- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- eA2-2131-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02427-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- BUAB "Abrisas"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Abrisas“ bankroto byloje tvirtinant antros eilės kreditorių reikalavimus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-14 nutartimi UAB ,,Abrisas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Projektų vertinimo biuras“. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-19 nutartimi nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo pakeista, administratoriumi paskirtas V. B.. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-06 nutartimi V. B. atstatydintas iš administratoriaus pareigų ir nauju administratoriumi paskirta UAB „Administravimas ir auditas“. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-08-04 nutartimi minėta teismo nutartis palikta nepakeista.
2. Vilniaus apygardos teismo 2010-01-29 nutartimi patvirtintas BUAB „Abrisas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris tikslintas vėlesnėmis nutartimis.
3. Vilniaus apygardos teismo 2013-01-28 nutartimi į BUAB ,,Abrisas“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą antros eilės kreditoriumi įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) su 5 505,85 Eur (19 010,59 Lt) finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2013-11-14 nutartimi VMI pakeista reikalavimo perėmėju VĮ „Turto bankas“.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja R. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1543-619/2019 priimtų 2013-01-28 ir 2013-11-14 nutarčių dalyje dėl BUAB „Abrisas“ antros eilės kreditorių sąrašo patvirtinimo, įtraukiant į minėtą sąrašą kreditoriumi VMI ir VĮ „Turto bankas“, atnaujinus procesą šiuos kreditorius atsisakyti įtraukti į BUAB „Abrisas“ kreditorių sąrašą.
4.1. Nurodė, jog pareiškėja yra BUAB „Abrisas“ pagrindinė kreditorė, kuriai nuo 2019-05-08 tapo žinoma, jog sprendžiant klausimą dėl VMI ir VĮ „Turto bankas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo padaryti ĮBĮ normų pažeidimai. UAB „Abrisas“ bankroto bylos iškėlimo dienai įsiskolinimo VMI neturėjo, per teismo nustatytą terminą finansinio reikalavimo nereiškė. Bankroto administratorius V. B. 2010 m. laikotarpiu pasirašė atliktų darbų aktus už bendrovės padarytus darbus VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ naudai pagal 2008-06-10 pasirašytas valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo paslaugų pirkimo sutartis. Šių aktų pagrindu bendrovės bankroto administratorius V. B. išrašė PVM sąskaitas-faktūras, kurias VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ apmokėjo 2010-12-09.
4.2. Nurodė, jog naujai paskirtas administratorius 2012-09-18 kreipėsi į VMI su prašymu pateikti savo kreditorinį reikalavimą dėl neapmokėto PVM patvirtinimo, kadangi ankstesnis bankroto administratorius nebuvo deklaravęs bendrovės pardavimo PVM, atsiradusio iš bendrovės veiklos pagal 2008-06-10 sutartis su VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“. Bankroto administratorius negalėjo 2012-09-18 raštu inicijuoti kreipimosi į VMI dėl PVM mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB „Abrisas“, kadangi PVM sumokėjimo pareiga pagal 2010 m. išrašytas bendrovės PVM sąskaitas-faktūras teko ne bendrovei, o VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“, taip pat PVM mokestinės nepriemokos atsiradimą bendrovei VMI nepagrindė jokia PMVĮ norma.
4.3. Kadangi VMI neturėjo reikalavimo teisės dėl PVM mokestinės nepriemokos išieškojimo iš bendrovės, todėl nebuvo įstatyminių sąlygų VMI tapti bendrovės II-os eilės kreditoriumi su 19 010,59 Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu. Atitinkamai VMI negalėjo savo neegzistuojančios reikalavimo teisės perleisti ir VĮ „Turto bankas“ naudai.
4.4. 2020 m. vasario 17 d. teisme taip pat buvo gautas pareiškėjos užsakymu Teismo eksperto K. A. parengtas ekspertizės aktas.
5. VĮ „Turto bankas“ prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, jog VĮ „Turto bankas“ neatlieka mokestinių nepriemokų apskaičiavimo ir perskaičiavimo. VMI perduoda VĮ „Turto bankas“ reikalavimo teises į mokestines nepriemokas, kurios yra patvirtintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais bankroto bylose.
6.1. Nurodė, kad pareiškėja savo prašyme ne kartą akcentuoja, kad bankroto administratorius V. B. pinigines lėšas gavo už Bendrovės veiklą dar iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau prie Prašymo nepateikė aptariamų bankroto administratoriaus V. B. išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių pagrindu sprendžia dėl PVM pagrįstumo. Pateiktose 2008 m. birželio 10 d. sutartyse Nr. 75, Nr. 76, Nr. 77 dėl valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų parengimo paslaugų pirkimo, kurios buvo pasirašytos Pareiškėjos (vadovaujant Bendrovei), kainos nurodytos su PVM, ir jose numatyta, kad užsakovas atsiskaito su tiekėju mokėjimo pavedimais pagal tiekėjo pateiktas sąskaitas faktūras ir pasirašytus bylų perdavimo – priėmimo aktus. Todėl, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi naujai paskirtos BUAB „Abrisas“ bankroto administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ (toliau – Administratorė) įgaliotas asmuo J. L., peržiūrėjusi Bendrovės 36 mėn. laikotarpyje sudarytus sandorius, patikslino PVM deklaracijas, pagal kurias Bendrovei susidarė mokestinė prievolė už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.
6.2. Pagal MAĮ 2 straipsnio 20 dalį mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu.
6.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ arba Įstatymas) 2 straipsnio 9 dalimi: Mokesčio įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytą mokestį, šis Įstatymas, Muitinės įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba Europos Sąjungos muitų teisės aktai, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus. Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Šiame Įstatyme mokesčio sąvoka apima ir 13 straipsnyje nurodytas įmokas ir rinkliavas.
7. BUAB „Abrisas“ bankroto administratorius UAB „Administravimas ir auditas“ prašė pareiškėjos prašymą atmesti.
7.1. Nurodė, kad 2012 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nutrauk UAB “Topometra” inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės galimai padarytos nusikalstamos veikos. Prokuratūrai dokumentus perdavė pirmasis bankroto administratorius V. B., o grąžinti jie buvo tik nutraukus ikiteisminį tyrimą. Taigi, bankroto administratorė, gavusi dokumentus, iš kuri paaiškėjo apie nuo valstybės nuslėptus mokesčius, veikė statymo ribose apie juos informuodama mokesčių administratorių.
7.4. Pareiškėjos atstovė dalyvavo 2014-07-29 vykusiame kreditorių susirinkime, kuriame buvo nurodyta informacija apie VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo aplinkybes, taip pat pagal pareiškėjos 2017-11-07 prašymą jai buvo nusiųstas BUAB „Abrisas“ teismo patvirtintas kreditorių sąrašas, o 2019-01-18 vykusio kreditorių susirinkimo ataskaitoje yra kartojama ta pati informacija apie VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimą. PVM deklaracijos gali būti tikslinamos tik už einamus ir prieš tai buvusius 5 metus, todėl pareiškėjos pateiktas prašymas, praėjus daugiau kaip 6 metams nuo įvykusio juridinio fakto, atnaujinti procesą negali būti tenkinamas.
8. 2019 spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nutarta atmesti pareiškėjos R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB ,,Abrisas“ bankroto byloje tvirtinant antros eilės kreditorių reikalavimus.
9. 2019 m. gruodžio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nutarta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pagal ginčui taikytinas teisės normas ir aktualią teismų praktiką, teisingam klausimo išsprendimui turėjo būti vertinama ne praleisto termino trukmė ir jo atnaujinimo galimybės, o tai, ar ginčijamas finansinis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat tiriamos objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjai negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, įvertinta tai, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo nepagrįstumo laikytinos naujomis, ar dėl šių aplinkybių yra pasisakęs teismas įsiteisėjusiomis nutartimis. Vertindamas šių aplinkybių visumą, teismas turėjo atsižvelgti ir į bankroto proceso paskirtį bei tikslą, t. y. per bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba bent iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas
10. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Svarbu tai, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo tokį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
Žemesnės instancijos teismas
11. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
12. Susipažinus su pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti procesą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1543-619/2019 priimtų 2013-01-28 ir 2013-11-14 nutarčių turiniu, teismas daro išvadą, kad pareiškėja iš esmės siekia ne proceso atnaujinimo, o BUAB „Abrisas“ antros eilės kreditorių VMI ir VĮ „Turto bankas“ pašalinimo iš BUAB „Abrisas“ kreditorių sąrašo, t.y. BUAB „Abrisas“ kreditorinių reikalavimų sąrašo patikslinimo. Pažymėtina, kad minėtose nutartyse teismas nevertino kreditorinių reikalavimų susidarymo pagrįstumo, t.y. nepasisakė dėl šių klausimų esmės. Kaip minėta šios nutarties 10 p. siekiant bankroto byloje pakeisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą, nėra būtina proceso atnaujinimo procedūra, kadangi kreditorinių reikalavimu keitimo, t.y. patikslinimo procedūrą yra galima visos bankroto bylos nagrinėjimo metu iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, siekiant pakartotinai peržiūrėti jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, tokį prašymą nagrinėjantis teismas turi patikrinti, ar ginčijamas finansinis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat tiriamos objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjai negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, įvertinta tai, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo nepagrįstumo laikytinos naujomis, ar dėl šių aplinkybių yra pasisakęs teismas įsiteisėjusiomis nutartimis.
13. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjos nurodytos jai naujais paaiškėjusios aplinkybės, t.y. 2019-05-08 VMI prie LR FM atstovų išaiškinimo, teismas dar nėra pasisakęs įsiteisėjusiomis nutartimis, pareiškėja savo prašymą motyvuoja šiuo aiškinimu, bei į tai, kad preliminariai vertinant pareiškėjos patiektą naujai paaiškėjusią aplinkybę susidaro regimybė, jog kreditorinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1543-619/2019 2013-01-28 ir 2013-11-14 dienos nutartimis galėjo būti patvirtintas nepagrįstai, teismas dėl šio reikalavimo pagrįstumo pasisako iš esmės.
14. Pareiškėja grįsdama savo prašymą pašalinti antros eilės kreditorius VMI (toliau tekste - Tretysis asmuo Nr. 2) ir VĮ „Turto bankas“ (toliau tekste - Tretysis asmuo Nr. 1) iš BUAB „Abrisas“ kreditorių sąrašo nurodė, kad 2012-09-18 raštu Administratorius kreipėsi į Tretįjį asmenį Nr. 2 su prašymu pateikti savo kreditorinį reikalavimą Civilinėje byloje dalyje dėl neapmokėto PVM patvirtinimo, kadangi ankstesnis bankroto administratorius neva nebuvo deklaravęs Bendrovės pardavimo PVM, atsiradusio iš Bendrovės veiklos pagal 2008-06-10 sutartis Nr. 75 bei Nr. 76 su VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“.
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bankroto administratorius V. B. 2010 m. laikotarpiu pasirašė atliktų darbų aktus už Bendrovės padarytus darbus VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ naudai, matuojant VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ miškų žemės sklypus bei ruošiant jiems kadastrinių matavimų bylas, registruotinas VĮ „Registrų centras“, pagal 2008-06-10 pasirašytas valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planų parengimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. 75 ir Nr. 76. Atliktų darbų aktai buvo pasirašyti atitinkamai: 1) 2010-08-05 aktas Nr. 1 – 47.331,64 Lt sumai; 2) 2010-11-26 atliktų darbų aktas b/n – 24.206,09 Lt sumai; Nurodytų atliktų darbų aktų pagrindu Bendrovės bankroto administratorius V. B. išrašė ir atitinkamas PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2010-08-05 PVM sąskaitą-faktūrą ABR Nr. 000001 – 47.331,64 Lt sumai; 2) 2010-11-26 PVM sąskaitą-faktūrą ABR Nr.000004 – 24.206,09 Lt sumai. Abi šiose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytas sumas VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ apmokėjo 2010-12-09 bankiniais mokėjimo pavedimais vienu kartu. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-14 nutartimi UAB ,,Abrisas“ iškelta bankroto byla.
17. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. numato, kad Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Ši norma skirta bankrutuojančios įmonės vykdytinoms prievolėms suspenduoti, kad būtų apsaugoti kreditorių interesai bei paskirstomas įmonės turtas proporcingai kreditorių reikalavimų dydžiui, atsižvelgiant į kreditorių eiliškumą.
18. Sprendžiant klausimą, ar bankroto bylos iškėlimo metu VMI prie LR FM neturėjo reikalavimo teisės į BUAB „Abrisas“ aktualu yra tai, kad pateiktose 2008 m. birželio 10 d. sutartyse Nr. 75, Nr. 76, Nr. 77 dėl valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų parengimo paslaugų pirkimo, kurios buvo pasirašytos Pareiškėjos (vadovaujant Bendrovei), kainos nurodytos su PVM, ir jose numatyta, kad užsakovas atsiskaito su tiekėju mokėjimo pavedimais pagal tiekėjo pateiktas sąskaitas faktūras ir pasirašytus bylų perdavimo – priėmimo aktus. V. B. 2010 m. laikotarpiu pasirašė atliktų darbų aktus už Bendrovės padarytus darbus VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ naudai, tačiau pareiškėja nepateikia duomenų, kad šiuos darbu atliko BUAB „Abrisas“ po bankroto bylos iškėlimo, t.y. kad paslaugos buvo suteiktos galiojant Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. draudimui mokėti mokesčius. Nesant duomenų, pavirtinančių aplinkybę, kad BUAB „Abrisas“ po bankroto bylos iškėlimo atliko minėtus darbus, laikytina, kad V. B. 2010 m. laikotarpiu pasirašęs atliktų darbų aktus už Bendrovės padarytus darbus VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ naudai, atliko formalius veiksmus, užbaigiant minėtų sutarčių tinkamą vykdymą bei nustatant įmonės kreditorius ir debitorius, o 2010-12-09 bankiniais mokėjimo pavedimais VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ atsiskaitė už paslaugas suteiktas dar iki bankroto bylos iškėlimo.
19. Tokią teismo išvadą tik patvirtina ir pareiškėjos 2020-02-17 teismui pateiktame ekspertizės akte nurodomos aplinkybės: „Užsakovė papildomai paaiškino, kad paslaugos trukmei tiesioginę įtaką turėjo 2009 m. rugpjūčio mėn. LR Generalinės miškų urėdijos nurodymu sustabdytas finansavimas, skirtas Kadastro byloms registruoti VĮ Registrų centre (ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos 4 priedas). Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009-11-19. Atsiradus papildomam finansavimui, bankrutuojančios UAB „Abrisas” paruoštos Kadastro bylos buvo perduotos teisinei registracijai 2010 m. jau paslaugų teikėjui UAB „Abrisas“ turint bankrutuojančios įmonės statusą.“ Iš šio tampa akivaizdu, kad visi užsakyti darbai buvo atlikti, t.y. paslaugos suteiktos dar iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau tik dėl VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“ negalėjimo laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, paruoštos Kadastro bylos buvo perduotos teisinei registracijai jau po BUAB „Abrisas“ bankroto bylos iškėlimo 2010 m.
20. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie įrodytų akivaizdų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-1543-619/2019 2013-01-28 ir 2013-11-14 nutartimis patvirtintų VMI prie LR FM ir vėliau VĮ „Turto bankas“ kreditorinių reikalavimų nepagrįstumą.
21. BUAB „Abrisas“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas kurias sudaro 1600 eurų atsiliepimo į R. K. prašymą dėl kreditoriaus išbraukimo iš bankrutavusiosios UAB “Abrisas” kreditorių sąrašo parengimas bei 200 eurų susipažinimas su bylos medžiaga ir atstovavimo paslaugos. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pareiškėjo skundas buvo pareikštas bankroto byloje, todėl jis negali būti prilyginamas ieškiniui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1299-370/2016). Kadangi Rekomendacijose nėra numatytas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar jo išbraukimo iš kreditorių sąrašo, teismas konstatuoja, kad apskaičiuojant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti vadovaujamasi Rekomendacijų 8.16 punktu, kuriame nustatytas 0,4 maksimalus dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos buvo patirtos 2020 metų pirmąjį ketvirtį, bylinėjimosi išlaidos turi būti skaičiuojamos pagal 2019 metų trečiojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris 2019 metų trečiąjį ketvirtį siekė 1317,6 Eur. Todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimą į pareiškėjo skundą, negali viršyti 527,04 Eur. Pažymėtina, kad byloje nevyko nei vienas posėdis, kuriame BUAB „Abrisas“ būtų atstovaujamas advokato J. V., o bylinėjimosi išlaidų patirtų už šalies advokato susipažinimą su bylos medžiaga Rekomendacijos nenumato, todėl prašymas dėl 200 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laikytinas nepagrįstu.
22. BUAB „Abrisas“ nepagrindė Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio priteisimo teisinio pagrindo dėl ko priteisti maksimalių bylinėjimosi išlaidų byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, nagrinėjamų klausimų (ne)naujumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, sprendžia, jog BUAB „Abrisas“ priteistina artima rekomendacijų vidurkiui bylinėjimosi išlaidų suma - 300 eurų bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos R. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d., LR CPK 178 str., 290 str., 291 str., teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjos R. K. prašymą dėl BUAB „Abrisas“ antros eilės kreditorių VMI ir VĮ „Turto bankas“ pašalinimo iš BUAB „Abrisas“ kreditorių sąrašo.
Iš pareiškėjos R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 300 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui BUAB „Abrisas“ į.k. 300123931.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.