvo laidotuvių“ (1 t., b.l. 35).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-24 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: „Taip pat prašau pasidomėti B. NVO ryšiais su baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų tėvams/globėjams (4 t., b.l. 5).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: ,,Šitą faktą/gandą apie baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“. Taip pat nurodyta: ,,konkrečiai mane domina šioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas (jie tai vadina priekabiavimu, o vaiko teisėse konkretaus termino nenustatėme) (4 t., b.l. 12).
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: ,,klausimas Jums yra, kokie gali mano tolimesni veiksmai, kad vaikui pagalba būtų teikiama ir kad būtų užtikrintas mano pačios saugumas dėl garsinančių asmenų (minimi pareiškime, t.y. V. B., J. B. ir V. V.) (4 t., b.l. 35-36).
Atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Paskleidimas yra tikrovės neatitikančios informacijos pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui personaliai ar neapibrėžtam jų ratui. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės nešalina. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kitų asmenų pasitikėjimą juo, be to, tokia informacija turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.
Atsakomybė pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Įžeidimas raštu ar žodžiu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.
Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, J. B. kaltinimai E. K. šmeižimu ir įžeidimu ir J. V. kaltinimas šmeižimu nepasitvirtino, nes E. K. veiksmuose nenustatyta požymių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.
Kaltinamoji E. K. savo kaltę dėl J. B. šmeižimo ir įžeidimo neigė, parodė, kad nepavykus su Vaikų dienos centro vadovu J. B. išspręsti mokinių G. V. ir L. R. 2012-01-19 konfliktinės situacijos, ji parašė trumpąją tekstinę žinutę bei elektroninį laišką J. B. ir kreipėsi į valstybines institucijas, rašydama elektroninius laiškus. Šią aplinkybę patvirtina iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos išreikalauti E. K. 2012-06-24, 2012-06-27 ir 2012-07-17 rašyti elektroniniai laiškai. Šiuose laiškuose kaltinamoji atkreipia šių institucijų dėmesį į padėtį (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, prašo spręsti klausimą dėl mokinės G., 2012-06-24 elektroniniame laiške prašoma ,,pasidomėti J. B. NVO ryšiais su baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų tėvams/globėjams“, 2012-06-27 elektroniniame laiške nurodoma, kad ,,faktą/gandą apie baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“, tame pačiame laiške nurodoma: ,,konkrečiai mane domina šioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas“. Nukentėjusysis J. B. parodė, kad tokie E. K. laiškai, kuriuose pasisakoma apie jo ryšius su baptizmu, kad mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas, yra neatitinkantys tikrovės, jį žeminantys ir pakertantys pasitikėjimą juo. Tačiau įvertinus E. K. ir J. B. konflikto priežastį (nesutarimai sprendžiant 2012-01-19 mokinių konfliktinę situaciją), kad laiškai buvo rašyti institucijoms, atsakingoms už vaikų priežiūrą, teises ir laisves, siekiant ištirti situaciją mokykloje, E. K. veiksmuose nenustatyta tyčia apšmeižti J. B..
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). E. K. prašymas pasidomėti J. B. ryšiais su baptizmu sietinas su visiems laisvai prieinama informacija, o ne tikrovės neatitinkančia informacija, nes į bylą pateikti straipsniai iš internetinių puslapių kaunas.policija.lt, ekbb.lt, btz.lt, youtube.com ( 3t., b.l. 125-141) patvirtina, kad visiems internete prieinama informacija turėjo įtakos ir E. K. nuomonės susiformavimui apie J. B. galimus ryšius su baptizmu. Tai patvirtina ir 2012-06-27 elektroniniame laiške jos nurodyta informacija: ,,Šitą faktą/gandą apie baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“. Pažymėtina, kad nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Nagrinėjamu atveju buvo remtasi visiems laisvai internete prieinama informacija ir neiškreipiant jos, tiesiog prašant šia informacija pasidomėti. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį nekyla.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 rašytame elektroniniame laiške E. K. sakinys: ,,konkrečiai mane domina šioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas“, nesietinas su J. B. šmeižimu, nes akivaizdu, kad ši informacija nėra nukreipta prieš konkretų asmenį, o yra kalbama apie instituciją – mokyklą. Minėtame sakinyje apie nukentėjusįjį J. B. nebuvo paskleista jokios tikrovės neatinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti jį, pakirsti pasitikėjimą juo.
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 rašytame elektroniniame laiške E. K. sakinys: ,,klausimas Jums yra, kokie gali mano tolimesni veiksmai, kad vaikui pagalba būtų teikiama ir kad būtų užtikrintas mano pačios saugumas dėl garsinančių asmenų (minimi pareiškime, t.y. V. B., J. B. ir V. V.) taip pat nesietinas su J. B. šmeižimu, nes informacija apie grasinimus minėtame laiške yra bendro pobūdžio, neįvardinant kuo pasireiškia grasinimai, kokio pobūdžio tie grasinimai. Nukentėjusysis J. B. kaltinimą šmeižimu formulavo remdamasis tik elektroniniame laiške E. K. nurodyta informacija apie grasinimus, tačiau siekiant visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, teismas patikrino ir minėtame 2012-07-17 elektroniniame laiške daromą nuorodą į pareiškimą. Šiame pareiškime, rašytame Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B., E. K. nurodė, jog J. B. dėl šmeižimo baptizmu ketina jai kelti bylą (4 t., b.l. 18-21). Pagal LR BK 154 str. nuostatas, tokia informacija nelaikytina šmeižimu, nes visų pirma, šis faktas pasitvirtino, antra, tokia informacija nelaikytina tokia, kuri galėtų paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nenustačius privalomų objektyviojo ir subjektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., požymių, E. K. dėl J. B. šmeižimo išteisinama.
Nukentėjusysis J. B. savo skunde kaltinimą dėl įžeidimo E. K. reiškė pagal LR BK 155 str. 1 d., tačiau ši norma baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik už viešą įžeidimą, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Savo skunde nukentėjusysis nurodė, kad E. K. jį įžeidė jam asmeniškai atsiųstame elektroniniame laiške ir trumpojoje tekstinėje žinutėje, atsiųstoje į jo mobilaus ryšio telefoną. Nesant privalomojo požymio – viešumo, E. K. veiksmai negali būti vertinami kaip viešas įžeidimas. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis kaltinimą pareiškė privataus kaltinimo proceso tvarka ir baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja iš privataus kaltintojo teisiškai tikslaus nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nukentėjusiojo neviešas įžeidimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal LR BK 155 straipsnio 2 dalį (LR BPK 256 str. 4 d). Pagal šią normą baudžiamojo atsakomybė kyla tam, kas neviešai įžeidė žmogų.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-06-26 trumpojoje tekstinėje žinutėje E. K. J. B. parašė: ,,Niekšas. Savo žodžius apie autoritetą ir visa kitą, ką esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom.“ o 2012-03-05 elektroniniame laiške: ,,Jūs ne tik abejingai vertinote G. situaciją, akivaizdžiai iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko) dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“. Kaip parodė pati kaltinamoji, žodį „niekšas“ trumpojoje tekstinėje žinutėje ir informaciją elektroniniame laiške nukentėjusiajam parašė pasikeitus jos požiūriui į J. B., po jo elgesio su mažamečiais vaikais ir, susidariusi nuomonę iš straipsnių. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. B. parodė, kad jį įžeidė E. K. tekstinėje žinutėje parašytas žodis ,,niekšas“ ir elektroniniame laiške teiginys, kad jis tyčiojosi iš G..
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių apsaugos pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). Šiuo atveju įvertinus nukentėjusįjį įžeidusio žodžio prasmę (Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad niekšas – tai niekam vertas, negarbingas, žemas žmogus, nenaudėlis) ir teiginį, kad jis tyčiojosi iš G., atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo pasirinkta baudžiamosios atsakomybės rūšis ginti savo garbę ir orumą nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Nenustačius privalomo objektyviojo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 2 d., požymio – pavojingos veikos, E. K. dėl J. B. įžeidimo išteisinama.
Nukentėjusioji J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. K. kišosi į jos šeimos privatų gyvenimą po jos dukros G. ir L. R. 2012-01-19 konflikto mokykloje. Nukentėjusioji teigė, kad konkrečių ją apšmeižusių teiginių įvardinti negali, tačiau E. K. šmeižė ją Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikos teisių apsaugos skyriui rašydama, kad ,,G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali“. Šią E. K. rašytą frazę jai kažkas pasakė Švietimo ir ugdymo skyriuje, nepamena, kas pasakė. Tokia frazė ją išgąsdino, nes ji neatitinka tikrovės, jos šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo. Kaltinamoji E. K. teisme savo kaltę dėl J. V. šmeižimo neigė, nurodė, kad niekada nėra rašiusi, jog J. V. nesugeba prižiūrėti savo vaikų.
Teismui išreikalavus ir patikrinus E. K. elektroninius laiškus, rašytus Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, nukentėjusiosios kaltinimas E. K. nepasitvirtino, nes J. V. nurodoma E. K. frazė, kad ,,G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali“, niekur neužfiksuota. Be to, nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kokiomis aplinkybėmis ji sužinojo, jog E. K. rašė jos cituojamą frazę, negalėjo nurodyti, kokiame laiške tai nurodyta, negalėjo įvardinti asmenų, iš kurių šią informaciją sužinojo, todėl teismas neturi galimybės patikrinti šio kaltinimo teisingumą. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. B. parodė, kad Švietimo skyriui rašytuose laiškuose buvo šmeižiama J. V., nes ji pateikiama kaip mama, nesugebanti vaiko nuvesti pas ginekologą, psichologą, ji buvo padaryta kaip asocialus žmogus, reikėjo siųsti socialinę pedagogę į namus, kad pažiūrėti, ar mama nėra asociali. Tačiau toks liudijimas nepatvirtina nukentėjusiosios kaltinimo šmeižimu, jog G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali. Nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių J. V. kaltinimą šmeižimu, nenustatytas nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., dalykas ir objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – pavojinga veika, todėl E. K. išteisinama.
Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamosios veiksmuose pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios įžeisti bei apšmeižti nukentėjusiuosius, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 2 d., 154 str. 1 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į tai, priimamas išteisinamasis nuosprendis, pažymint, kad pirmiausia, esant galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiųjų J. B. ir J. V. pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka nenagrinėtus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nukentėjusysis J. B. prašė iš kaltinamosios priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kas sudarė šias išlaidas, kokio jos dydžio, be to, priimant išteisinamąjį nuosprendį, toks nukentėjusiojo prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nuspr endžia:
E. K. pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl J. B. šmeižimo), pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl J. V. šmeižimo) ir pagal LR BK 155 str. 2 d. (dėl J. B. įžeidimo), išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiųjų J. B. ir J. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Nukentėjusiojo J. B. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti.
Medžiagas Nr. 23-At-00593-12 ir Nr. 23-At-00593-A-12, kuriose priimti nutarimai atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.