Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ Nr. 1-474 bei 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 „Dėl turto perdavimo patikėjimo teise SĮ „Vilniaus miesto būstas“, visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reiškia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt.

Byloje nustatyta, kad atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo 1979 m. rugpjūčio 27 d. Aplinkybę, kad atsakovas minėtame bute faktiškai gyvena, patvirtina ir tai, kad buto adresu atsakovui siųsti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti asmeniškai. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo ir nėra suteikusi atsakovui teisės naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą su prašymu suteikti jam teisę nuomotis socialinį būstą, šios teisės atsakovui suteikimas būtų svarstomas ir ši teisė atsakovui būtų suteikta. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nurodytame bute gyvena kokiu nors kitu teisėtu pagrindu (CPK 178 straipsnis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byla Nr. 2-7382-599/2011 konstatavo, kad atsakovas minėtą Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį butą užėmė savavališkai ir iškeldino atsakovą iš nurodyto buto su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas ir toliau faktiškai naudojasi ginčo butu, tačiau nemoka nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už komunalines paslaugas. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas liko skolingas ieškovui 988,72 Eur už nuomos paslaugas. Be to, ieškovo paskaičiavimu, atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. tinkamai nemokėjo už komunalines paslaugas, dėl ko atsakovui susidarė 401,45 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, naudodamasis patalpomis neturėdamas tam teisinio pagrindo, pažeidė ieškovo teisę naudoti butą savo nuožiūra ir tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.589 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 988,72 Eur skolos už nuomos paslaugas ir 401,45 Eur skolos už šilumos energiją.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 29,23 Eur delspinigių, taikydamas 0,02 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 29,23 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1419,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies bei 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 32 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 988,72 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 72 ct) skolos už nuomos paslaugas, 401,45 Eur (keturis šimtus vieną eurą ir 45 ct) skolos už šilumos energiją, 29,23 Eur (dvidešimt devynis eurus ir 23 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1419,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas