- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-396-508-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 61-1-0604-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-396-508/10
2010 m. birželio 08 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d., paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 12 MGL dydžio bauda, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 12 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-01-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš A. K. priteista 862 Lt G. G. žalos atlyginimui. Pagal LR BK 302 str. 1 d. kaltinimą A. K. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pagal LR BK 178 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-07-01 apie 03.10 val. Jonavoje, J. R. gatvėje, pagrobė automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio daiktų dėtuvėje padėtą svetimą G. G. priklausantį turtą: piniginę su joje buvusiais 590 litais, 200 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson W660i“ su jame buvusia „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele 15 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam G. G. 862 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodė, kad yra pilnai prisipažinęs ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau teismas nepripažino šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nukentėjusysis teisme pripažino, kad jam pretenzijų neturi. Priteistas 862 Lt civilinis ieškinys nėra didelis, už kurį reikia kalėti 1 metus ir 6 mėnesius.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo A. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 1 d. ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Teismas bausmes skiria LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).
Parinkdamas bausmės rūšį A. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas šeštą kartą, nusikalto neatlikęs bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-22 nuosprendį, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tyčinį nesunkų nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu. LR BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytinas recidyvistu, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, arešto, laisvės apribojimo ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau vertinant tai, kad įvykdytas naujas tyčinis nusikaltimas neatlikus bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ir neišnykus bei nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad A. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), nuteistasis yra jauno amžiaus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus ir smulkaus svetimo turto grobimą (b.l. 85-88), neatlyginta nukentėjusiajam padaryta turtinė žala. Pirmosios instancijos teismo paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tyčinių nusikaltimų recidyvą, dar labiau švelninti paskirtą bausmę A. K., nėra pagrindo, priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės efektas.
Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 12 MGL dydžio baudą lėmė ir tai, kad naują tyčinį nusikaltimą A. K. padarė neatlikęs bausmės pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-22 nuosprendį (b.l. 76-77). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė LR BK 64 str. nuostatas (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) ir šio straipsnio 2 dalies pagrindu prie nauju nuosprendžiu paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo 2008-02-22 nuosprendžiu neatliktą bausmę - 12 MGL dydžio baudą. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. K. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose (LR BK 54 str.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, šis prisipažinimas gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas nuosekliai prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jei nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminiame tyrime, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažintina lengvinančia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. padarymo, ikiteisminio tyrimo metu pripažino (b.l.53-54, 59), tačiau 2010-02-19 teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė, parodė, kad nusikaltimo vietoje nebuvo, ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino dėl pareigūnų daromo spaudimo, parodymų patikrinimo vietoje pareigūnai jam rodė, kur eiti ir ką rodyti. Baigus įrodymų tyrimą teisme ir išklausius baigiamąsias kalbas, 2010-02-25 A. K. pateikė teismui prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, kadangi dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas, vadovaudamasis LR BPK 300 str., 2010-03-05 nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą (b.l. 171), A. K. dėl svetimo turto vagystės kaltu prisipažino. Tokia gynybinė pozicija patvirtina, kad kaltę pripažino tik tikėdamasis švelnesnės bausmės, nesant nuoširdaus gailėjimosi. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisme A. K. parodymai dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuoseklūs, pradėjus nagrinėjimą jis neigė įvykdęs nusikaltimą ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarius – nėra atlyginęs visos arba bent didesnės dalies G. G. nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, nereiškia, kad nereikia atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, ar būtent tokia bausmė paskirta tik dėl turtinės žalos dydžio. Atsižvelgiant į visumą aukščiau aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.