Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovui Vitui Autukevičiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo administracijos teikimą dėl nuteistajam R. N., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N., gim. (duomenys neskelbtini), 2007-11-02 nuteistas Norvegijos Karalystės Aust – Agder apygardos teismo pagal Norvegijos Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1§ ir 3 § 1 p., atsižvelgus į 60 a str., 62 str. 1§ (labai didelio kokio narkotinių medžiagų laikymas, įvežimas ar perdavimas) 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2008-02-14 Agder apeliacinis teismas iš dalies pakeitė apygardos teismo nuosprendį, atsižvelgė į tai, jog R. N. prisipažino kaltu ir jo vaidmuo buvo mažesnis, bei paskyrė galutinę bausmę - 8 metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2008-02-14, bausmės pabaiga 2014-09-06 (įsk. 526 kardomojo kalinimo dienas).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atstovas prašo R. N. nustatyti laisvės atėmimo bausmę pagal atitinkamus LR BK straipsnius bei nustatyti pataisos įstaigos rūšį, kadangi jis pagal 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo Konvenciją perduotas iš Norvegijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Prokuroras prašo teikimą tenkinti. Nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašo teikimą tenkinti ir sušvelninti bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis 1983 m. Europos konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995-05-09 nutarimu Nr. I-885 (tekste toliau – Konvencija), R. N. perduotas iš Norvegijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Pagal šios Konvencijos 9 straipsnio 3 dalį, nuteistajam būtina nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK atitinkamus straipsnius bei sutinkamai su BPK 362 ir 365 straipsniais nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Pagal Konvenciją, kurios pagrindu R. N. perduotas į Lietuvą vykdyti bausmę, paskirtą Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo, bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsniu, R. N. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bei bausmių vykdymo kodekso nuostatos, o taip pat Konvencijos, pagal kurią nuteistasis perduotas Lietuvai, reikalavimai.

Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojami valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingų valdžios instancijų veiksmai bausmės vykdymo atvejais. Konvencijos 10 ir 11 straipsniuose įtvirtinta bausmės atlikimo tęstinumo nuostata teisiškai įpareigoja valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinus su vykdančios valstybės įstatymais, nustatyti tokią bausmę ar priemonę, kurios savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir ji negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Analogiškos teisės normos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 1 dalyje.

Remdamasis Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, teismas laiko, kad R. N. padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas Norvegijos Karalystėje ( neteisėtas 5 kilogramų psichotropinės medžiagos amfetamino laikymas) yra numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje. Nuteistajam R. N. Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo 2008-02-14 nuosprendžiu nustatyta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, todėl, atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, draudžiančias bloginti nuteistojo padėtį, apeliacinio teismo paskirtos bausmės trukmė – aštuoneri metai laisvės atėmimo – nekeistina.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būtį įskaitytas į paskirtą bausmę. R. N. kardomajame kalėjime praleido 526 dienas, todėl šis laikotarpis įskaitomas į atliktą bausmės laiką.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, nuteistajam R. N. nustato pataisos įstaigos rūšį – pataisos namus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362, 365 straipsniais, teismas,-

nutarė:

R. N. pagal Norvegijos Karalystės Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1§ ir 3 § 1 p., atsižvelgus į 60 a str., 62 str. 1§ paskirtą bausmę - laisvės atėmimą 8 metams prilyginti Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijai ir nuteistajam R. N. palikti 8 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia laikyti 2008 m. vasario 14 d.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką – 526 dienas.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.