- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-18
- Bylos Nr.
- A-502-1433-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- S. R., Š. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės „Registrų centras“
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. R. ir Š. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. R. ir Š. V. skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialas, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai S. R. ir Š. V. (toliau – ir pareiškėjai; apeliantai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami:
1) pripažinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras” (toliau – ir atsakovas) Kauno filialo (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2005 m. vasario 9 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir VĮ „Registrų centras” 2005 m. balandžio 13 d. rašte Nr. (1.4/1060)s-2077 „Dėl skundo” išreikštą atsisakymą nagrinėti pareiškėjų skundą neteisėtais (toliau – ir sprendimas Nr. (1.4/1060)s-2077);
2) priteisti iš Lietuvos valstybės 67 091,61 Lt žalos atlyginimą, įpareigojant sumokėti kiekvienam iš pareiškėjų po 33 545,81 Lt, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos žalos atlyginimo sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo Vilniaus miesto 2 – ajame apylinkės teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
3) iš atsakovo pareiškėjų naudai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie 2005 m. sausio 18 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) „Lietuvos telekomas“ sudarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį ir tapo minėtų patalpų bendrasavininkiais, kuriems, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausė šio pastato bendrojo naudojimo patalpos. Pažymėjo, kad 2005 m. vasario 8 d. susitarimu pareiškėjai ir AB „Lietuvos telekomas“ susitarė, kad pareiškėjai naudosis 82/100 visų pastogės patalpų, tačiau VĮ „Registrų centras” Kauno filialas Sprendimu netenkino pareiškėjų prašymo įregistruoti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiame pastate esančią pastogę, o sprendimu Nr. (1.4/1060)s-2077 atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Sprendimo. Vertino, kad teritorinio ir centrinio registratorių sprendimai neteisėti. Teigė, jog buvo pažeistos CK 4.82 straispnio bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 1 dalies normos.
Nurodė, kad VĮ „Registrų centras” Kauno filialas, pasikeitus vienam iš bendrasavininkių ir esant toms pačioms aplinkybėms, įregistravo pastogės patalpų, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis, kuriomis 2005 m. balandžio 15 d. susitarimu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šviesa“ su AB „Lietuvos telekomas” sutarė naudotis taip: UAB „Šviesa” – 82/100, o AB „Lietuvos telekomas“ – atitinkamai 18/100 visų pastogės patalpų.
Teigė, kad pareiškėjai patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigijo iš AB „Lietuvos telekomas“ turėdami tikslą jas parduoti. Su būsimu pirkėju UAB „Šviesa“ 2004 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjai įsipareigojo parduoti 610 kv. m. ploto palėpėje esančių patalpų, kas sudaro 82/100 visų palėpės patalpų. Akcentavo, jog dėl VĮ „Registrų centras” Kauno filialo Sprendimo pareiškėjai iki 2005 m. kovo 1 d. negalėjo parduoti minėtų patalpų UAB „Šviesa“, todėl turėjo būti keičiama preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Parduodamų patalpų kaina buvo sumažinta iki 300 000 Lt, tačiau vėliau sutarus, kad už 82/100 palėpės patalpų įregistravimą UAB „Šviesa“ vardu pareiškėjams bus sumokėta 246 000 Lt, vertino, kad patyrė 54 000 Lt nuostolių, t. y. negautų pajamų. Be to, papildomas išlaidas sudarė 112 Lt atlyginimas notarei už sutarties pakeitimo patvirtinimą ir spausdinimą, 2 250 Lt atlyginimas advokato padėjėjui už konsultacijas ir preliminariosios sutarties projekto paruošimą. Kitas išlaidas sudarė 8 040,99 Lt šildymo išlaidos kovo mėnesį, 2 188,62 palūkanos Akademinei kredito unijai dėl atidėto pardavimo, taip pat 500 Lt advokato padėjėjui už konsultacijas dėl žalos atlyginimo ir reikalavimo atsakovui dėl žalos atlyginimo parengimą. Vertino, kad iš viso dėl atidėto patalpų pardavimo pareiškėjai patyrė 67 091,61 Lt nuostolių.
Taip pat paaiškino, kad prašymo įregistruoti daiktines teises pateikimo momentas neatleidžia teritorinio registratoriaus nuo pareigos priimti teisingą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą. Laikėsi pozicijos, kad yra visi pagrindai civilinei atsakomybei atsirasti, be to, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsniu, iš atsakovo priteistina 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo Vilniaus miesto 2 – ajame apylinkės teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papaildomai nurodė, kad, pagal CK 4.82 straipsnį, įgijus nuosavybės teises į tam tikras patalpas, įgijamos nuosavybės teisės ir į bendro naudojimo patalpas, šiuo atveju – į pastogę, todėl tais atvejais, kai perleidžiamos pagrindinės patalpos, perleidžiamos ir bendro naudojimo patalpos.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Registrų centras” atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai praleido 20 dienų terminą centrinio registratoriaus sprendimui apskųsti. Teigė, kad 2005 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjai įsigijo tik konkrečius name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančius objektus, o pastogės patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, formavimo procedūra buvo pradėta tik 2005 m. sausio 24 d. AB „Lietuvos telekomas“ pateikus prašymus VĮ „Registrų centras” Kauno filialui. Nurodė, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip atskiras turtinis vienetas (nekilnojamasis daiktas), Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2005 m. gegužės 2 d. pagal teritoriniam registratoriui pateiktą 2004 m. gruodžio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, išduotą AB „Lietuvos telekomas“ vardu. Pažymėjo, jog tik po pastogės patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, UAB „Šviesa“, o ne pareiškėjų, vardu buvo įregistruotos pastogės patalpos dalys pagal susitarimą, sudarytą tarp AB „Lietuvos telekomas“ ir UAB „Šviesa“. Vertino, kad VĮ „Registrų centras” Kauno filialo darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjų prašymą ir priėmė sprendimą. Laikėsi pozicijos, kad VĮ „Registrų centras” sprendimu Nr. (1.4/1060)s-2077 pagrįstai paliko pareiškėjų skundą nenagrinėtą, nes minėtame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pareiškėjams priklausančios pagrindinės patalpos pagal 2005 m. kovo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir 2005 m. kovo 25 d. priėmimo-perdavimo aktą buvo perleistos UAB „Šviesa“.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 4.82 straipsniu ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad 1995 m. balandžio 28 d. visas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo įregistruotas AB „Lietuvos telekomas“ vardu. Pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras” 2005 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (1.4/1060)s-4150 „Dėl žalos atlyginimo“ nurodyta, jog pareiškėjai, dar nebūdami minėtų patalpų savininkai, o tik teisės nupirkti turtą turėtojai, dar 2004 m. lapkričio 16 d. su UAB „Šviesa“ sudarė preliminariąją sutartį dėl administracinių patalpų, palėpės patalpų ir kitų patalpų palėpėje pirkimo-pardavimo, kurioje sutarė, kad vėliausias patalpų pardavimo UAB „Šviesa“ terminas yra 2005 m. kovo 1 d. 2005 m. sausio 18 d. sutartimi įsigiję įstaigos patalpas, pareiškėjai su AB „Lietuvos telekomas“ sudarė susitarimą dėl nuosavybės dalies pastato palėpėje, kaip bendro naudojimo daikte, nusistatymo, ji buvo sudaryta tik 2005 m. vasario 8 d., t. y. iki preliminarioje sutartyje nustatyto galutinio termino – įsipareigojimo parduoti likus tik 20 kalendorinių dienų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos numato tam tikrą procesą, terminus, per kuriuos atliekama daikto ir teisių į jį registracija. Pabrėžė, jog šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad teritorinis registratorius, t. y. VĮ „Registrų centras” atitinkamas filialas, išnagrinėjęs asmens prašymą įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali priimti vieną iš šių sprendimų – prašymą tenkinti, sprendimo priėmimą atidėti arba prašymą atmesti. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras” Kauno filialas 2005 m. vasario 9 d. Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą įregistruoti nuosavybės teises į palėpės patalpų dalį, atsisakymo motyvus nurodydamas savo Sprendime.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tiek VĮ „Registrų centras” Kauno filialo Sprendimas, tiek VĮ „Registrų centras” raštu Nr. (1.4/1060)s-2077 pateiktas atsisakymas nagrinėti pareiškėjų skundą yra pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
Rėmėsi CK 6.263 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad, norint pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė.
Nukreipė į CK 6.271 straipsnį bei 6.249 straipsnio 1 dalį. Konstatavo, jog esant nepanaikintiems pirmiau minėtiems sprendimams, nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas priteisti iš VĮ „Registrų centras” žalą, netenkintinas.
Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, (administracinė byla Nr. A4-1129/2005), kad, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, ir atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti patraukta Lietuvos valstybė.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1-2 dalimis ir pabrėžė, jog šioje byloje atsakovu yra ne valstybė, o VĮ „Registrų centras”, dėl ko padarė išvadą, kad tai netinkamas atsakovas.
Nurodė, kad skundo reikalavimas dėl metinių palūkanų mokėjimo yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimu dėl žalos atlyginimo priteisimo, vadinasi, netenkinus skundo reikalavimo atlyginti žalą, atmestinas ir reikalavimas priteisti įstatymo numatytas palūkanas.
Rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų reikalavimai nebuvo patenkinti, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo yra atmestinas.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundas būtų patenkintas. Papildomai pareiškėjai prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį: pareiškėjui S. R. – 1 056,4 Lt, o pareiškėjui Š. V. – 1 006,4 Lt.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teigia, jog ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu, kadangi yra be motyvų, t. y. skundžiamame sprendime yra išdėstytos tik faktinės aplinkybės ir teisės normos, tačiau joks vertinimas neatliktas.
2. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip turėtų būti taikoma CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostata.
3. Akcentuoja, jog buvo neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nes pastogė, kaip atskiras turtinis vienetas, 2004 m. gruodžio 2 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo įregistruota ne 2005 m. gegužės 2 d., o dar tuomet, kai AB „Lietuvos telekomas“ registravo savo nuosavybės teises į minėtas patalpas, t. y. dar 2004 m. gruodžio 7 d.
4. Atkreipia dėmesį tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo Sprendimas yra teisėtas, nes jame nurodyti atsisakymo motyvai, nepasisakė, kokie buvo minėto sprendimo motyvai ir ar jie buvo teisėti.
5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjų reikalavimo dėl VĮ „Registrų centras“ 2005 m. balandžio 13 d. atsisakymo nagrinėti pareiškėjų skundą dėl teritorinio registratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas tiesiog padarė išvadą, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau nenurodė nei vieno tokią poziciją pagrindžiančio argumento.
Žemesnės instancijos teismas
6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog VĮ „Registrų centras“ yra netinkamas atsakovas, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pats vietoj Lietuvos valstybės atsakovu įtraukė VĮ „Registrų centras“. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 54 straipsnį.
7. Mano, kad, sprendžiant dėl VĮ „Registrų centras“ padarytos žalos atlyginimo, CK 6.271 straipsnis netaikytinas, kadangi VĮ „Registrų centras“ nėra valstybės institucija.
8. Remiasi Neklinojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi bei VĮ „Registrų centras“ nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1R-301, 52.1 punktu ir nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ veiksmais padaryta žala fiziniams ir juridiniams asmenims yra atlyginama ne iš Lietuvos valstybės biudžeto, o iš VĮ „Registrų centras“ pelno rezervo. Remiasi tai patvirtinančia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-313/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005).
9. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-1129/2005, kadangi šioje byloje atsakovu buvo ne valstybės įstaiga.
10. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad abu pareiškėjai sumokėjo po 1 006,4 Lt žyminio mokesčio, kadangi pareiškėjas S. R. papildomai sumokėjo 50 Lt už apeliacinio skundo padavimą.
Kiti pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad palaiko savo poziciją ir argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui bei teismo posėdžių metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Sprendimas naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti.
Pagal ABTĮ 81 straipsnį administracinis teismas, nagrinėjantis bylas, turi būti aktyvus nustatant reikšmingas ginčui aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištiriant. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnis).
Kaip matyti iš bylos, pareiškėjai ne kartą tikslino savo skundą, paskutinį patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui įteikė 2007 m. gegužės 8d. (t. II, b. l. 7-12). Pastarajame pareiškėjai prašė:
1) atnaujinti praleistą terminą reikalavimams dėl VĮ Registrų centras Kauno filialo 2004 m. vasario 9d. sprendimo ir VĮ Registrų centras 2005 m. balandžio 13d. atsisakymo nagrinėti pareiškėjų skundą ;
2) pripažinti valstybės įmonės „Registrų centras” Kauno filialo 2004 m. vasario 9 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ ir VĮ „Registrų centras” 2005 m. balandžio 13 d. rašte Nr. (1.4/1060)s-2077 „Dėl skundo” išreikštą atsisakymą nagrinėti pareiškėjų skundą neteisėtais;
3) priteisti iš Lietuvos valstybės 67 091,61 Lt žalos atlyginimą, įpareigojant sumokėti kiekvienam iš pareiškėjų po 33 545,81 Lt, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos žalos atlyginimo sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo Vilniaus miesto 2 – ajame apylinkės teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
4) iš atsakovo pareiškėjų naudai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skundo (prašymo) priėmimo procedūra bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme stadijoje yra itin svarbi ir neretai lemianti tolesnio ginčo sprendimo operatyvumą ir teisėtumą. Tinkamai laikantis šių procesinių veiksmų reglamentavimo tampa aiškios bylos nagrinėjimo ribos, nustatoma, kurie pareikšti reikalavimai priimti teismo naginėti, kuriuos atsisakyta priimti. Įstatymo nustatytų skundo (prašymo) padavimo teminų praleidimas ir prašymų dėl praleistų terminų atnaujinimo išnagrinėjimas turi tiesioginę įtaką administracinio ginčo apimčiai. Praleidus skundo (prašymo) padavimo terminus ir neprašant jų atnaujinti ar atmetus tokį prašymą turi būti atsisakyta priimti skundą, ar tuos reikalavimus, dėl kurių terminas praleistas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokioms aplinkybėms paaiškėjus nagrinėjimo stadijoj ar vėliau, atsiranda pagrindas bylą nutraukti (ABTĮ 101 straipsnis).
Kaip minėta, patikslintame skunde pareiškėjai prašė atnaujinti praleistą terminą reikalavimams dėl VĮ Registrų centras Kauno filialo 2004 m. vasario 9d. sprendimo ir VĮ Registrų centras 2005 m. balandžio 13d. atsisakymo nagrinėti pareiškėjų skundą. Patikslintą skundą teismas priėmė, tačiau prašymo atnaujinti terminą, kaip reikalauja ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis neišsprendė. Teismas skundžiamame sprendime reikalavimus pripažinti valstybės įmonės „Registrų centras” Kauno filialo 2004 m. vasario 9 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ ir VĮ „Registrų centras” 2005 m. balandžio 13 d. rašte Nr. (1.4/1060)s-2077 „Dėl skundo” išreikštą atsisakymą nagrinėti pareiškėjų skundą neteisėtais, nors ir nesprendęs jų formulavimo atitikimo ABTĮ 88 straipsnio 2 punktui, nagrinėjo iš esmės. Tačiau, neišsprendus klausimo dėl termino atnaujinimo, reikalavimų nagrinėjimas iš esmės negalimas. Termino kreiptis į teismą su skundu (prašymu) praleidimas ir prašymas jį atnaujinti turėjo būti aptartas ir išspręstas pirmosios instancijos sprendime, jei tai nebuvo padaryta priimant skundą. Priešingu atveju nėra galimybės konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus. Todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o byla perduota pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.
Nagrinėjant bylą siūlytina pareiškėjams sutikslinti reikalavimus, siekiant išsiaiškinti tikrąją jų valią dėl teisminės gynybos. Patenkinus savarankišką reikalavimą dėl administracinio sprendimo pripažinimo neteisėtu, neatsiranda pageidaujamos teisinės pasekmės, kokios atsiranda administracinį aktą panaikinus (ABTĮ 88, 92 straipsniai), neapginamos pažeistos teisės ar teisėti interesai (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). Nesiekiant administracinių aktų panaikinimo o norint juos pripažinti neteisėtais kaip pagrindą reikalavimui dėl žalos atlyginimo, savarankiški reikalavimai neformuluotini ir nepriimtini nagrinėti. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo tinkamumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai patikslintame skunde nurodė tris atsakovus, tame tarpe ir Lietuvos valstybę. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti patraukta valstybė, nepagrįstas, kadangi byloje nėra surinkta duomenų, jog žala atsirado dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (CK 6.271 straipsnis), netinkamai aiškintos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1-2 dalių nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu , teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. R. ir Š. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti. Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.