- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 1-1180-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41705-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- E. K., A. Ž.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 08.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę E. K., t. y. sugriebė E. K. už abiejų rankų ir pastūmė, dėl ko nukentėjusioji kairės rankos žastu ir nugara trenkėsi į sieną, šiais savo veiksmais padarydamas E. K. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, kairiame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Taip pat V. K. 2019 m. vasario 13 d. 14.15 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 7, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. nukentėjusiajam A. Ž. sėdint krovininiame automobilyje MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidaręs automobilio vairuotojo dureles ir sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarydamas jam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties pilną išnirimą, t.y. nežymų A. Ž. sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio dėl kaltinimo nežymiai sutrikdžius sutuoktinės sveikatą bei sukėlus jai fizinį skausmą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad incidentas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys, įvyko 2018 metų rudenį, tikslesnės datos neprisimena. Tuo metu jis buvo be darbo, trūko pinigų, todėl konfliktas ir įvyko: pradžioje buvo žodinis konfliktas su sutuoktine, paskui jis smarkiau suėmęs sutuoktinę už rankos, ją pastūmė. Po pastūmimo sutuoktinė E. K. atsirėmė į sieną, tačiau nenugriuvo. Mano, kad dėl tokių jo veiksmų sutuoktinei galėjo skaudėti ir jai galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pasielgė pirmą kartą, incidento metu buvo lengvai išgėręs. Nurodė, kad tokios situacijos nebūtų buvę, jei būtų buvęs blaivus. Savo elgesį vertina blogai, sutuoktinės atsiprašė, ji jam atleido. Teismui BPK 276 straipsnio tvarka pagarsinus kaltinamojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 tomas, b.l. 88-89, 96-98, 130-132), jis parodė, kad šie parodymai teisingi, nes tada jis geriau atsiminė visas aplinkybes. Jei apklausos protokole buvo fiksuota, kad jis buvo blaivus, tai reiškia jis įvykio metu buvo blaivus.
Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, tik nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, nes jis gailėjosi, susitvarkė problemas. Teismui BPK 276 straipsnio tvarka balsu perskaičius E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad parodymai teisingi ir juos ji tvirtina.
Žemesnės instancijos teismas
Iš nukentėjusiosios E. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2018-08-29 apie 08.30 val., namuose tarp jos ir blaivaus sutuoktinio V. K. kilo žodinis konfliktas dėl automobilio raktelių. V. K. jos paprašė automobilio raktelių, o ji duoti nesutiko, nes sutuoktinis pagrasino, jog automobilį sudaužys. Ji ir sutuoktinis konfliktavo koridoriuje, namo pirmame aukšte. Pamena, kad ji norėjo išeiti iš namo, tačiau V. K. jos neišleido, rankomis griebė už abiejų rankų riešų bei pastūmė. Pastumta ji trenkėsi kairės rankos žastu bei nugara į sieną. Sutuoktinio veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, be to ant dešinės rankos žasto liko mėlynė. Jie konfliktavo ne pirmą kartą, tačiau anksčiau V. K. smurto prieš ją nebuvo naudojęs. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. Sutuoktinis jos atsiprašė. V. K. jokių pretenzijų nebeturi, su juo susitaikė (1 t., b.l. 27-29, 42-45, 46-48).
Iš E. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018-08-29 apie 08.30 val., namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), šeimyninio ginčo metu jos sutuoktinis V. K., su kuriuo kartu gyvena, sugriebė ją už rankų ir ją pastūmė, dėl ko ji trenkėsi kairės rankos žastu ir nugara į sieną, jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b.l. 27-29).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pirmo aukšto koridoriuje (1 t., b.l. 32-35).
Iš tarnybinio pranešimo apie galimą smurto artimoje aplinkoje atvejį matyti, kad 2018-08-29 apie 08.57 val., iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė E. K., kuri nurodė, jog kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir sutuoktinio, pastarasis sugriebė jai už rankų bei stūmė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Buvo užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai - nubrozdinimai abiejose rankose (1 t., b.l. 36-37).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad E. K. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b.l. 63).
Kaltinamasis V. K. pripažįsta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vartojęs savo sutuoktinės E. K. atžvilgiu fizinį smurtą ir savo veiksmais nežymiai sutrikdęs pastarosios sveikatą bei sukėlęs jai fizinį skausmą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais bei teisme jos patvirtintais parodymais, specialisto išvados bei tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys V. K. kaltę dėl minėtos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę E. K., tai yra tyčia sugriebė jai už abiejų rankų ir pastūmė, dėl ko nukentėjusioji kairės rankos žastu ir nugara trenkėsi į sieną, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas E. K. sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad V. K. atliktieji paminėtieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios E. K., kaltinamojo V. K. parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, tarnybiniame pranešime. Teismo vertinimu, kaltinamasis, sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš savo sutuoktinę teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Viešosios tvarkos pažeidimas
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio dėl kaltinimo pažeidus viešąją tvarką kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2019 metų pavasarį jam kartu su T. J., P. B. ir dar kažkokiu J., kurio pavardės negali pasakyti, automobiliu važiuojant Panevėžio gatvėmis, ties parduotuve (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje jų automobilį šiek tiek kliudė A. Ž., nes nukentėjusysis iš šalutinio kelio įvažinėjo į pagrindinį ir įvyko automobilio nubraukimas, tačiau A. Ž. to nepajuto ir nuvažiavo. Tada jie (duomenys neskelbtini) gatvėje aplenkė nukentėjusiojo automobilį ir sustojo, taip sustabdydami ir nukentėjusiojo automobilį, po ko jis, T. J. ir P. B. išlipo iš automobilio ir nuėjo su nukentėjusiuoju pasišnekėti. Nukentėjusysis iš automobilio neišlipo, jie 1-2 minutes visi apsižodžiavo, jis pats gal ir bandė ištraukti nukentėjusįjį iš automobilio, po ko tas žmogus nuvažiavo. Nukentėjusiajam nuvažiavus, jis su draugais nuvažiavo paskui ir sustojo už 300 metrų toliau nuo nukentėjusiojo. Jis draugams nesakė, kad ketina eiti pasikalbėti su nukentėjusiuoju, o T. J. ir P. B. liko stovėti prie automobilio, neklausė jo, kur jis ėjo. Be to, gal medžiai ir kiti automobiliai užstojo vietą, kur jis nuėjo link nukentėjusiojo automobilio. Nuėjęs prie minėto automobilio, jis vairuotoją rado sėdintį automobilyje, vairuotojo pusėje. Jis atsidaręs vairuotojo pusės kabinos duris per vairuotojo pusę įlipo pas nukentėjusįjį į automobilio kabiną, kažką pasakė šiam pakeltu tonu necenzūriniais žodžiais ir tada abiem rankomis sudavė vairuotojui porą smūgių, dar kažką nukentėjusiajam pasakė, užtrenkė duris ir išėjo. Aplinkui žmonių nebuvo, bet iš paskos buvo dar keletą vilkikų, kurių vairuotojai sėdėjo savo automobiliuose. Niekas į įvykusį konfliktą nereagavo, nes viskas įvyko greitai – daugiausiai tai užtruko 5 minutes. Vairuotojo ištraukti iš automobilio jis tada nebandė. Pripažįsta, kad dėl jo dviejų suduotų smūgių nukentėjo nukentėjusysis, ir kad jo veiksmai sukėlė šiam kančią, kad tie padariniai yra sukelti jo veiksmais. Suduodant smūgius, jis kaire ranka laikėsi už vairo, o sudavė pirmą smūgį su dešine. Paskui rado kur įsikibti dešine ranka ir su kaire ranka sudavė. Viena ranka vieną smūgį sudavė prie ausies, į plaukuotą galvos dalį, o kita ranka sudavė kažkur smilkinio – kaktos srityje. Jis netaikė nukentėjusiajam į veidą ir sužaloti jo nenorėjo, norėjo tik suduoti du smūgius, kad žmogus pagalvotų, ką kitą sykį daryti. Į patį veidą, į nosį, žandą jis nepataikė. Kai jis su vairuotoju kalbėjo, tai veidas į veidą žiūrėjo, o kai sudavė nukentėjusiajam smūgius, tada šis dengėsi veidą. Jis taikė prie ausų, į plaukuotą galvos dalį, bet kur tiksliai pataikė nežino. Žmogus dengėsi galvą ir kliuvo ten, kur buvo laisva vieta. Jis pataikė į plaukuotą galvos dalį, bet jei žmogus kreipėsi dėl abdukcijos, reiškia galėjo pataikyti į dantį. Nemano, jog nukentėjusysis meluoja, o dėl žaizdos ant lūpos atsiradimo negali pasakyti, gal žmogui susisuko galva ir jis išgriuvo iš automobilio, gal žmogui dengiant veidą nuo smūgių, būnant pasilenkus prie vairo, šis galėjo trinktelti lūpą į vairą. Jis vairuotojui sudavė už tai, kad šis neteisingai įvažiavo į sankryžą ir nubrozdino jo draugo automobilį, tai sukėlė jam nepasitenkinimą. Viskas vyko viešoje vietoje, gatvėje, į intensyvaus eismo pusę, pas nukentėjusįjį automobilio kabinoje, aplinkui buvo kitų asmenų ir automobilių. Kai jis grįžo prie draugų, buvo susinervavęs, rūkė ir pasakė jiems, kad žmogus gavo, o kažkokių detalių gal jiems nepasakojo. Mano, kad draugai suprato apie kokį žmogų jis šnekėjo. Jiems visiems nespėjus atsisėsti į draugo automobilį, atvažiavo pareigūnai ir juos suėmė. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir alkoholis įtakojo jo tokį elgesį, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo. Mano, kad pareikštas 4317 Eur civilinis ieškinys yra per didelis ir reiktų remtis dokumentais, gydytojo išvadomis. Jei nukentėjusysis būtų pateikęs gydytojo išduotas pažymas dėl gydymo išlaidų, jis sutiktų atlyginti civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jam vienam nuėjus prie vairuotojo kabinos, jis atidarė sunkvežimio dureles bei ėmė aiškintis su vairuotojo, po ko laipteliais pasilipo į automobilio kabiną bei sudavė ranka du smūgius sunkvežimio vairuotojui į abi veido puses (2 t., b.l. 115-118). Papildomai apklaustas V. K. prisipažino, kad A. Ž. sudavė du smūgius, tačiau neigė pataikęs šiam į dantų sritį. Vieną smūgį sudavė į galvos sritį ties ausimi, kitą pataikė į kitą galvos pusę už ausies. Smūgiuodamas A. Ž. neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos. Šiam sudavė dėl prieš tai įvykusio žodinio konflikto, kuris kilo dėl nukentėjusiojo sukelto eismo įvykio (2 t., b.l. 130-132).
Nukentėjusysis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasario mėnesį, kai buvo šlapdriba ir kelias buvo slidus, jis veždamas krovinį prie žiedinės sankryžos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, praleido automobilius ir iš lėto pradėjo važiuoti, nes niekas iš kairės pusės nebevažiavo, kai gana greitai „Citroen“ automobilis atvažiavo žiedu. Per veidrodėlį matė kažkokią mašiną, tačiau kokia tai buvo mašina nematė, tačiau buvo tikras, kad kontakto su tuo automobiliu nebuvo. Pravažiavus sankryžą ties (duomenys neskelbtini) jį aplenkė mėlynos spalvos automobilis „Citroen“ su švediškais valstybiniais numeriais ir užblokavo jam kelią. Kai jis buvo blokuojamas, važiavo savo eismo juosta, nes kelkraštyje buvo daug automobilių pristatyta, todėl privalėjo sustoti kelio viduryje, nes kitaip būtų atsitrenkęs į jų automobilį. Kadangi buvo apie 15 valandą dienos, žmonių buvo daug, jis neužsirakino automobilio durelių, nes negalvojo, kad šitaip gali įvykti viduryje baltos dienos. Tuo tarpu iš „Citroen“ automobilio išlipo trys vyrai, tame tarpe ir kaltinamasis V. K., atidarė jo automobilio dureles ir pradėjo jį tempti iš mašinos, tačiau jis laikėsi už vairo. Visi trys vyrai bandė jį ištraukti iš automobilio, vienas mažesnis į jį spjovė, griebė už kelnių, perplėšė džinsus, plūdo keiksmažodžiais, sakė „išlipk, pažiūrėk, ką tu padarei mūsų mašinai“, tačiau jis tik pasakė, kad jei kaltas, reikalinga policija, tačiau jie trenkė durimis ir nuvažiavo. Suprato, kad vyrai buvo išgėrę. Tada jis nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) apsisuko ir sustojo toje pačioje gatvėje, dešinėje pusėje prie kelkraščio laukti išsikrovimo eilės, jam iš paskos sustojo dar keli vilkikai, tuo metu ruošė krovinio dokumentus, kai kaltinamasis priėjo prie jo iš kairės pusės, staigiai atidarė su keiksmažodžiais duris ir užlipęs ant laiptelių rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į veidą ir nuėjo. Abu smūgius jis gavo į lūpos ir nosies zoną, smūgiai sekė vienas po kito, jam buvo prakirsta lūpą, bėgo kraujas. Jokių galimybių užsidengti veidą neturėjo. Abu smūgiai jam buvo suduoti lyg ta pačia ranka, nes užsilipus į kabiną reikia už kažko laikytis: tai viena ranka kaltinamasis laikėsi, o kita smūgiavo. Norėjo kviesti policiją, bet negalėjo telefono pasiimti, todėl kitų stovinčių vilkikų vairuotojai, matę įvykį, nors ir neatėjo padėti, tačiau iškvietė policiją. Policija atsirado gal po poros minučių. Nurodė, kad moterys, kurios dirbo (duomenys neskelbtini) laboratorijoje, per langą irgi matė incidentą, klausė jo kas atsitiko. Po tų smūgių sudavimo jis jautė fizinį skausmą, klibėjo du priekiniai dantys, kurie iki įvykio neklibėjo, todėl sekančią dieną grįžęs namo, jis iš pradžių kreipėsi į teismo medikus, o paskui į implantacijos kliniką pas gydytoją Ž. K., nes ten yra registruotas. Pas odontologą dėl tų dantų buvo tik vieną kartą. Tas nuskeltas dantis buvo iki įvykio, o auksu vilktas dantis anksčiau irgi buvo išmuštas. Nurodė, kad civilinio ieškinio suma paskaičiuota gydytojo, nes pats nežino, kiek gydymas kainuotų. Ieškinio reikalavimus, kuris surašytas pagal gydytojo rekomendacijas, palaiko pilnai. Jam reikia dantų, bet jis neturi pinigų.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. Ž. iš jam parodytų atpažinimui šešių vyriškių fotonuotraukų atpažino nuotrauką, kurioje užfiksuotas V. K., nurodydamas, kad minėtas asmuo kartu su kitais vyriškiais buvo priėjęs prie jo automobilio kabinos, mėgino ištempti už kelnių į lauką, bandė suduoti smūgius. Vėliau šis asmuo vėl atėjo prie jo automobilio, atidarė kabinos duris, sudavė du smūgius jam į veidą (1 t., b.l. 102-106).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019-02-13 A. Ž. nurodė, jog nepažįstamas vyriškis jį sumušė, tai yra du kartus rankos kumščiu sudavė į veidą, dėl ko jis juto stiprų fizinį skausmą (1 t., b.l. 67-68).
Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos neatsimena, bet viskas vyko šiais metais žiemą, galimai vasario mėnesį, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). Jis kartu su T. J., kaltinamuoju V. ir dar vienu vyru, kurio nepažįsta, T. J. automobiliu „Citroen C“, kurį vairavo V., važiavo žiedine sankryža, kur fūristas užkabino jų mašiną. Pavažiavus nuo žiedo link PKC, jie sustojo priešais fūrą, taip sustabdė važiuojančią fūrą. Jis visą laiką sėdėjo mašinoje, o kiti trys kartu važiavę vyrai išlipo. Jis nežinojo, ko šie išlipo, turbūt dėl nuostolio, deklaracijos pildymui, bet nežino, ar jie ten forminosi deklaraciją. Tada jam suskambo telefonas, ir išlipusieji greit grįžo į mašiną. Pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę jie sustojo, kokiu tikslu, jis nežino. Kur kas išėjo, jam niekas nieko nesakė. V. buvo išėjęs, jis atėjo nuo fūros pusės, pasakė, kad dėl deklaracijos eina. Kiti draugai buvo išlipę, bet jie nėjo, o jis buvo mašinoj. Kadangi viskas buvo už kampo, tai jis nieko nematė. V. grįžo už 10-15 min. Kai V. grįžo, nespėjo nieko pasakyti, nes privažiavo policija. Jis pats nieko nematė, tik žino, kad fūristas buvo sumuštas, ir žino kad fūristas turbūt gavo nuo V. į akį. Nei V. pats, nei kiti nieko nepasakojo. Jis pats iš vakaro buvo daug privartojęs, o dėl kitų nežino. Ar Vaidotas buvo išgėręs, nežino. Mašinoje buvo degtinės butelis, todėl galėjo įkalti čierkiuką.
Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš kažkiek laiko buvo incidentas, kai jie važiavo automobiliu ir sunkvežimis kliudęs jų automobilį nuvažiavo. Iš kartu važiavusių asmenų, pažinojo tik T., kurio pavardės nežino, o kitų dviejų nepažinojo. Nurodo, kad po to, kai buvo užstabdytas vilkikas, jie lyg dviese išlipo iš mašinos ir nuėjo iki vilkiko vairuotojo. Vilkiko vairuotojas sėdėjo savo automobilio viršuje, o jis buvo ant gatvės. Jis atidarė vairuotojo dureles, pasakė: „nubraukei mašiną, nesustojai, pažeidei taisykles“, o vairuotojas pradėjo jį necenzūriniais žodžiais vadinti, tada jis vairuotoją apspjovė, patampė už rūbų. Po to grįžo atgal į mašiną ir nuvažiavo. Kai buvo sustabdytas vilkiko vairuotojas, policija nebuvo iškviesta, nes viskas vyko labai greitai, be to, jis pats nematė kaip nukentėjo jų automobilis. Įvykio metu buvo pakankamai išgėręs, todėl kas buvo vilkiko sustabdymo iniciatorius, nežino. Kad paskui tas vairuotojas buvo sumuštas, jis sužinojo tik iš bylos medžiagos, nes pats to nematė, nes po pirmo incidento jie sustojo tos pačios gatvės gale, nes jis norėjo nusišlapinti. Nurodė, kad kur nuėjo kiti, jis nematė, nes nuėjo savais reikalais, o kai grįžo visi jau buvo prie mašinos, ir tada labai greitai privažiavo policija. Galvojo, kad policija atvažiavo dėl to pirmo incidento, dėl avarijos.
Iš BPK 276 straipsnio pagrindu teisme balsu perskaitytų liudytojo T. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2019 m. vasario 14 d. parodė, jog 2019 m. vasario 13 d. apie 14 val. jis kartu su pažįstamais V., P. ir J. važiavo žiedine sankryža Nemuno gatve link automobilių turgaus. Važiavo jam priklausančiu automobiliu „Citroen“, kurį vairavo J.. Kadangi jis buvo pavartojęs alkoholio, todėl sėdėjo minėto automobilio gale, gal dešinėje pusėje. Jei neklysta, jau pravažiavus žiedinę sankryžą, šalia važiavęs sunkvežimis „MAN“ staigiai priešais juos sukėlė avarinę situaciją, todėl reikėjo staigiai stabdyti, ir buvo kliudytas jo automobilio dešinės pusės priekinė dalis. Justinas pradėjo minėto sunkvežimio vairuotojui signalizuoti, o jis, važiuojant tam automobiliui iš paskos užsirašė į savo telefoną minėto sunkvežimio valstybinius numerius, ieškojo kokiai įmonei priklauso sunkvežimis, kad atvyktų į įvykio vietą. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo didelis eismas, todėl nenorėdami trukdyti eismui, sustojo aikštelėje. Minėtą sunkvežimį matė stovintį toje pačioje gatvėje, prie (duomenys neskelbtini). Visi išlipo iš automobilio ir ėjo link sunkvežimio, nes norėjo išsiaiškinti, ir reikėjo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis pats atsiliko nuo draugų, nes telefonu ieškojo informacijos apie automobilio savininką, praeidamas apžiūrėjo savo automobilį. Pastebėjo apgadinimus. P. su J. taip pat vaikščiojo netoli jo automobilio, o V. vienas nuėjo link minėto sunkvežimio. Po kiek laiko V. sugrįžo prie jų, o visai netrukus prie jų atvyko policijos pareigūnai, juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą, kuriame pirmą kartą pamatė sunkvežimio „MAN“ vairuotoją. Nurodė, kad iš jo pusės nebuvo jokio fizinio smurto ar kitokio fizinio kontakto vairuotojo atžvilgiu. Apie kitų draugų veiksmus nieko pasakyti negalėjo, nes nieko nematė (1 t., b.l. 176-179).
Liudytojas Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepažįsta V. K., o A. Ž. šių metų pavasarį po sužalojimų buvo vieną kartą atėjęs į jų kliniką, tačiau nieko nesigydė, o tik prašė nustatyti gydymo kainą. A. Ž. apžiūrėjo gydytoja A. A., jis pats apžiūroje nedalyvavo, jokių dokumentų A. Ž. nerašė, dokumentus rašė gydytoja, o jis tik uždėjo antspaudus, nors gali būti, kad vieną dokumentą ir jis išrašė. A. Ž. apsilankymas buvo tik vienas, dėl skirtingomis datomis išrašytų dokumentų galbūt kažkas sumaišyta, nes dokumentai turėjo būti išrašyti vieną dieną. Nurodė, kad dokumentuose atsispindi tik su įvykiu susiję įrašai. Žino, kad buvo konfliktas, jo metu įvyko trauma. A. Ž. nurodė, kad trauma įvyko buitinio konflikto metu. Apie dantis žino iš apžiūros kortelės duomenų. Visi gydymo plane minimi dantys susiję su įvykiu. Kainos, nurodytos išraše, yra pagal kainyną. Kainyne nurodyta: „Implantacija“ - tai yra vieno implanto kaina. Į 2 vainikėlių kainą įeina ne tik vainikėlis bet ir antspaudų nuėmimas. Po plano sudarymo daugiau A. Ž. nebuvo atėjęs. A. Ž., jis neklausė kodėl jis pasirinko jų bendrovę. Taip pat nurodė, kad nuo nurodytų išraše ir viešai skelbiamų kainos skiriasi, nes matyt buvo papildomos paslaugos įskaičiuotos. Be to, nurodė, kad internete yra senos, nepakeistos kainos. A. Ž. buvo skaičiuota pagal įmonėje buvusį kainyną, nes internete kartais vėluojama jas pakeisti. Buvo skaičiuoti implantai „Straumann“. Nors yra ir pigesnių implantų, tačiau pagal tą situaciją tie implantai buvo geriausiai tinkami, nes traumų atvejų, reikalingas kaulo priauginimas, todėl šie implantai šioje situacijoje tinkamesni. Nors yra ir dar brangesnių implantų, tačiau jų jis nerekomendavo. Pacientas gali rinktis ir kitus implantus. Nuo 800 Eur iki 1400 Eur kainuoja papildomas kaulinis audinys, tačiau ši suma nėra tiksli. Alveolės ertmės užpildymas kauliniu audiniu kainuoja 199-249 Eur, kuomet mažai kaulinio audinio dedama į uždarą ertmę, pavyzdžiui į sinusą, o šiuo atveju kita situacija, nes dengiasi ir tvirtinasi kaulas, membrana. Nurodė, kad tikslią sumą pasakyti gali tik darant operaciją. Cirkonio vainikėlių kaina buvo skaičiuota, nes jie priekinėje zonoje yra patikimiausi. Pacientas gali rinktis ir metalo keramiką. Pacientas gali rinktis tinkamiausias paslaugas ir priemones.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 7 (1 t., b.l. 70-74).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad V. K. 2019-02-13 15.05 val. nustatytas 0,86 promilės girtumas (2 t., b.l. 101).
Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 13 d. dirbant ekipaže „1703“ kartu su vyriausiuoju patruliu R. G. apie 14.05 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje keli vyrai, atvažiavę su mėlynos spalvos automobiliu „Citroen“ švediškais numeriais „(duomenys neskelbtini) sumušė sunkvežimio vairuotoją. Minėtus požymius atitinkantis automobilis buvo pastebėtas netoli (duomenys neskelbtini) sankryžos esančiojo stovėjimo aikštelėje, todėl nuvykus ten buvo sulaikytas T. J. (t. 2, b.l. 36).
Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiojo patrulio J. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 13 d. dirbant ekipaže „1815“ su vyriausiąja patrule R. S., apie 14.05 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje keli vyrai, atvažiavę su mėlynos spalvos automobiliu „Citroen“ švediškais numeriais sumušė sunkvežimio vairuotoją. Buvo vykstama ieškoti minėto automobilio, ir privažiavus Pramonės-Janonio g. sankryžą netoli automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo automobilis „Citroen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalia jo buvo keturi asmenys, iš kurių vienas J. K. buvo pristatytas į Panevėžio AVPK (t. 2, b.l. 37).
Iš Panevėžio apskrities VPK vyriausiojo patrulio P. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 13 d. dirbant ekipaže „1773“ su vyriausiuoju patruliu D. B. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje keli vyrai sumušė sunkvežimio, kuris atvežė grūdus, vairuotoją ir pasišalino su mėlynos spalvos automobiliu „Citroen“ su suomiškais valstybiniais numeriais. Apie įvykį pranešė kitiems ekipažams, kurie netoli (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančioje stovėjimo aikštelėje pastebėjo minėtus požymius atitinkanti automobilį. Buvo sulaikyti P. B. ir V. K., kurie buvo pristatyti į Panevėžio AVPK (t. 2, b.l. 38).
Iš odontologo įrašų kopijos matyti, kad jame užfiksuota A. Ž. dantų apžiūra, kur nurodyta, jog pacientas atvyko po įvykusios traukos užpuolimo metu Panevėžio mieste. Nustatytas 11, 12 dantų paslankumas III?, skausmingumas, alveolinė atauga čiuopiant skausminga, nuskeltas 12 danties kraštas, atlikta rentgeno nuotrauka, stebimas alveolės kaulo įskilimas, išmušti 11, 12 dantys, praplatėjęs plyšys aplink dantis. Įraše pateiktas gydymo planas (1 t., b.l. 195-197).
Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad jame nurodyta, jog buitinio konflikto metu išmušti 11, 21 dantys, žandikaulio alveolinės ataugos skilimas, reikalinga 11, 21 dantų implantacija su kaulo augmentacija; išraše surašytas gydymo planas su kainomis, bendra gydymo kaina – 4317 eurų (t. 2, b.l. 25).
Iš Ž. K. prašymo teismui matyti, kad jame nurodytos aplinkybės iš odontologo įrašų kopijos bei šiame įraše minimas gydymo planas su detaliomis kainomis, nurodant, jog gydymo plano įgyvendinimo kaina yra 3450-4350 Eur (3 t., b.l. 3-4).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ž. konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje galėjo būti padaryta 2019-02-13; A. Ž. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai vienu poveikiu; kūno sužalojimas galėjo pasidaryti A. Ž. pačiam griūnant ir kontaktuojant su kietu ar bukabriaunių savybių turinčiu daiktu; A. Ž. sužalojimo padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą; dėl nustatyto sužalojimo A. Ž. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b.l. 192).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ž. konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1 danties pilnas išnirimas galėjo būti padaryta 2019-02-13; A. Ž. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, galimai vienu poveikiu; A. Ž. konstatuotą sužalojimą galėjo pasidaryti pats griūdamas ir kontaktuodamas su kietu buku ar bukabriaunių savybių turinčiu aplinkos daiktu; A. Ž. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl vieno danties pilno išnirimo jis neteko 5% bendro pastovaus darbingumo; kadangi A. Ž. viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 dantis buvo protezuotas – apvilktas geltonu metalu, jo pažeidimas, nustatant sveikatos sutrikdymą, neimamas domėn (2 t., b.l. 10).
Specialistas V. V. teismo posėdžio metu patvirtino abi specialisto išvadas ir papildomai paaiškino, kad išvados buvo parengtos pagal dokumentus ir tiesiogiai apžiūrint A. Ž.. Pirmiausia buvo apžiūrėtas A. Ž., paskui pristatyti medicininiai dokumentai. Pirmoji išvada Nr. G-124 (2019 m. vasario 25 d.) buvo pateikta iš karto po asmens apžiūros. Paskui ji buvo papildyta po dokumentų pateikimo. Teikdamas papildomą išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo neapžiūrėjo, nes ši išvada padaryta pagal dokumentus, remiantis tik medicininiais dokumentais, parengtais odontologo. Kol nebuvo radiologinio tyrimo, nebuvo aišku, kad ten yra kaulo lūžimas. Akivaizdžių sužalojimų viršutiniame žandikaulyje ir lūpoje nebuvo, buvo tik apatinėje lūpoje. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo suduotas smūgis į veidą. Tie sužalojimai galėjo būti buvo padaryti ir vienu smūgiu. Dantų paslankumas galėjo atsirasti ir dėl danties lūžimo. Pilnai išniręs buvo viršutinės kairės pusės pirmas dantis. Pirmoje išvadoje nėra pažymėta, kad danties kraštas nuskeltas, nes iš tikro jis buvo tik smulkiai aptrupėjęs, o tai sužalojimo neduoda. Odontologo buvo pažymėta, kad dantis nuskeltas, tačiau kiek ten yra nuskelta neaišku. Žmogus nepažymėjo, ar nuskilo tie dantys, ar natūraliai nutrupėjo, o jam nepasirodė, kad tai įvyko dėl įvykio, nes dantys trupa dėl įvairių kitų veiksnių – amžiaus, dantų būsenos, parodontozės. Nurodė, kad išvados šeštame punkte nurodyta, kad dešinės pusės pirmas dantis nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn todėl, kad tai nebuvo sveikas dantis, jis buvo protezuotas, išvada atlikta pagal sveikus dantis. Pirmos apžiūros metu matė, kad tas dantis yra apvilktas, jis apvilktas buvo ir pirmos apžiūros metu. Išvadoje nurodyta, kad išmušti 11 ir 12 dantys, o lūžimas 21 danties, ten buvo pažeistos šaknys ir dėl to galėjo būti lūžimas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. K. neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą. Tą patvirtina ir byloje esantys aukščiau išvardinti įrodymai: nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, specialisto išvados, asmens parodymo atpažinti protokolo bei kiti aukščiau nurodyti bylos duomenys, kurie, teismo vertinimu, yra pakankami V. K. paties fizinio smurto pavartojimo A. Ž. atžvilgiu faktui konstatuoti.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis neneigia ir to, kad smurtinius veiksmus prieš A. Ž. jis panaudojo viešoje vietoje. Kad smurtiniai veiksmai atlikti viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, patvirtina ir kiti bylos duomenys – nukentėjusiojo A. Ž. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolo duomenys. Teismas pastebi, kad nors kaltinamasis teisme vienu metu nurodė, jog jam suduodant smūgius aplinkui žmonių nebuvo ir niekas į konfliktą nereagavo, tuo pačiu jis parodė, kad iš paskos nukentėjusiojo automobilio buvo keletas vilkikų, kurių vairuotojai sėdėjo automobiliuose, o vėliau dar pripažino, jog viskas vyko gatvėje, į intensyvaus eismo pusę, aplinkui esant kitų asmenų ir automobilių. Kad V. K. smurtinius veiksmus A. Ž. atžvilgiu matė kiti žmonės, parodė ir nukentėjusysis, pagal kurį – įvykį, kuomet kaltinamasis užlipęs ant automobilio kabinos laiptelių rankos kumščiu sudavė jam smūgius, per langą matė (duomenys neskelbtini) laboratorijoje dirbančios moterys bei kitų stovinčių vilkikų vairuotojai, kurie ir iškvietė policiją. Iš policijos pareigūnų M. K., J. K., P. K. tarnybinių pranešimų matyti, kad į įvykio vietą jie atvyko pagal iškvietimą apie sumuštą sunkvežimio vairuotoją, kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms, kad kiti įvykį matę žmonės, reaguodami į matomą įvykį, iškvietė policijos pagalbą.
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas smūgius nukentėjusiajam šalia gatvės stovinčiame automobilyje, vykstant gan intensyviam eismui, netoliese stovinčiuose vilkikuose sėdint kitiems vairuotojams, šalia nukentėjusiojo automobilio esančios įmonės darbo laiku, kai joje dirba ne tik darbuotojai, bet gali lankytis ir klientai, kiti asmenys, kaltinamasis neabejotinai suprato, jog tokį jo elgesį mato (gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitam asmeniui – A. Ž., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitą asmenį. Tačiau to nepaisydamas ir tai numatydamas, V. K. vis gi smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Kaltinamasis teisme parodė tokius veiksmus atlikęs, nes buvo pasipiktinęs dėl nukentėjusiojo netinkamo vairavimo, šiam neteisingai įvažiuojant į sankryžą ir taip nubrozdinant jo draugo automobilį. Tokias kaltinamojo V. K. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų J. K., P. B., T. J. parodymai, jų iš esmės neneigia ir nukentėjusysis, tačiau, teismo vertinimu, net ir realiai buvus tokiai situacijai, smūgių sudavimas nukentėjusiajam A. Ž., tarp galimo nukentėjusiojo netinkamo elgesio vairuojant automobilį kelyje ir kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam praėjus tam tikram laiko tarpui, kitiems kartu su kaltinamuoju buvusiems asmenims į buvusią situaciją nebereaguojant, buvo absoliučiai neadekvatus veiksmas, juo buvo siekiama tik pademonstruoti savo galią prieš kitą asmenį. Tokie kaltinamojo V. K. įžūlūs veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys viešąją tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek smurtinius veiksmus patyrusiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl minėtų V. K. veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta viešoje vietoje – gatvėje, prie pastato Nr. 7, buvusių asmenų rimtis ir tvarka. Tokio kaltinamojo V. K. elgesio nepateisina ir jo atsakomybės nešalina aukščiau minėta kaltinamojo nurodoma, liudytojų J. K., P. B., T. J. parodymais patvirtinta bei nukentėjusiojo neneigiama aplinkybė dėl galimai netinkamo nukentėjusiojo A. Ž. elgesio kelyje, šiam vairuojant automobilį.
Pažymėtina ir tai, kad kaltinime V. K. kaip jo smurtinių veiksmų pasekmė inkriminuotas ir padarymas muštinės žaizdos apatinėje lūpoje bei viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties pilno išnirimas, taip sukeliant A. Ž. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdant jo sveikatą.
Teismas pastebi, kad nors kaltinamasis V. K. pripažino patį fizinio smurto pavartojimo A. Ž. atžvilgiu viešoje vietoje faktą, duodamas parodymus dėl smūgių sudavimo vietos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių jis buvo nenuoseklus. Iš karto po įvykio apklaustas 2019-02-14 V. K. pripažino sudavęs nukentėjusiajam į abi veido puses. Apklausiamas 2019-09-02 jis nurodė pataikęs nukentėjusiajam į galvos sritį ties ausimis bei neigė pataikęs jam į dantų sritį. Teisme gi V. K. mėtėsi ir davė prieštaringus parodymus – pripažindamas, jog kaltinime nurodyti padariniai yra sukelti jo veiksmais, jis kartu teigė, kad nukentėjusysis lūpą galėjo susižaloti pats trinkteldamas į vairą ar susisukus galvai ir šiam išgriuvus iš automobilio. Be to, kaltinamasis vienu metu tvirtino, kad nukentėjusiajam į veidą, nosį, žandą nepataikė, kad jis pataikė šiam į plaukuotą galvos dalį, po ko jau teigė, kad taikė prie ausų, į plaukuotą galvos dalį, o kur pataikė tiksliai nežino, galiausiai nurodė, jog jei žmogus kreipėsi dėl abdukcijos, reiškia, kad jis galėjo pataikyti į dantį. Teismas tokius nenuoseklius, prieštaringus kaltinamojo parodymus dėl smūgių sudavimo vietos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių visų byloje esančių įrodymų kontekste vertina kritiškai.
Kaip matyti, nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis du smūgius rankos kumščiu sudavė jam būtent į veidą, dėl ko jam buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas, po tų smūgių sudavimo jis jautė fizinį skausmą, klibėjo du priekiniai dantys. Kad smūgiai buvo suduoti į veidą, nukentėjusysis nurodė ir iš karto po įvykio rašytame protokole-pareiškime. Ši aplinkybė bei aplinkybė dėl dantų sužalojimo įvykio metu atitinka A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taipogi nurodytos aplinkybės apie smūgių sudavimą nukentėjusiajam į veidą, bei užfiksuota, kad po smūgių nukentėjusiajam kraujavo žaizdos lūpoje, be to, A. Ž. skundėsi dantų paslankumu. Specialistas V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusysis apžiūros metu nurodė, kad jam buvo suduota į veidą. Iš byloje esančių odontologo įrašų kopijos bei medicinos dokumentų išrašo, taip pat – Ž. K. prašymo teismui, kuriame nurodytos A. Ž. kreipimosi į odontologijos kliniką aplinkybės, bei liudytoju apklausto Ž. K. parodymų teisme matyti, kad po įvykio į gydymo kliniką pasikreipęs nukentėjusysis A. Ž. nurodė atvykęs dėl dantų apžiūros, būklės įvertinimo po užpuolimo, konflikto. Paminėtų duomenų, kurie esminėse detalėse vieni kitiems neprieštarauja, visuma teismui patvirtina nukentėjusiojo esminių parodymų nuoseklumą ir patikimumą. To nepaneigia ir kitokio A. Ž. parodymų vertinimo nesąlygoja vien tai, kad nukentėjusysis teisme parodė besigydantis UAB „Ž. K. implantologijos centras“, kuomet liudytoju apklaustas Ž. K. parodė, kad A. Ž. jų klinikoje apsilankė pirmą kartą ir daugiau nebuvo.
Nors bylos duomenys rodo, kad nukentėjusįjį specialistas apžiūrėjo ne iš karto po įvykio, o praėjus 12 dienų, pas odontologus A. Ž. apsilankė dar vėliau, vertinant nuoseklius nukentėjusiojo parodymus aukščiau nurodytų, byloje esančių įrodymų kontekste, taipogi nesant jokių duomenų apie kaltinime nurodyto A. Ž. sveikatos sutrikdymo padarymą kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nėra abejonių, jog kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smūgius A. Ž. sudavė būtent į veidą ir tokiais veiksmais sukėlė kaltinime nurodytus padarinius nukentėjusiojo sveikatai – padarydamas muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties pilną išnirimą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų A. Ž. sveikatos sutrikdymą. Pastarąjį sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esančios specialisto išvados, specialisto paaiškinimai teisme, odontologo įrašų bei medicinos dokumentų išrašo duomenys, liudytojo Ž. K. parodymai. Minėtų specialisto išvadų teisingumą teismo posėdžio metu patvirtino pats specialistas V. V., kuris papildomai paaiškino, kad papildoma išvada Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta remiantis tik medicininiais dokumentais, parengtais odontologo. Tuo tarpu liudytoju apklaustas Ž. K. patvirtino odontologo įrašų kopijoje bei medicinos dokumentų išraše padarytų įrašų tikrumą bei parodė, kad į jo kliniką pasikreipusiam A. Ž., kuris nurodė patyręs traumą buitinio konflikto, užpuolimo metu, buvo atlikta apžiūra, surašyta nustatyta dantų būklė bei sudarytas gydymo planas.
Pastebėtina, kad Ž. K. parodė, kad A. Ž. klinikoje lankėsi vieną kartą, kurio metu ir buvo išrašyti du dokumentai, o juose nurodyta skirtinga data yra dėl galimai padarytos klaidos. Atsižvelgiant į šį paaiškinimą, kuris neprieštarauja nukentėjusiojo A. Ž. nurodytoms aplinkybėms apie apsilankymą klinikoje po įvykio, teismas sprendžia nesant pagrindo byloje esančius UAB „Ž. K. implantologijos centras“ surašytus dokumentus – odontologo įrašus bei medicinos dokumentų išrašus dėl datų neatitikties – vertinti kritiškai.
Nesutikti su kompetentingo specialisto pateiktomis išvadomis ir jo paaiškinimais teismas vėl gi neturi pagrindo, nes specialisto išvada neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Nors specialisto išvadose nurodyta, kad A. Ž. konstatuotą sužalojimą galėjo pasidaryti pats griūdamas ir kontaktuodamas su kietu buku ar bukabriaunių savybių turinčiu aplinkos daiktu, apie tokias prielaidas teismo posėdžio metu užsiminė ir kaltinamasis V. K., jokių objektyvių galimą A. Ž. susižalojimą ar specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų sužalojimų padarymą ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taigi, teismo vertinimu, nėra abejonių, kad V. K. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo A. Ž. kūnui, rankos kumščiu suduodant du smūgius į veidą, nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Iš kaltinimo matyti, kad kaltinamajam V. K. be kita ko buvo inkriminuotas bandymas ištraukti A. Ž. iš automobilio, tačiau teisme nukentėjusysis parodė, kad bandymas jį ištraukti iš automobilio buvo ne kaltinamojo smūgių sudavimo metu, o tuomet, kai jo vairuojamas automobilis gatvėje buvo sustabdytas ir prie automobilio priėjo trys vyriškiai, kas į kaltinimo apimtį nepatenka ir V. K. neinkriminuota. Kaltinamasis taipogi neigė prieš smūgių nukentėjusiajam sudavimą bandęs jį ištraukti iš automobilio, kitų tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje taip pat nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. K. 2019 m. vasario 13 d. 14.15 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 7, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. nukentėjusiajam A. Ž. sėdint automobilyje, atidaręs automobilio vairuotojo dureles sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, padarydamas jam muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties pilną išnirimą, t.y. nežymų A. Ž. sveikatos sutrikdymą. Tokie V. K. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl jam inkriminuoto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamajam inkriminuoto BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje yra duomenų apie galimą kaltinamojo neblaivumą šio inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu (apie tai užsiminė pats kaltinamasis posėdžio metu), šie duomenys yra nepakankami konstatuoti V. K. veiksmuose BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Kaltinamajam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padaryme lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, kaltinamajam V. K. net ir pripažįstant patį fizinio smurto vartojimo nukentėjusiojo atžvilgiu viešoje vietoje faktą, kaltinamojo nenuoseklūs, prieštaringi parodymai dėl kitų kaltinime nurodytų, teismo nustatytų faktinių aplinkybių – smūgių sudavimo vietos ir nukentėjusiajam sukeltų padarinių, be kita ko keliant prielaidas dėl galimo paties nukentėjusiojo susižalojimo, rodo formalų prisipažinimą bei nesudaro pagrindo teismui konstatuoti nuoširdų gailėjimąsi, kuris būtinas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės pripažinimui.
Nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė jos ginamojo V. K. veiksmuose pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad viešosios tvarkos pažeidimo padarymui įtakos turėjo neteisėtas nukentėjusiojo A. Ž. elgesys, teismo vertinimu, atsižvelgiant į visą įvykių eigą bei kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų laiką, nutolusį nuo kaltinamojo nurodomų jo pasipiktinimą sukėlusių A. Ž. veiksmų (nukentėjusiojo galimai neatsargus vairavimas automobilio, kuriame važiavo kaltinamasis, atžvilgiu, po jo sekęs kaltinamojo su kitais asmenimis veiksmai automobiliu blokuojant A. Ž. kelią ir išlipus – žodinis konfliktas tarp visų, po to pavažiavimas toliau ir vieno paties kaltinamojo nuėjimas prie netoliese sustojusio nukentėjusiojo automobilio, kitiems liekant šalia automobilio, bei ten kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu atlikimas), į nukentėjusiojo buvusių galimai netinkamų veiksmų vairuojant automobilį pasibaigimą gerokai prieš kaltinamojo smurtinių veiksmų atlikimą, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą įtakojo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Be to, net kelyje ir susidarius avarinei situacijai, smurtas tokią situaciją sukėlusio asmens atžvilgiu, kurio veiksmai nebūtinai yra tyčiniai, nėra leistina ir pateisinama priemonė.
Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 284 straipsnio sunkina ta aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką jis pats patvirtino teismo posėdžio metu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Taigi, V. K. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra neteistas, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, o BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo metu buvo administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 169-172), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, dirbantis, nukentėjusiųjų atsiprašė, su nukentėjusiąja E. K. susitaikė.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgiant ir į kaltinamojo teisme išreikštą sutikimą, paskiriant švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų valandų skaičių nustatant mažesnį nei už nusikaltimus skirti galimas vidurkis, o atlikimo laiką, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, nustatant ilgesnį nei galimas vidurkis (BK 46 straipsnis). V. K. už atskirus nusikaltimus skirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-29 09.15 val. iki 2019-08-29 14.55 val. (2 t., b.l. 80-83) (1 para) ir nuo 2019-02-13 14.30 val. iki 2019-02-14 16.17 val. (2 t., b.l. 107-109, 123-124) (2 paros).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 136-138) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. Ž. vyriškos kelnės, pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomos Panevėžio apskr. VPK Daiktų saugojimo patalpoje (2 t., b.l. 35) ir A. Ž. pateikta SD kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje (2 t., b.l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų savininkui A. Ž..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai išieškotinos 19 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis A. Ž. yra pareiškęs civilinį ieškinį 4317 Eur sumai (1 t., b.l. 99), kurį, pasak jo žodinių paaiškinimų teisme, jis grindžia byloje pateiktu medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodyta, jog po buitinio konflikto nustatytas žandikaulio alveolinės ataugos skilimas, išmušti du dantys, kuriems reikalinga implantacija su kaulo augmentacija; išraše surašytas gydymo planas, kurio bendra kaina – 4317 eurų (t. 2, b.l. 25). Nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. Ž. daugiau jokių duomenų civilinio ieškinio pagrindimui nepateikė bei teisme parodė, kad civilinio ieškinio suma paskaičiuota gydytojo, nes jis pats nežino, kiek gydymas kainuotų, jam reikia dantų, bet jis neturi pinigų. Taigi, A. Ž. reikalavimas susijęs su būsimomis gydymo išlaidomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Sutinkamai su teismų praktika, CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamajam V. K. ranka sudavus du smūgius A. Ž. į veidą, šiam buvo padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje bei viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties pilnas išnirimas. Šie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai konstatuoti byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurią teisme patvirtino ir pats specialistas. Minėtoje specialisto išvadoje pažymėta ir tai, kad viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties pažeidimas nustatant sveikatos sutrikdymą neimtas domėn, nes jis protezuotas – apvilktas geltonu metalu. Specialistas V. V. teisme paaiškino, jog minėtas apvilktas dantis nebuvo sveikas, o sveikatos sutrikdymas nustatomas pagal sveikus dantis. Taigi, kaltinime nurodyto, specialisto išvadoje konstatuoto vieno danties pažeidimo – viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties pilno išnirimo – padarymo faktas, kaip ir priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra akivaizdus.
Tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo A. Ž. parodymų, jo abstrakčių paaiškinimų teisme dėl į bylą pateikto civilinio ieškinio, taip pat – iš medicininių dokumentų išrašų ir juos pasirašiusio liudytoju apklausto gydytojo Ž. K. parodymų teisme, žalą, susijusią su būsimomis gydymo išlaidomis, prašoma atlyginti dėl trijų dantų – dviejų išmuštų ir vieno nuskelto. Teismas neginčija nukentėjusiojo A. Ž. ar liudytojo Ž. K. nurodyto fakto, kad A. Ž. yra reikalingas dantų gydymas, t. y. dviejų dantų implantacija su kaulo augmentacija, bei dar vieno nuskilusio danties plombavimas, tačiau pabrėžtina ir tai, kad atlyginama gali būti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.
Kaip jau minėta specialisto išvadoje ir paties specialisto duodant paaiškinimus teisme, vienas nukentėjusiojo pažeistų dantų jau įvykio metu jau buvo nesveikas, pažeistas, ką rodo aplinkybė, jog vienas dantis protezuotas – apvilktas geltonu metalu. Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis A. Ž. teisme parodė, kad auksu vilktas dantis anksčiau buvo išmuštas. Be to, A. Ž. pažymėjo, jog medicininiuose dokumentuose minimas nuskeltas dantis toks buvo jau iki įvykio, kas neprieštarauja ir specialisto paaiškinimams, jog jis matė nuskeltą danties kraštą, kuris buvo tik smulkiai aptrupėjęs ir jam nepasirodė, kad tai įvyko dėl įvykio, be to, nukentėjusysis apžiūros metu jam nepažymėjo, ar tas dantis nuskilo, ar natūraliai nutrupėjo. Nors liudytojas Ž. K. teisme nurodė manantis, kad visi gydymo plane minimi dantys susiję su įvykiu, tokie jo teiginiai, juos vertinant aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir paties Ž. K. parodymus apie jo paties nedalyvavimą apžiūrint A. Ž. ir tik parašų uždėjimą kitos gydytojos surašytuose dokumentuose, vertintini kritiškai, kaip prielaidinio pobūdžio.
Teismas pažymi, kad civilinio ieškinio pagrindimas yra jį pateikusio asmens pareiga ir žalos faktą bei dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – civilinis ieškovas (šiuo atveju nukentėjusysis), be to, nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik nusikalstamais veiksmais padaryta žala.
Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje objektyvių pakankamų duomenų, leidžiančių neginčytinai tvirtinti, jog be specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties pilno išnirimo kaltinamojo V. K. veiksmais padaryti ir kitų nukentėjusiojo dantų pažeidimai bei tarp pastarųjų yra priežastinis ryšys, byloje nėra ir tokių, tai patvirtinančių duomenų nukentėjusysis, civilinis ieškovas A. Ž. teismui nepateikė.
Remiantis aukščiau nurodytomis Civilinio kodekso nuostatomis bei nustatytomis bylos aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog yra pagrindas A. Ž. priteisti byloje esančiais medicininio dokumento išrašu pagrįstas būsimas gydymo išlaidas, tačiau nepilnoje civilinio ieškinio apimtyje, o atsižvelgiant į byloje nustatytą kaltinamojo V. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą, specialisto konstatuotą ir kitais įrodymais pagrįstą vieno danties sužalojimą.
Iš medicinos dokumentų išrašo, kuriuo grindžiamas civilinis ieškinys, matyti, kad jame A. Ž. surašytas gydymo planas su jam taikytinomis procedūromis ir jų kainomis, bendra gydymo kaina – 4317 eurų, į kurią įeina: 3D rentgeno nuotrauka – 89 Eur, 2 dantų implantacija – 1200 Eur, kaulo augmentacija su membrana – 1400 Eur, laikini vainikėliai ant 2 implantų – 240 Eur, du vainikėliai ant implantų su atramom – 1318 Eur, nuskelto danties krašto plombavimas – 70 Eur (t. 2, b.l. 25). Šios kainos iš esmės atitinka byloje esantį UAB „Ž.K. implantologijos centras“, kurioje ir buvo sudarytas minėtas gydymo planas, kainyną. Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios kainos buvo paskaičiuotos apžiūrėjus nukentėjusįjį ir gyvai įvertinus jam reikalingą, liudytoju apklausto gydytojo Ž. K. teigimu – nukentėjusiajam palankiausią, individualiai parinktą gydymą bei procedūras. Teismui nekyla abejonių, kad A. Ž. pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodytų konkrečių procedūrų, reikalingų taikyti dėl dantų išmušimo, kaina yra pagrįsta ir įrodyta. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjos iš internetinių svetainių pateikti duomenys (3 t., b. l. 57-70) yra tik orientaciniai ir neatspindi tikrosios gydymo kainos, todėl teismas jais nesiremia.
Kadangi, kaip minėta, byloje įrodymais patvirtinta V. K. nusikalstamos veikos A. Ž. atžvilgiu pasekmė – vieno danties pilnas išnirimas, ir nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų ir minėtų padarinių, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo A. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo A. Ž. naudai tik vieno išnirusio danties būsimo gydymo išlaidas, iš bendros numatomos gydymo sumos atimant numatomas išlaidas nuskelto danties taisymui bei dviejų išmuštų dantų taisymui numatytas išlaidas dalijant pusiau. Taigi iš kaltinamojo priteistina suma – 2168 Eur (4317-(1200:2)-(1400:2)-(240:2)-(1318:2)-70). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 80 (aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui.
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 200 (du šimtus) valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto b) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-29 09.15 val. iki 2019-08-29 14.55 val. (1 parą) ir nuo 2019-02-13 14.30 val. iki 2019-02-14 16.17 val. (2 paras).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. Ž. vyriškas kelnes, saugomas pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskr. VPK Daiktų saugojimo patalpoje ir SD kortelę, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų savininkui A. Ž..
Nukentėjusiojo, civilinio ieškinio A. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo A. Ž. naudai priteisti 2168 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus) būsimoms gydymo išlaidoms atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. K. valstybės naudai priteisti 19 Eur (devyniolika eurų) proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.