Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) vyriausiasis darbo inspektorius R. D. 2016 m. spalio 6 d. surašė E. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nelegalaus darbo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad E. Ž., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido K. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir T. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), dirbti išbandymui, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie K. Š. ir T. V. priėmimą į darbą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama E. Ž. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad įvyko nesusipratimas dėl K. Š. ir T. V. priėmimo į darbą išbandymui, pastarųjų įdarbinimas buvo įformintas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tačiau jie, E. Ž. teigimu, nedirbo nelegaliai. K. Š., atvykęs į bendrovę, pasiprašė leisti pabandyti dirbti kitokio pobūdžio darbą, nei buvo dirbęs anksčiau, tam, kad galėtų apsispręsti, ar darbas jam bus tinkamas. Dėl išbandymo buvo sutarta diena. Tiek K. Š., tiek T. V. išklausė darbo instrukciją, K. Š. pradėjo bandomąjį darbą, o T. V. jokio darbo nedirbo, tik stebėjo darbo procesą ir bendravo su kitais darbuotojais. Visi būtini dokumentai dėl priėmimo į darbą buvo perduoti buhalterijai tą pačią dieną, tačiau buhalterijos darbuotoja, E. Ž. manymu, nesuprato, jog dokumentus įdarbinimui reikėjo sutvarkyti nedelsiant. Nurodė, jog gailisi leidusi K. Š. ir T. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku būti darbo vietoje su darbine apranga, neįforminus jų priėmimo į darbą bandomajam laikotarpiui įstatymų nustatyta tvarka prieš dieną. Po Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo abu darbuotojai buvo įdarbinti – pasirašytos darbo sutartys ir pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie K. Š. ir T. V. priėmimą į darbą. Prašė administracinės nuobaudos neskirti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu prašė pripažinti E. Ž. kalta padarius jai inkriminuojamą pažeidimą dėl nelegalaus darbo, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo leido K. Š. ir T. V. dirbti, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu abu darbuotojai buvo rasti atliekantys darbines funkcijas. Nelegalaus darbo aplinkybes patvirtina K. Š. ir T. V. tyrimo metu duoti paaiškinimai, jų iš esmės neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. DK nuostatos numato galimybę darbdaviui ir būsimam darbuotojui sulygti dėl išbandymo termino, tačiau ši sąlyga turi būti užfiksuota rašytinėje darbo sutartyje. Nagrinėjamu atveju K. Š. ir T. V. priėmimas į darbą išbandymui nebuvo įformintas tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, todėl VDI atstovas mano, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas E. Ž. atžvilgiu surašytas pagrįstai, prašo skirti jai administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Sutinkamai su DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atliekamas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose“ (2005 m. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7) nurodė, kad esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. 50 min. VDI atliko planinį nelegalaus darbo prevencijos patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio metu buvo rasta dešimt dirbančių asmenų, iš kurių, Sodros pateiktais duomenimis, du, o būtent, K. Š. ir T. V., dirbo teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie pastarųjų įdarbinimą. Patikrinimo metu įmonės teritorijoje šalia įėjimo į pastatą buvo pastebėta moteris, kaip vėliau paaiškėjo, T. V., kuri apklausta paaiškino, jog 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 8 val. ji atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su direktore susitarė, jog pabandys dirbti pagalbine darbuotoja, apie 9 val. pradėjo dirbti – rinko popierių, krovė liejimo formas, į paletę dėjo kartoną. Darbą turėjo tęsti iki 12 val. (b.l. 7). Tęsiant patikrinimą patalpose, buvo pastebėtas K. Š., kuris ėjo link administracijos patalpų. Apklaustas minėtas asmuo nurodė, jog jis, iš anksto susitaręs su įmonės vadove, atvyko į bendrovę pabandyti dirbti, patikrinimo metu jis jau dirbo apie 2 valandas, darbą turėjo tęsti maždaug iki pietų, buvo sutarta, jog po kelių darbo valandų pastarasis apsispręs ir pateiks atsakymą būsimam darbdaviui, ar norės dirbti tokio pobūdžio darbą (b.l. 8). 2016 m. spalio 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini (b.l. 4-5) užfiksuota, jog patikrinimo metu tiek K. Š., tiek T. V. buvo rasti tikrinamos bendrovės teritorijoje, dėvintys darbinius - nešvarius (purvinus) drabužius, K. Š. mūvėjo darbines pirštines. Iš esmės tas pačias faktines aplinkybes patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiama E. Ž., kuri savo paaiškinime nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 19 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyko K. Š., kuris tarėsi dėl pabandymo dirbti pagalbiniu darbininku. Į darbą pabandymui, kaip ir buvo sutarta, pastarasis atvyko 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 8 val., pradėjo dirbti 8 val. 30 min., jis bandė purkšti (drėkinti) formas ir stebėjo kaip vyksta darbas. Anot įmonės vadovės, buvo sutarta, jog po kelių darbo išbandymo valandų jis apsispręs ir pasakys, ar dirbs tokį darbą, o dokumentai įdarbinimui jau buvo ruošiami buhalterijoje. Taip pat nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 8 val. į bendrovę pokalbiui dėl darbo pagalbine darbuotoja atvyko T. V., kuri pabandymo darbus pradėjo dirbti nuo 9 val. Ji krovė kartonus, formas ir po kelių darbo valandų planavo aptarti galutines darbo sąlygas (b.l. 6).

Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiama E. Ž. iš esmės neneigia leidusi K. Š. ir T. V. 2016 m. rugsėjo 21 d. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesudarius su jais darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą, tačiau teigia, jog minėti asmenys dirbo tik bandomąjį darbą, dokumentai dėl įdarbinimo jau tuo metu buvo ruošiami ir tvarkomi įmonės buhalterijoje, pastarųjų įdarbinimo formalumai buvo atlikti šiek tiek vėliau nei buvo atliktas VDI patikrinimas. Teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. Ž., leidusi dviems asmenims atlikti bendrovėje bandomąjį darbą, kurio nebuvo įforminusi pagal įstatyme numatytus reikalavimus, taip pat naujų pretendentų priėmimą į darbą įforminusi pažeisdama įstatymų nustatytą tvarką, akivaizdžiai pažeidė DK pirmojo skirsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 105 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti išbandymą, o būtent, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje, todėl pats faktas, jog K. Š. ir T. V. VDI patikrinimo metu atliko darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo metu darbo sutartys su jais sudarytos nebuvo ir nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą, teismo vertinimu, laikytinas nelegaliu darbu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, jog dėl K. Š. ir T. V. priėmimo į darbą įvyko nesusipratimas, pastarieji nedirbo nelegaliai, o tik užtruko jų priėmimo į darbą dokumentų tvarkymo formalumai, nepaneigia byloje esančių faktinių įrodymų, jog buvo pažeisti įstatymų nustatyti įdarbinimo reikalavimai, nepateisina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtų veiksmų, todėl jie atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Faktinę aplinkybę, jog apie K. Š. ir T. V. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI planinio patikrinimo metu, tai yra 2016 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. 50 min., nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, patvirtina byloje esančios VSDFV informacinės sistemos pažymos (b.l. 9, 10, 11). VSDFV Vilniaus skyriaus raštas dėl informacijos suteikimo liudija, jog pranešimą VSDFV Vilniaus teritoriniam skyriui apie darbuotojo K. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią draudėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2016 m. rugsėjo 21 d. 14 val. 54 min., o pranešimas apie darbuotojos T. V. įdarbinimą buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 21 d. 14 val. 55 min., tai yra jau po VDI Vilniaus teritorinio skyriaus inspektorių atlikto patikrinimo, nurodant asmenų įdarbinimo pradžią 2016 m. rugsėjo 21 d. (b.l. 13). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nenurodant konkretaus teisės akto punkto, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, bei nesant abejonių, jog E. Ž. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, leisdama K. Š. ir T. V. dirbti, nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą, sutinkamai su ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo protokolą papildė nuoroda į DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taigi, teismas vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį E. Ž. surašytas pagrįstai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. Ž. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus ir, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido K. Š. ir T. V. dirbti nesudarius darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamos E. Ž. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė E. Ž., esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido dirbti K. Š. ir T. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, nesudarius su jais darbo sutarčių ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą bendrovėje dieną prieš darbo pradžią, kaip to reikalauja DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.

E. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas – nelegalus darbas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – iš esmės savo kaltės neneigė, gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, praeityje bausta administracine tvarka už kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, tačiau nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 38-39), taip pat jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti E. Ž. skiriant ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

E. Ž. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį ir jai paskirti už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį (K. Š. ir T. V.) po 868 € (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) dydžio baudą, ir E. Ž. paskirti bendrą 1736 € (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.