- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2-475-457/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00947-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje
- Trečiasis asmuo
- M. A., S. A.
- Atsakovas
- S. M.
dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei S. M., tretiesiems asmenims M. A. ir S. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią S. M. vaiko A. M. atžvilgiu; priteisti iš S. M. vaiko A. M. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, kasmet sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; A. M. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajone (toliau – Skyrius) gavo informaciją iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, kad (duomenys neskelbtini) į jų skyrių buvo atvežta S. M., kuri namuose pagimdė moteriškos lyties naujagimį ir nori jo atsisakyti. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9555-457/2020 leido paimti vaiką A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos S. M.. Skyrius įregistravo S. M. naujagimės gimimą bei suteikė vaikui vardą „A.“, pavardę „M.“, tėvystė vaikui nenustatyta. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-789 A. M. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais skirti S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Su S. M. šeima nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 5 d. dirbo Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda. Mobilios komandos pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad S. M. yra visiškai nepasirengusi vaiko auginimui, namuose nėra jokių būtiniausių vaiko poreikius užtikrinančių reikmenų, mamai trūksta socialinių įgūdžių, be to, šeimoje yra nesprendžiama alkoholio vartojimo problema, S. M. emocijos ir elgesys yra permainingi, o motyvacija pokyčiams yra daugiau išorinė, nei vidinė. Nuo 2020 m. liepos 3 d. S. M. ir jos sugyventinio O. S. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, šeimai buvo pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. S. M. buvo pravesti motyvuojami pokalbiai apie galimybę su kūdikiu laikinai apsigyventi savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose Plikiškių k., Joniškio r., ir su pagalba auginti kūdikį, tačiau S. M. šio pasiūlymo atsisakė. S. M. su sugyventiniu O. S. buvo išvykę gydytis nuo priklausomybės alkoholiui į Šiaulių priklausomybių ligų centrą, tačiau nebaigę skirto gydymo kurso išvyko į namus. 2020 m. spalio 26 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė informaciją ir motyvuotą siūlymą Nr. MS-7, kuriame nurodoma, kad S. M. rekomendacijas išklauso ir vykdo tiek, kiek jai tai patinka, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovas pagal įstatymą (mama) nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. S. M. visiškai nesidomi dukra, nėra nei karto jos lankiusi. 2020 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime S. M. nurodo, kad yra tvirtai nusprendusi dukros neauginti. 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime S. M. nurodo, kad dukros auginti nenori, nelanko ir nelankys, sutinka, kad ją įsivaikintų globėjai. S. M. yra nustatytas 35 procentų darbingumas dėl psichikos sutrikimų, reikia naudoti paskirtus gydytojo medikamentus, tačiau kartu vartojant alkoholį pasekmės būna neadekvačios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad S. M. nedėjo ir nededa jokių pastangų susigrąžinti dukrą, nesidomi visiškai jos ugdymu, sveikata ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos laikotarpiu skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. bazinė socialinė išmoka yra 39 Eur. Valstybė globojamo vaiko išlaikymui per mėnesį skiria po 156 Eur, kuriuos kaip vaiko išlaikymą privalėtų mokėti ir vaiko tėvai, apribojus jiems tėvų valdžią ar vaikus atskyrus nuo jų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad S. M. turi 35 procentų darbingumą, niekur nedirba ir gauna tik neįgalumo pensiją, tai iš jos priteistina 100 Eur dukros išlaikymui. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-789 A. M. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinaisiais globėjais paskirti S. A. ir M. A., todėl A. M. gyvenamoji vieta nustatytina globėjų gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. į teismo posėdį neatvyko, nors jai tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ji sutinka su ieškinio reikalavimais, sutinka, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia vaiko A. M. atžvilgiu, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo S. A. su ieškovo ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. mergaitę pasiėmė iš Kauno ligoninės ir nuo to laiko ji auga jų šeimoje, tarp jų atsirado stiprus emocinis ryšys, mergaitė yra laiminga, šypsosi. Mergaitė yra sveika ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ji su vyru gyvena dviese, turi visas sąlygas mergaitei auginti ir auklėti. Jos sutuoktinis dirba, ji yra vaiko auginimo atostogose, iki tol dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „E. P.“. Butas, kuriame jie gyvena, yra dviejų kambarių, su visais patogumais, vietos visiems pakanka. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta.
Trečiasis asmuo M. A. su ieškovo ieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti, paaiškino, kad mergaitė jų šeimoje puikiai auga, labai daug šypsosi, yra laiminga. Jų šeimoje yra visos sąlygos auginti mergaitę ir ja rūpintis. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Š. P.“. Ateityje sudarytų sąlygas mergaitei bendrauti su biologine motina, t. y. atsakove S. M..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kurios tėvas nenustatytas. (duomenys neskelbtini) S. M. dukrą pagimdė namuose, buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur pareiškė norą atsisakyti dukros ir palikti ją ligoninėje. 2020 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime S. M. nurodė, kad kai tik sužinojo, kad laukiasi, tvirtai nusprendė vaiko neauginti, nes neturi tam sąlygų, taip pat, neturi artimųjų, kurie sutiktų vaiką globoti. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo leista paimti A. M. iš motinos S. M.. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-789 A. M., likusiai be tėvų globos, buvo nustatyta laikinoji globa, o jos laikinaisiais globėjais paskirti S. A. ir M. A.. Su atsakovės šeima dirbo Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda, kuri savo rekomendacijose konstatavo, kad S. M. nelaukė, nesiruošė kūdikio gimimui ir nuo pat pradžių rengėsi kūdikio neauginti, nes buvo visiškai nepasirengusi kūdikio gimimui, neturėjo nei rūbų, nei būtiniausių daiktų ir priemonių. Nuo 2020 m. liepos 23 d. S. M. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. S. M. yra neįgali, jai nustatytas 35 proc. darbingumas, nei pati S. M., nei jos sugyventinis niekur nedirba, pragyvena iš S. M. gaunamos neįgalumo išmokos. S. M. su sugyventiniu gyvena nuomojamame name, tačiau nuomos sutartis nėra sudaryta, nuomojamame būste nėra sąlygų auginti kūdikį. S. M. su sugyventiniu piktnaudžiauja alkoholiu, atsakovė iš dalies pripažįsta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, su sugyventiniu vyko gydytis nuo priklausomybės alkoholiui į Šiaulių priklausomybės ligų centrą, tačiau nebaigę skirto gydymosi kurso, išvažiavo namo. S. M. sunkiai suvokia savo pareigas ir atsakomybės ribas, ji neturi kasdieninių, socialinių ir tėvystės įgūdžių, orientuota į trumpalaikius tikslus, tokius kaip kasdieninis maisto pasigaminimas. 2020 m. spalio 22 d. paaiškinime S. M. nurodė sutinkanti, kad jos dukrą A. M. augintų globėjai, sutinka, kad dukra būtų įvaikinta, nes ji pati nesugebės auginti dukros, be to, neturi tam sąlygų, atsisako vykti gyventi į savarankiško gyvenimo namus, pas dukrą nevažiuos ir jos nelankys. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 3 d. S. M. šeimai taikoma atvejo vadyba, o nuo 2020 m. liepos 23 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Bendrauti su šeima nėra sunku, visas rekomendacijas išklauso, tačiau vykdo tiek, kiek šeimai yra palanku. S. M. nesilankytų pas gydytojus, nesitvarkytų socialinių išmokų, jei nebūtų raginama tai daryti. S. M. dėl turimos negalios sunku priimti sprendimus, ji sunkiai suvokia pareigas ir atsakomybės ribas, kurios lemtų tvarkingą šeimos funkcionavimą. S. M. užsiregistravo į eilę socialiniam būstui gauti, nes dabartinė gyvenamoji vieta neatitinka higienos, priešgaisrinės apsaugos normų bei kitiems gyvenamiesiems namams keliamiems reikalavimams, būstas netvarkingas, nuomojamas. S. M. buvo suteikta informacija, kad ji gali aplankyti savo dukrą, tačiau ji nė karto neišreiškė noro susitikti ir nesikreipė dėl galimybės aplankyti dukrą. S. M. šeimai teikiamos paslaugos davė mažai rezultatų, nes šeima ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, šeimoje pokyčių nėra, S. M. nesidomi dukra, jos nelanko ir nerodo noro tai daryti ateityje.
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą A. M. ir jos iškart atsisakė, norėjo ją palikti ligonėje, kad S. M. tik sužinojusi, kad laukiasi, jau buvo apsisprendusi dukros neauginti, nes nesilankė pas gydytojus, nesiruošė dukros gimimui – neįsigijo vaikui auginti būtiniausių prekių ir pan., piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovė visiškai nesirūpina savo dukra – jos nelanko, neprižiūri, neaugina, neauklėja, nesidomi dukters sveikata ir jos vystymusi, neteikia vaikui išlaikymo, daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Dėl nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei neprieštarauja įstatymams ir šiuo metu geriausiai atitiks vaiko interesus bei užtikrins jam tinkamas ir saugias sąlygas augti, vystytis, apsaugos nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas apriboti motinos valdžią atitinka atsakovės dukters teisėtus interesus, nes mergaitė šiuo metu gyvena laikinųjų globėjų šeimoje, kur vaiku yra tinkamai rūpinamasi, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, prižiūrima mergaitės sveikatos būklė, vykdoma derama priežiūra.
Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią vaiko A. M. atžvilgiu, atsakovei paliekama teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui, CPK 406 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. A. M. gyvena pas laikinuosius globėjus, trečiuosius asmenis S. A. ir M. A., mergaitei nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nustatyta laikinoji globa ir globėjais paskirti S. A. ir M. A., tarp mergaitės ir laikinųjų globėjų yra užsimezgęs emocinis ryšys, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina jos globos vietoje – pas laikinuosius globėjus S. A. ir M. A., adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis).
CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Vaikas turi teisę į normalias vystymosi sąlygas, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, įgyti reikiamų priemonių vaiko gabumams lavinti. Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsniai). Pagal šeimos įstatymų nuostatas, motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Remiantis CK 3.192 straipsniu, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, ir jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė gera valia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui A. M. neteikia. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės vaiko A. M. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė S. M. yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumas, ji niekur nedirba, neturi privalomo registruoti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Teismas sprendžia, kad 100 Eur išlaikymo dydis atitiktų ir vaiko A. M. minimalius poreikius bei atsakovės turtinę padėtį. Dėl šių aplinkybių teismo nuomone, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas vaikui A. M. nuo jos gimimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.198, 3.200 straipsniai).
Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406, 407, 496¹, 260, 263, 265, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Išaiškinti atsakovei S. M., kad jai išlieka teisė matytis su vaiku A. M., išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).
Priteisti iš S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais ir turto administratoriais iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti procesą dėl nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.