Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-27 · Administracinė byla Nr. TA-858-39-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-02-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-858-39-11Nutartis · 2011-05-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
TA-858-39-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00814-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA858–39/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00814-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 61.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo J. S. prašymą atnaujinti atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. ir advokatei M. S. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartimi (b. l. 9) laikė nepaduotu pareiškėjo J. S. skundą ir skundą su priedais sugrąžino pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neištaisė skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. pateikė teismui prašymą atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą byloje (b. l. 19). Prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą grindžiamas tuo, kad jis nuo 2011 m. sausio 22 d. iki 2011 m. vasario 15 d. sunkiai sirgo. 2011 m. vasario 14 d. pareiškėjas dar sirgo, galėjo būti neatidus ir palikti nutartį teisme. 2011 m. kovo 10–13 dienomis buvo poilsio dienos, o 2011 m. kovo 15 d. turėjo lydėti sergančią Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkę į teismo posėdį. Todėl atskirąjį skundą pareiškėjas pateikė 2011 m. kovo 16 d. Be to, pareiškėjas yra neįgalus, netekęs 55 procentų darbingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl to, ar egzistuoja aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą dėl pareiškėjo J. S. atskirojo skundo. Pareiškėjo atskirasis skundas yra dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. (b. l. 9). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė 2011 m. kovo 16 d. (b. l. 12) – dėl šios aplinkybės ginčo nėra (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. ABTĮ 148 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti mutatis mutandis taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui (nagrinėjamu atveju – atskirajam skundui) paduoti, skundą teikiančio asmens prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, jog svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-46/2010). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas iš teismų praktikos kylančias nuostatas, pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties nuorašas pareiškėjo gautas 2011 m. vasario 15 d., šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo nurodyta data, užrašas „gavau“, vardas bei pavardė ir parašas ant Klaipėdos apygardos administracinio teismo lydraščio, prie kurio buvo pridėta minėta nutartis (b. l. 10). Pareiškėjo nurodytos priežastys (sirgo, galėjo būti neatidus) nėra patvirtintos jokiais įrodymais, yra abstrakčios ir negali būti laikomos objektyviomis. Priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai, net ir esant akivaizdiems įrodymams dėl to, kada jie gavo skųstiną nutartį, abstrakčios ir nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų. Tai pažeistų teisinio saugumo principą bei teisės stabilumą. Jeigu pareiškėjas patvirtino, kad nutarties nuorašą gavo, tai jis yra atsakingas už šį savo patvirtinimą, nebent pateiktų įrodymų, kad buvo objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo suvokti, kokios dokumento gavimą jis patvirtino. Byloje tokių įrodymų nėra pateikta, o vien tai, kad pareiškėjas yra tik iš dalies darbingas (b. l. 16), savaime nepaneigia to fakto, jog jis suprato, kur pasirašo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, nes pareiškėjas nepagrindė šio termino praleidimo. Todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmetamas, o atskirasis skundas grąžinamas pareiškėjui vadovaujantis ABTĮ 148 straipsnio, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsniu, 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo atmesti.

pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui J. S..

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusIrmantas Jarukaitis