- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 1-109-804/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-2-00077-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- V. S.
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant Nijolei Blaževič, dalyvaujant prokurorui Jūratei Žvironienei
nukentėjusiajam V. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r, gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Alytaus r. apylinkės teismo: 1) 2009-05-29 pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 m. l/a. laisvės atėmimo bausmę atidedant 1 m. 6 mėn.; 2) 2010-06-01 pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 mėn. l/a, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2009-05-29 nuosprendžiu ir galutinę bausmę paskirti 1 m. 3 mėn. l/a.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2010-04-15 apie 11 val., veikdamas bendrai su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu sunkvežimiu, vagystės tikslu atvyko į S. B. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), neaptvertą teritoriją, iš kur pasikėsino pagrobti V. B. priklausančias 4 tonas juodojo metalo laužo 3 000 Lt sumai, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, kadangi dalį metalo laužo sukrovus į sunkvežimį, buvo pastebėti E. P. t. y. V. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 1 d.
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kuris yra apie 3 km. atstumu nuo Alešiškių kaimo. Jis žino, kad nuo 2005 metų šioje sodyboje nuolatos gyveno S. D. su žmona, kurie kiek jam žinoma iš jų pačių, yra šios sodybos šeimininkai. S. dažnai vartoja alkoholį ir kiek jam žinoma iš aplinkinių kaimų gyventojų, nuolatos pardavinėjo sodyboje buvusius įvairius technikos agregatus, traktorių vikšrus ir kitą inventorių. Kaip suprato iš S. žodžių, dalis inventoriaus sodyboje yra jo, o dalis, asmens pavarde B., kurį V. S. pažįsta ir yra matęs S. D. sodyboje, tačiau nežino kurie iš kieme buvusių agregatų yra S., kurie B.. Jis nei iš S. D. nei iš B. anksčiau nieko nėra įsigijęs, tik pamena, kad 2009 metais skambino B. ir domėjosi ar jis neparduoda kieme stovinčio greiderio, bei priekabos nuo traktoriaus. B. pasakė, kad kai susitiks, tada apie tai ir pakalbės. Tačiau taip viskas ir liko neišspręsta. 2010 m. balandžio mėnesį, dienos metu V. S. kartu su pažįstamais V. ir K., V. vairuojamu fiskaru valst. Nr. nežino, kiek pamena mėlynos spalvos kabina, kitų fiskaro požymių neįsidėmėjo bei K. vairuojamu jo automobiliu Audi 100 valst Nr. nežino, baltos spalvos, atvažiavo į Alešiškių kaimą, prie S. sodybos. Atvažiavo tikslu iš V. B. įsigyti priekabą, nes V. buvo reikalinga priekaba. Kadangi V. S. žinojo, kad ją galimai parduoda B., pasiūlė važiuoti į sodybą ir ten apžiūrėjus priekabą, ją įsigyti iš B.. Galvojo, kad vietoje paskambins V. B., suderinus parduodamos priekabos kainą, pinigus paliks S., o priekabą pasiims. Atvažiavus į sodybą joje nieko nebuvo. Sodyboje jie į fiskarą pasikrovė kieme buvusį metalinį rėmą su ratais. Po kiek laiko atėjo E. P., kuri V. S. pažįsta ir pasakė, kad jie viską iškrautų ir važiuotų iš čia, nes S. seniai sodyboje nebegyvena. V. S. sakė E., kad atvažiavo pirkti priekabos, tačiau ji nesileido į kalbas ir paskambino B.. Tada E. P. pasakė, kad B. jiems liepė važiuoti iš čia, arba jis kvies policiją. Tada jie iškrovė iš fiskaro metalinį rėmą ir iš karto išvažiavo iš sodybos.
Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis turėjo jam priklausančią sodybą, kurią prieš keletą metų padovanojo savo dukrai S. B.. Sodyboje nuolatos negyveno. Joje iki 2009 m. vasaros leido gyventi N. P. su sugyventiniu S. D., kurie V. B. prašymu išsikėlė, nes šis įtarė, kad jie pavogė V. B. avis. Kurį laiką V. B. sodybą prižiūrėjo E. P., kuri jo prašymu ateidavo pažiūrėti ar viskas tvarkoje. Sodybos teritorijoje V. B. laikė jam priklausantį greiderį, taip pat įvairūs metaliniai agregatai nuo žemės ūkio technikos, viso buvo sukrauta 4 tonos metalo, kurio bendra vertė- apie 3 000 Lt. Sodybos kiemas yra neaptvertas, priėjimas į ją laisvas. 2010-04-15 jam paskambino E., kuri pasakė, kad dienos metu, būdama prie savo namų išgirdo triukšmą sklindantį nuo V. B. sodybos ir atėjo pažiūrėti kas vyksta. Pasak E. P., atėjusi kieme ji pamatė į sunkvežimį kraunamus metalinius agregatus. Juos krovė trys vyriškiai, kurių vieną E. pažinojo, tai buvo kaimyninio kaimo gyventojas V. S.. Pasak E., ji pareikalavo, kad metalą vyriškiai iškrautų iš sunkvežimio. Vyriškiai už tylėjimą jai siūlė degtinės, tačiau ji nesutiko ir vyriškiai metalą iškrovė iš fiskaro ir išvažiavo. Apie įvykį V. B. pranešė policijai. Pasak V. B., V. S. niekada jo nėra prašęs, kad jis parduotų sodyboje laikomus metalinius agregatus, taip pat už juos nėra avansu gavęs jokių pinigų. Dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę V. B. civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad porą metų atgal tėvas V. B. jai padovanojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Sodyboje liko tėvui priklausantys metaliniai agregatai bei greideris, stovėjęs kieme. Kurį laiką sodybą prižiūrėjo E. P., kuri ateidavo pažiūrėti ar viskas tvarkoje. Sodyba nėra aptverta tvora ir priėjimas prie jos yra laisvas. 2010-04-15 apie 11-12 val. jai paskambino E. kuri paklausė ar jie nesamdė darbininkų, kurie atliktų darbus. S. B. paskambino tėvui ir šis pasakė, kad jokių darbininkų nesamdė. Kiek jai žinoma, tėvas paskambino E. ir kalbėjosi su ja. Kelių dienų bėgyje S. B. atvyko į sodybą ir kalbėjosi su E. P., kuri pasakė, kad atėjusi į sodybą matė, kaip vyriškiai, kurių kaip suprato buvo keletas, krovė į sunkvežimį kieme buvusius agregatus, priklausančius S. B. tėvui. E. P. paliepus, vyriškiai agregatus iškrovė ir paliko kieme. Kadangi iš sodybos S. B. priklausančio turto pavogta nebuvo, todėl ji civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo V. B. sodybos gyvena keleto kilometrų atstumu ir paprašyta V. B. kas antrą dieną ateina apžiūrėti jo sodybos. 2010-04-15 būdama namuose, išgirdo burzgimą, sklindantį nuo V. B. sodybos ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Atėjusi į sodybą pamatė, kad V. S., kartu su dviem jai nepažįstamais vyriškiais krovė metalą į kieme stovintį fiskarą. Daugiausia metalo atliekas sudarė sunkiosios technikos rėmai ir kitos metalo atliekos. Jai pareikalavus, V. S. iš fiskaro iškrovė visą metalą, buvusį pakrautą į fiskarą ir išvažiavo. Vyriškiai buvo atvažiavę dviem automobiliais, tai minėtu fiskaru ir lengvuoju automobiliu, baltos spalvos. Su E. P. bendravo tik V. S.. Pamena, kad V. S. sakė, kad V. B. jam leido iš sodybos išsivežti metalą. Tada ji paskambino V. B. ir paklausė ar tai tiesa. Jis sakė, kad metalo V. S. išsivežti neleido. V. S. prašė susitarti, kad ji niekam apie tai nesakys, tačiau E. P. su tuo nesutiko. Iškrovę metalo laužą vyriškiai išvažiavo.
Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su sugyventine N. P. apie 8 metus, iki 2009 metų rudens, gyveno ir prižiūrėjo V. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) Jau ne vienerius metus V. B. sodyboje laikė greiderį, taip pat V. B. supirkdavo metalo laužą, kurį sukrautą į krūvą laikė sodybos kieme. S. D. gyvenant sodyboje, niekas neklausinėjo apie metalo laužo įsigijimą, taip pat jis nėra niekam leidęs iš sodybos išvežti metalo laužą, nes jis jam nepriklauso. V. B. jam niekada nesakė, kad ruošiasi kam nors parduoti metalo laužą. S. D. V. S. pažįsta ir tvirtina, kad V. S. jo niekuomet neklausinėjo apie metalo laužo, saugomo sodyboje, pirkimą. V. B. taip pat niekada nesakė, kad jam pardavė, ar ruošiasi parduoti metalo laužą.
Liudytoja N. P. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas S. D., tik papildomai parodė, kad ji V. S. nepažįsta, tačiau niekas apie metalo laužo pirkimą jai su S. D. gyvenant V. B. sodyboje nesidomėjo.
Parodymų patikrinimo vietoje metu, kaltinamasis V. S. parodė, iš kur ėmė ir į sunkvežimį krovė V. B. priklausantį metalo laužą (b.l. 70-71 ).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. P. parodė aplinkybes, kuriomis matė S. B. priklausančioje sodyboje kraunamą V. B. priklausantį metalo laužą į sunkvežimį. (b.l. 44-45)
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas- sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) Sodybos teritorija yra neaptverta. Sodybos teritorija sukrautas į krūvą guli įvairus metalo laužas- sunkvežimių galiniai tiltai su rėmais ir ratais, kiti metaliniai agregatai. (b.l. 17-18)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)
Nors kaltinamasis V. S. savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo pripažino tik iš dalies, tačiau šioje byloje kaltinamojo V. S. kaltė dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę yra įrodyta ir yra grindžiama nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu fotolentelėm – priedais apžiūros protokolo, parodymų patikrinimo vietoje protokolais bei kita bylos medžiaga.
Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, įrodymų tyrimo teisme metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą t.y. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, 2010-04-15 apie 11 val., veikdamas bendrai su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu sunkvežimiu, vagystės tikslu atvyko į S. B. priklausančios sodybos, esančios Alešiškių k., Onuškio sen., Trakų r., neaptvertą teritoriją, iš kur pasikėsino pagrobti V. B. priklausančias 4 tonas juodojo metalo laužo 3 000 Lt sumai, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininkų valios, kadangi dalį metalo laužo sukrovus į sunkvežimį, buvo pastebėti E. P. t. y. V. S. įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 1 d.
Teismas tokią išvadą daro, kadangi mano, kad kaltinamasis V. S. sakydamas, kad norėjo susisiekti su šio metalo savininku ar su S. D., kad nusipirkti šį metalą o ne vogti, sako netiesą ir vertintina kritiškai, kadangi toks kaltinamojo pasakymas prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų teismo metu duotiems parodymams.
Teismas mano, kad V. S. veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str., kadangi pasikėsinimas yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. (LR BK 22 str.) Kaip matyti iš bylos medžiagos V. S. ketino neteisėtai pasisavinti V. B. priklausantį turtą, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių veiksnių – kadangi atėjusi kaimynė E. P. liepė iškrauti jau į automobilį pakrautą metalą.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančias aplinkybes .
Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Skiriant bausmę V. S. atsižvelgiama į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, narkologo ir psichiatro įskaitą neįrašytas, jis yra baustas administracine tvarka, du kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už ankščiau įvykdytą nusikaltimą.
Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies sankcija, kuri numato ir laisvės atėmimo bausmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant V. S. laisvės atėmimo bausmę.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui nėra.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., 2d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str., 178 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. nuosprendžiu paskirtą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2010-06-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Į laisvės atėmimo laiką įskaityti laiką atlikta pagal 2010-06-01 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kaltinamąjį suimti teismo salėje paskelbus nuosprendį.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.