- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-1462-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00760-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- D. M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo D. M. nepilnamečių vaikų J. M., gim. 1996-10-26, ir I. M., gim. 1999-08-02, naudai po 800 Lt kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui išlaikyti iki teismo sprendimo priėmimo bei uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės arčiau 20 metrų, nes atsakovas dažnai išgėręs tampa nekontroliuojamas ir linkęs naudoti smurtą.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-05-09 nutartimi (b.l. 100-101) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad atsižvelgdamas į įrodymus pateiktus civilinėje byloje – šalių gaunamas pajamas, šalių paaiškinimus, nepateiktas preliminarių vaikų išlaidų paskaičiavimus ir išlaidų apmokėjimus tenkančius proceso dalyviams, teismas padarė išvadą, jog ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad šalys gyvena viename name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl nesant teisiniam pagrindui nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovui artintis prie ieškovės arčiau 20 metrų.
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. atskiruoju skundu (b.l. 103-105) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai po 800 Lt kas mėnesį mokama periodine išmoka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat taikyti laikiną apsaugos priemonę – draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų – uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės arčiau 20 metrų. Sprendimą dėl išlaikymo vykdyti skubiai. Nurodo, kad nuo 2012 liepos mėnesio atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Nurodo, kad nepilnamečiais vaikais rūpinasi tik ieškovė, kas mėnesį kiekvienam vaikui išleisdama daugiau nei po 800 Lt, o bendroje sumoje tai sudaro 1800 Lt sumą. Nurodo, kad teismo argumentas, kad atsakovas dalyvauja vaikų išlaikyme yra nepagrįstas. Nurodo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tuo tarpu, Šalčininkų rajono apylinkės teismas priimtoje nutartyje visas abejones dėl išlaikymo vertino ne vaiko interesų naudai, o atsakovo naudai, todėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsakovas D. M. atsiliepimu (b.l. 107-109) į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė nori per jėgą priversti sūnų gyventi su ja, tokiu būdu ieškovė veikia prieš vaikų valią. Nurodo, kad vaikus išlaiko pats, nes ieškovė jų išlaikyti nepajėgia, kadangi turi labai mažas pajamas, todėl iki šiol ji ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kiek ji pati išleidžia vaikų išlaikymui. Nurodo, kad vaikai gyvena kartu su atsakovu, jo name. Už suvartotą el. energiją, telefoną, bei kitas paslaugas pilnai moka pats. Taip pat nurodo, kad ieškovė melagingai teigia apie smurtą jos atžvilgiu bei atsakovo girtavimus. Šie teiginiai nėra pagrįsti. Nurodo, kad tik prasidėjus skyrybų procesui, ieškovė pradėjo kviesti policiją be jokių pagrindų. Iki tol ji nesikreipė į policiją, nes tam pagrindo nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Civilinio kodekso 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ieškovė, pateiktu atskiruoju skundu prašo laikino materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai po 800 Lt kas mėnesį mokama periodine išmoka iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Savo prašymą motyvuoja aplinkybe, kad nuo 2012 liepos mėnesio atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei kad nepilnamečiais vaikais rūpinasi tik ieškovė, kas mėnesį kiekvienam vaikui išleisdama daugiau nei po 800 Lt, o bendroje sumoje tai sudaro 1800 Lt sumą. Tačiau sutikti su tokiais ieškovės argumentais nėra jokio pagrindo. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji per mėnesį išleidžia tokią sumą pinigų nepilnamečių vaikų išlaikymui, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė tokias pajamas gauna, dėl ko apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių apie ieškovės nurodytas išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Be to, nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, nes atsakovas savo argumentus dėl teikiamo išlaikymo pagrindė įrodymais byloje (b.l. 110-119).
Ieškovė taip pat skunde nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus. Su šia ieškovės pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti. Civilinio kodekso 3.3 str. 1 d. numato, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais bei kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai su vaikais gyvena tame pačiame atsakovui priklausančiame name, į tai, kad atsakovas vaikams teikia išlaikymą ir rūpinasi būsto išlaikymu, nėra pagrindo teigti, kad aukščiau minėtas principas yra pažeidžiamas iš atsakovo pusės.
Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais grindžia savo skundo argumentus, tačiau jokių įrodymų jiems pagrįsti nepateikė, todėl papildomi rašytiniai paaiškinimai nesudaro pagrindo konstatuoti esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.
Ieškovė atskiruoju skundu taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų – uždrausti atsakovui artintis prie ieškovės arčiau 20 metrų, tačiau šio savo prašymo visiškai nepagrindžia. Byloje nesant įrodymų apie smurtą šeimoje ar kitų duomenų pagrindžiančių būtinumą takyti šia laikinąją apsaugos priemonę, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad šis prašymas yra nepagrįstas.
Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.