- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- Iv-1307-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02412-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- G. M.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui G. M., atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgita Miliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. firmos skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. M. firma kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 16-17), prašydama pakeisti 2011-10-06 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimą Nr. ATK2-46/11 (toliau – Nutarimas) ir paskirtą ekonominę sankciją sušvelninti.
Skunde paaiškino, kad įmonei buvo paskirta 3 000 Lt bauda už tai, kad 2011-09-01 apie 13:45 val. pardavėja D. V. pardavė nepilnametei cigarečių pakelį jam priklausančioje kavinėje. Su paskirta sankcija nesutinka, nors ir pripažino pažeidimo faktą, tačiau mano, kad turėtų būti taikyta mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda. Nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, sunkmečiu nenešanti pelno bei įmonės pelnas yra susijęs su šeimos turtu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad tai nebuvo piktybinis pažeidimas, kad supranta neteisėtų veiksmų pasekmes ir dėl pažeidimo gailisi. Prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad pažeidimas buvo mažareikšmis, t. y. buvo parduotas tik vienas pakelis cigarečių, kuris buvo konfiskuotas ir žala neatsirado.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 31-34) paaiškino, kad vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Petrašiūnų policijos nuovados gauta medžiaga buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje 2011-09-01 pardavėja D. V. nepilnametei pardavė vieną cigarečių pakelį. Nurodė, kad įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, paskyrė minimalią ekonominę sankciją. Paaiškino, kad Tabako kontrolės įstatymas draudžia parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jei asmuo nepateikia asmens dokumento, tabako pardavėjai privalo atsisakyti parduoti tabako gaminius. Šiuo atveju pardavėja neužtikrino, kad tabako gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų ir todėl pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. Pažymėjo, jog ginčijamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidimą pripažįsta ir dėl jo gailisi, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas pažeidimo tyrimui nekliudė, tai laikytina lengvinančia aplinkybe, į kurią buvo atsižvelgta baudos dydį sumažinant nuo baudos vidurkio iki minimumo. Mano, kad priimdamas nutarimą, Departamentas baudų skyrimo taisyklių nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, o paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Tabako kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Nurodo, jog pareiškėjas ginčydamas paskirtą baudą, nenurodė jokių jo atsakomybę ypatingai lengvinančių aplinkybių, todėl paskirta bauda negali būti pripažinta neteisinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas pavojingas visuomenės sveikatai, kadangi nepilnamečiam asmeniui buvo parduoti sveikatai kenksmingi produktai. Atkreiptinas dėmesys, kad net minimaliai vertinant už tabaką surinktų mokesčių nepakaktų rūkymo pasekmėms sveikatai padengti. Nepilnamečių apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio, tame tarpe ir sąlygų rūkymo įpročiui susiformuoti sudarymo (tabako gaminių pardavimo nepilnamečiams), yra itin svarbus visuomenės interesas, kurio pažeidimas negali būti pateisinamas jokiais atskiros įmonės ar jos savininkų interesais. Pažymėjo, kad negalima nepaisyti įstatymo leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos tokią ūkio subjekto teisinę formą pasirinkusiam pareiškėjui. Natūralu, kad ekonominės sankcijos paskyrimas nei vienam ūkio subjektui neturės teigiamos finansinės įtakos ir atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu – baudžiant ekonominėmis sankcijomis, siekiama vykdyti prevenciją. Todėl pareiškėjo motyvai, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos savininkui asmeniškai ir dėl to Departamento nutarimas turėtų būti pakeistas, atmestini. Bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, negalima nepaisyti įstatymo leidėjo valios ir neskirti ekonominės sankcijos arba ją sumažinti dėl subjektyvių aplinkybių, kurios aktualios daugeliui ūkio subjektų. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, mano, kad pareiškėjo argumentai nepagrįsti ir švelninti paskirtą ekonominę sankciją nėra pagrindo. Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo parduotas tik vienas pakelis cigarečių, pažymėtina, kad nepilnamečiai nėra finansiškai savarankiški ir paprastai neturi daug pinigų, todėl neperka tabako gaminių dideliais kiekiais. Ta aplinkybė, kad buvo parduotas tik vienas pakelis, nemažina veikos žalingumo. Nagrinėjamu atveju svarbiausia ne koks kiekis, o kokiam subjektui buvo parduotos valstybės griežtai licencijuojamos prekės. Atsakovas taip pat mano, kad nepagrįstas pareiškėjo prašymas teismui vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30 (1) str., kadangi minėtas įstatymas taikomas fizinių asmenų atžvilgiu, o juridinių asmenų atsakomybės klausimus reglamentuoja specialus Tabako kontrolės įstatymas, taigi teisinio pagrindo taikyti ATPK nėra.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2011-09-07 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 23N-1094921-11 nustatyta, kad G. M. firmai priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2011-09-01 apie 13:45 val. pardavėja D. V. pardavė nepilnametei J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 1 cigarečių „L&M” pakelį už 7,99 Lt ir už tai paskirtas įspėjimas (b. l. 7).
Minėto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato nutarimo pagrindu 2011-10-06 priimtas nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-46/11, kuriuo G. M. firmai paskirta 3 000 Lt bauda už Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. pažeidimą (b. l. 3-6).
Pateiktu skundu pareiškėja G. M. firma iš esmės neginčija, kad pardavėja pardavusi pakelį cigarečių nepilnametei, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. nuostatą dėl tabako gaminių draudimo parduoti juos asmenims iki 18 metų, tačiau nesutinka su skiros ekonominės sankcijos dydžiu, t. y. mano kad turėtų būti skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali numatyta bauda.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas ) 14 str. 5 d. 3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius.
Įstatymo 26 straipsnis, reglamentuojantis ekonominių sankcijų už šio įstatymo pažeidimus taikymą, 7 d. numato, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda; konkrečios skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos; atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai ar ūkininkai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.
Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei pateiktų įrodymų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl paskirtos ekonominės sankcijos dydžio, visumą, galima teigti, kad nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti mažesnę nei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo numatytą minimalią piniginę baudą už Įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. numatytą pažeidimą, kurio padarymo pareiškėja neginčija. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką minėtos teisės normos paskirtis – užtikrinti joje nustatyto draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu (2009-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-929/2009).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10).
Taigi, pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su inter alia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo siekiu – siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Visuomenės sveikata, kaip aiškus viešasis interesas, ir, ypač, poveikio priemonės, siekiant apsaugoti nepilnamečių asmenų, kaip labiau pažeidžiamų visuomenės narių, sveikatą, įstatymų leidėjo įvertinti kaip svarbios ir ypač atidžiai saugotinos vertybės, todėl nustatytos ir pakankamai griežtos poveikio priemonės. Pareiškėjai skirta poveikio priemonė už cigarečių pardavimą nepilnamečiui asmeniui. Atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybės, todėl skyrė minimalią Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme numatytą sankciją už šį pažeidimą. Pareiškėjo argumentas, kad padarytas nusižengimas mažareikšmis, nes buvo parduotas tik vienas cigarečių pakelis yra atmestinas jau vien dėl minėto įstatymo saugomų vertybių – visuomenės sveikatos.
Pareiškėjas prašo taikyti ATPK 30 (1) str. nuostatas ir remiantis juo sumažinti jam skirtą ekonominę sankciją, tačiau ATPK nuostatos šiuo atveju netaikytinos. ATPK nuostatos yra taikomos fizinių asmenų atžvilgiu, o juridinių asmenų atsakomybės klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas, šiuo atveju Tabako kontrolės įstatymas.
Pažymėtina, kad teismas, skirdamas mažesnes negu įstatymo numatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2005-11-10 nutarimas). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, aiškiai pagrindžiančių teiginį, kad skirta minimali bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, o teiginys, jog ekonominė sankcija turės neigiamos įtakos jam asmeniškai nėra pagrindas mažinti baudos. Mažesnės negu įstatymo nustatytos minimalios piniginės baudos skyrimas yra ne taisyklė, bet išimtis, ją teismas gali skirti tik esant ypatingų atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių visumai, dėl kurių įstatymu nustatyta minimali piniginė bauda, jeigu ji būtų paskirta, būtų akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga, ko šiuo atveju nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1472/2010 konstatuota, kad ekonominė sankcija, skiriama už Tabako kontrolės įstatymo numatytus pažeidimus, įgyvendina inter alia prevencinę funkcija, todėl, kad ji gali sukurti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, įmonei a priori žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Tokiu būdu išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos.
Byloje išdėstytų motyvų bei teisės aktų analizės pagrindu teismas sprendžia, kad G. M. firmos skundas atmestinas. 2011-10-06 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimas Nr. ATK2-46/11 paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str. teisėja
nusprendė:
pareiškėjos G. M. firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.