- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- ATP-552-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01009-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo R. G. nubausta:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 200 Lt bauda,
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. G. paskirta galutinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nubausta už tai, kad 2014 m. liepos 20 d. 9 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčio automobilio „Toyota“ priekinę dalį. Vairuotoja įvykus eismo įvykiui neatliko veiksmų, kurie yra numatyti vairuotojui Kelių eismo taisyklėse įvykus eismo įvykiui – iš jo pasišalino. Tokiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 133, 234 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. G. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo dalį dėl jos nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Skunde apeliantė nurodo, kad ji savo kaltę pripažino, dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų nuoširdžiai gailisi ir teismas šią aplinkybę pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat supranta, kad jai paskirta nuobauda yra minimali. Tačiau kartu R. G. nurodo, kad kliudžiusi automobilį „Toyota“ ji niekur nebėgo, nesislėpė, o sustojo toje pačioje aikštelėje ir laukė ateinant minėto automobilio savininko, planuodama užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau dėl patirto streso jai pasidarė labai negera. Nors ji matė prie automobilio „Toyota“ atėjusią moterį, tačiau dėl būsenos, kurioje tuo metu buvo, nepajėgė jos užkalbinti.
R. G. pažymi, kad jos automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu, ji buvo blaivi, tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo ir faktiškai iš jo nepasišalino – pirmoji iš įvykio vietos išvažiavo nukentėjusioji.
Skunde taipogi atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, vairuotojo kaltė šiuo atveju gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia. R. G. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimais suformuota teisės taikymo praktika, pagal kurią atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnį kyla tik kai įrodyta, jog kaltininkas suvokia, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalina neteisėtai, t. y. vengdamas neblaivumo patikrinimo, žalos atlyginimo, slėpdamas savo tapatybę ir panašiais atvejais, ir pagal ATPK 130 straipsnį nebaudžiami vairuotojai, kurie iš įvykio vietos išvažiavo sąžiningai klysdami dėl tokio poelgio teisinių pasekmių. Kadangi, apeliantės teigimu, ji iš įvykio vietos neišvažiavo, nurodo mananti, jog jos elgesio negalima vertinti kaip pasitraukimo iš įvykio vietos. Kartu R. G. pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Apibendrindama R. G. nurodo laikanti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo dalis, kuria ji pripažinta kalta padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, turi būti panaikinta, ir byla turi būti grąžinta teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. G. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas nurodo nesutinkantis su R. G. apeliaciniu skundu, mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas.
R. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
R. G. ginčija padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o nutarimo dalies dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, neginčija.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad R. G. kaltė dėl ginčijamo jai inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai. Tai, kad vairuodama automobilį apgadinusi svetimą turtą apeliantė pasišalino iš eismo įvykio vietos, patvirtina byloje surinkti duomenys.
Iš R. G. paaiškinimo matyti, kad ji neneigė, jog 2014 m. liepos 20 d., apie 9 val., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi į parduotuvę „N.“, esančią (duomenys neskelbtini). Išvažiuodama iš automobilių aikštelės atbuline eiga ji atsitrenkė į automobilio „Toyota Corolla Verso“ priekinę dalį. Supratusi, kas įvyko, ji nutarė sulaukti minėto automobilio savininko ir kartu su juo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau pamačiusi automobilio savininkę pasimetė, jai nieko nesakė, ir pastaroji nuvažiavo. Ji (R. G.) grįžo į namus, išgėrė vaistų ir norėjo susirasti automobilio „Toyota Corolla Verso“ savininkę, bet nežinojo kaip tai padaryti (6 b. l.). Nukentėjusiosios A. D. paaiškinime nurodyta, kad ji 2014 m. liepos 20 d., apie 9.20 val., jai priklausančiu automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi į parduotuvę „N.“, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten esančioje automobilių stovėjimo vietoje savo automobilį paliko maždaug 40 minučių. Vakare jai nuvažiavus pas giminaitę, pastaroji jos paklausė, kur ji apgadino savo automobilį. Tuomet ji pamatė, kad yra pagadinta jos automobilio dešinė (keleivio) pusė, priekinė dalis (bamperis ir nežymiai priekinio sparno dešinės pusės kraštas). Nuvykusi į parduotuvę „N.“ ji paprašė apsaugos darbuotojo parodyti vaizdo įrašą. Vaizdo kameros 9.25 val. buvo užfiksavusios, kad į jos automobilį atsitrenkė raudonos spalvos automobilis „VW Passat“, iš kurio išlipęs žmogus pažiūrėjo, po to, įsėdęs į automobilį, jį pastatė šalia jos automobilio, truputį palaukė ir išvažiavo iš aikštelės, nepalikęs jokių savo duomenų. Dėl šio įvykio ji kreipėsi į policiją (5 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014 m. liepos 23 d. Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. 2014 m. liepos 28 d. į Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK buvo iškviesta automobilio „VW Passat“ savininkė R. G., kuri neneigė, kad 2014 m. liepos 20 d. buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „N.“ ir pripažino, kad apie 9.20 val. vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga ji nepastebėjo gale stovinčio automobilio ir į jį atsitrenkė. Po susidūrimo vairuotoja suprato, ką padarė, automobilį perstatė į laisvą aikštelėje buvusią vietą ir laukė apgadinto automobilio savininko, tačiau šiam atėjus, eismo įvykio deklaracijos neužpildė, t. y. neatliko reikiamų veiksmų įvykus eismo įvykiui, kaip yra numatyta Kelių eismo taisyklėse, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (13 b. l.).
Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad R. G., nors ir suprato, kad padarė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie įvykį niekam nepranešusi, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes ir paskyrė R. G. teisingą administracinę nuobaudą. Apeliantei paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jos padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Su tuo, kad jai paskirta minimali nuobauda, sutinka ir pati R. G. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad apeliantei paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimo, nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad skundžiamas apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, taigi, šio nutarimo dalis, kuria R. G. pripažinta padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jai už tai paskirta administracinė nuobauda, nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą nepakeistą ir R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.