Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai L. N., jos atstovei advokatei E. M., suinteresuoto asmens G. N. atstovei advokatui V. S.,

institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl G. N. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinis skyrius 2010 m. gegužės 26 d. G. N. nustatė sunkų neįgalumo lygį. Jam nuo 2010-05-26 iki 2019-12-27, tai yra pilnametystės nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. G. N. yra neįgalus nuo gimimo. Jam diagnozuotas kitoks cerebrinis paralyžius.

G. N. pagal jo fizinę būklę negali savarankiškai vaikščioti, neatsikelia iš lovos, neapsitarnauja, nesirengia, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi, reikalinga pagalba valgant. Jam reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga, dėl sveikatos būklės jis negali išspręsti įvairių buitinių klausimų, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. 2019 m. liepos 26 d. išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, jog G. N. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, neturi gebėjimų šeimos santykių srityje, dėl sveikatos būklės negalėtų būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Darbo santykių srityje dėl sveikatos būklės negebėtų sudaryti darbo sutartį, negeba savarankiškai sėdėti, pavalgyti, nevaikšto, negali atlikti jokio veiksmo be artimųjų pagalbos, negeba įvertinti teikiamos nuolatinės artimųjų pagalbos, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių. Turtinių santykių srityse G. N. negeba savarankiškai suprasti apie pajamas ar išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais, negeba savarankiškai suprasti ir įvertinti apie pajamas susijusias ir išlaidas susijusias su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan. G. N. nesupranta ir negali paaiškinti apie kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimą, valdymą ir disponavimą juo, įsigijimą, pardavimą, dovanojimą ar kitus sandorius. Negeba suprasti, įvertinti ir atlikti veiksmus susijusius su paveldėjimo teisiniais santykiais, nedalyvauja jokioje ūkinėje komercinėje veikloje, nepažįsta pinigų, nežino jų vertės, negeba išreikšti savo nuomonės, negali savarankiškai priimti jokio sprendimo ir kituose turtinių santykių srityse.

2019 m. spalio 2 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. TPE- 347/2019, nurodyta, kad G. N. nuo gimimo buvo gydomas dėl apsinuodijimo nitratais. 2003 m. jam diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius, psichiatro konsultacijos metu diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas, dėl ko jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 2008, 2010 m. psichologinių tyrimų metu nustatyta, kad G. N. intelekto sutrikimas atitinka vidutinį protinį atsilikimą. G. N. konstatuojamas kitoks cerebrinis paralyžius, šlapimo nelaikymas bei įvairiapusis raidos sutrikimas. G. N. nustatyta intelekto deficito nulemta psichopatalogija: mąstymo konkretumas, primityvumas, mažas produktyvumas, negebėjimas apibendrinti, abstrahuoti, visiška dezorietacia laike, nepakankama orientacija savyje ir vietoje, primityvios, nediferenciotos, neadekvačios emocijos, sutrikusi atmintis, dėmesys. Jo intelektiniai gebėjimai atitinka vidutinio protinio atsilikimo lygį. Jo socialinis supratingumas visiškai neišugdytas, išreikšti psichosocialinės adaptacijos, savaankiškumo sutrikimais, nesusuformavę elementarūs bendravimo ir darbiniai įgūdžiai, neturi mokyklinių ir buitinių – praktinių žinių, jokių buities darbų atlikti nesugeba, jo savitvarkos ir higienos įgūdžiai praktiškai nesusiformavę, savarankiškai jis negali pasirūpinti netgi savo pagrindinių poreikių tenkinimu nei buityje nei socialinėje aplinkoje. G. N. konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. G. N. dėl ryškaus intelekto defekto negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikrose srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, bylos dalyvių paaiškinimus, pateiktą socialinio darbuotojo išvadą, teismo psichiatrijos eksperto išvadą, darytina išvada, kad G. N. dėl ryškaus intelekto defekto negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų, pilnavertiškai dalyvauti be jį atstovaujančio asmens civiliniuose teisiniuose santykiuose.

Nurodytos aplinkybės pagal CK 2.10 straipsnio nuostatas sudaro pagrindą G. N. pripažinti neveiksniu pareiškime nurodytuose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje.

Asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių: sveikatos priežiūros: šeimos santykių: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; ir pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose ir pan.).

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas šiuos klausimus sprendžia kartu. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksniu atitinkamose srityse pripažinto asmens G. N. teises ir interesus yra pagrindas jam nustatyti globą (CPK 3.238 straipsnio 1 dalis, 3.242 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja prašo nustatyti G. N. globą ir ją L. N. paskirti jo globėja. CPK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybes įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. N. yra G. N. mama. L. N. nedirba šiuo metu prižiūri, rūpinasi sūnaus G. N. sveikata, buitimi, tvarko finansinius reikalus. Ji sutinka būti jo globėja. Kitų asmenų, kurie pageidautų ir sutiktų būti G. N. globėju, nėra. Iš į civilinę bylą pateikto 2019 m. liepos 3 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad L. N. pagal savo sveikatos būklę gali būti globėja (CPK 506 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro pažymų matyti, jog L. N. nėra įrašyta priklausomybės ligų kabineto įskaitoje ar psichiatrinio kabineto įskaitoje. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog L. N. administracine tvarka nebausta. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl L. N. nėra (CPK 506 straipsnio 3 dalis).

Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2019 m. spalio 4 d. išvadoje dėl globėjo paskyrimo G. N. nurodė, jog L. N. rūpinasi G. N., organizuoja jo medicininį aptarnavimą, sprendžia įvairias buities problemas, tvarko dokumentus. L. N. (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų charakterizuojama teigiamai, darbšti, tvarkinga, rūpestinga, sugebanti atlikti globėjos pareigas. Jos artimieji neprieštarauja, kad ji taptų G. N. globėja.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad L. N. yra tinkama būti kito asmens globėja, turi galimybes įgyvendinti globėjo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, G. N. nustatytina nuolatinė globa, o jo globėja skirtina L. N. (CK 3.238 straipsnis, 3.240 straipsnio 1, 2 dalys, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis). Kadangi G. N. gauna neįgalumo išmokas, kuriomis jis dėl sveikatos būklės negali realiai pasirūpinti, todėl jam priklausančiam turtui nustatytinas administravimas, turto administratore skirtina L. N. (CK 4.239 straipsnio 1 dalis).

L. N. išaiškintina, kad globa yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti G. N. teises ir interesus, ji yra G. N. atstovė pagal įstatymą ir gina jo teises ir interesus be specialaus pavedimo, ji turi teisę sudaryti neveiksnaus G. N. vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 straipsnio 1, 2 dalys). Ji, kaip globėja, savo pareigas atlieka neatlygintinai, privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, išnykus aplinkybėms, dėl kurių G. N. buvo pripažintas neveiksniu, privalo kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo (CK 3.243 straipsnio 1, 5, 6 dalys). Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

L. N. išaiškintina, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.242, 4.243 straipsniai).

Nutarties dalis dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442-443, 468, 496, 508 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu:

turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo: nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių: sveikatos priežiūros: šeimos santykių: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; ir pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose ir pan.).

Nustatyti G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), globą.

G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore paskirti L. N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.