Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-15-485/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
2A-15-485/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
O. K., Kauno rajono savivaldybės
Trečiasis asmuo
J. P., Kauno apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Jurijus Kovalenka, Kristina Mikolaitė
Civilinė byla Nr. 2A-15-485/2011;
Pirmos instancijos teismo teisėja Danė Vogulienė;
procesinio sprendimo kategorijos:21.4.1.5.; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovo A. P. atstovams D. P., advokatui Jurijui Kovalenko,atsakovės O. K. atstovams N. Š., advokatei Kristinai Mikolaitei,atsakovės Kauno rajono savivaldybės atstovei R. Z.,trečiajam asmeniui J. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-269-58/2009 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams O. K., Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims J. P., Kauno apskrities viršininko administracijai ( dabar teisių perėmėja – Nacionalinė žemės ūkio tvarkymo tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ) dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (b. l. 1-2) prašė pripažinti 1992-08-25 susitarimą, sudarytą tarp O. K., K. P. ir J. P., negaliojančiu kaip sudarytą nesilaikant įstatymų reikalaujamos formos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 99-102) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 590 Lt išlaidas už antrinę teisinę pagalbą bei 63,90 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 1992-08-11 tarp O. K., K. P., J. P. buvo surašytas susitarimas, kuriuo K. P. išreiškė savo valią - atsisakė savo dalies 0,5 ha žemės sesers O. K. naudai. Susitarime visi pareiškėjai pasirašė. Įrodymų, kad parašai suklastoti, nėra. Susitarimas buvo patvirtintas susirinkus visiems trims pareiškėjams 1992-08-25. Šį faktą patvirtino liudytoja D. M., atlikusi notarinį veiksmą - šio susitarimo ir jame pasirašiusių asmenų parašų patvirtinimą. 1992-08-25 susitarimas neprieštaravo 1991-06-18 įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. nuostatoms, t.y. pretendentai laisva valia notariškai patvirtinta sutartimi nuosavybės teises į žemę galėjo perleisti kitam pretendentui. Šis susitarimas atitiko 1991-09-05 LR Vyriausybės nutarimo Nr.376 10 punkto reikalavimus dėl piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos, t.y . esant keliems pretendentams, grąžinamos žemės plotas apskaičiuojamas vadovaujantis raštišku pretendentų susitarimu pagal šios tvarkos 5 priede pateiktą formą. Būtent tokią formą ir užpildė O. K., K. P., J. P.. Susitarimą patvirtino Kauno rajono Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja. Tokia teisė jai buvo suteikta tuo metu galiojusiu 1974-06-26 Valstybinio notariato įstatymu. Aplinkybę, kad šalia parašo nėra nurodyta viršaičio pavaduotojos pavardė, nėra esminis pažeidimas, kuris darytų susitarimą negaliojančiu. K. P., pasirašydamas susitarimą, išreiškė savo valią, jos nekeitė, neginčijo iki pat savo gyvenimo pabaigos. Nepateikė žemėtvarkos skyriui savo vardu prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Teismas nurodė, jog ieškinio senaties termino eiga pasibaigė iki 2000 m. civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl šiam susitarimui taikytinos 1964 m. civilinio kodekso normos. CK 84 str. numatė bendrą ieškininės senaties terminą - tris metus. K. P. per visą įstatymo nustatytą senaties terminą neginčijo 1992-08-25 susitarimo. Teismas nurodė, jog ieškovas yra mirusiojo K. P. teisių perėmėjas, todėl jam įstatymas nenumato kito senaties termino skaičiavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad 1992-08-25 susitarimas yra sudarytas teisėtai, atitiko tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus, taip pat 1995-08-25 pasibaigė senaties terminas susitarimui ginčyti.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 105-107) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

teismas pažeidė CPK 8 str. reikalavimus ir nesiėmė jokių priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Teismas neišsiaiškino, kodėl atsakovė neatvykdavo į posėdžius;liudytoją D. M. teismas apklausė neteisėtai, kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ji susitarimo sudarymo metu dirbo Kauno rajono Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja ir turėjo įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus;teismas neįvertino ieškovo pateiktų dokumentų įrodančių, kad susitarimą surašė nežinomas asmuo ir kad pažeista nuosavybės atsisakymo įforminimo registracijos tvarka;teismas nenustatė, kas surašė ginčijamą susitarimą;teismas neįvertino aplinkybių dėl susitarimo surašymo datos ir parašų ant šio susitarimo patvirtinimo datos bei susitarimo tvirtinimo notarine tvarka;teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino 1991-06-18 LR Įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“2 str., kadangi šis įstatymas taikomas piliečiams atkuriantiems nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o ieškovo ši teisė yra nustatyta testamentu;teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra įrodymų, kad sudarant susitarimą būtų nedalyvavę visi jį pasirašę asmenys, nes tretysis asmuo J. P. pareiškė, kad su ieškiniu sutinka. ir kad jis savo dalies neatsisakė ir niekada neatsisakys;teismo išvada, kad susitarimą ginčyti senaties terminas pasibaigė 1995-08-25 dieną yra visiškai nepagrįsta įrodymais.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113-115) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

CPK 51 str. 2 d. nustato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Pažymėtina, kad atsakovei teisme atstovavo N. Š. ir advokatė K. Mikolaitė, o teismas nepripažino, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas;D. M. 1992-08-25, tuo metu kai patvirtino ginčijamą susitarimą, dirbo Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 189 str., teisėtai ir pagrįstai kvietė liudyti D. M.;teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje pareiškė nuomonę tiek dėl D. M. įgaliojimų tvirtinti ginčijamą susitarimą, tiek dėl jos pavardės įrašo nebuvimo šalia Samylų apylinkės viršaičio pavaduotojos parašo, tiek dėl registracijos dokumentų išlikimo;aprašomojoje teismo sprendimo dalyje yra nurodyta, kad patį susitarimą surašė Žemėtvarkos skyriaus darbuotojas;atsakovė laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl susitarimo surašymo datos ir parašų ant šio susitarimo patvirtinimo datos bei susitarimo tvirtinimo notarine tvarka, kadangi šiais klausimais teismas pareiškė nuomonę sprendimo motyvuojamojoje dalyjebyloje nėra duomenų, jog žemės savininkė T. P. būtų sudarius testamentą. O net ir nustačius testamento sudarymo faktą, ginčijamo susitarimo patvirtinimo metu galiojo Įstatymas Nr. 1-1454, kurio pagrindu atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą;ginčijamu susitarimu J. P. savo grąžintinos žemės dalies neatsisakė. Toks J. P. atsisakymas buvo atskirai surašytas ir patvirtintas 1998-10-12;teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Apeliantas yra K. P. teisių perėmėjas (sūnus), todėl pripažinti negaliojančiu 1992-08-25 susitarimą tarp O. K., K. P. ir J. P. reikalavimo senaties terminas pasibaigė 1995-08-25.

Atsiliepimas

Atsakovė O. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 116-117) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistu, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

atsakovė byloje buvo atstovaujama asmens pagal įgaliojimą ir advokato. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė prašymo apklausti tiesiogiai pačią atsakovę, taip pat neprašė teismo, kad jos dalyvavimas teismo posėdžiuose būtų pripažintas būtinu. Todėl apelianto argumentas - pačios atsakovės nedalyvavimas posėdžiuose - neturi reikšmės ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui.ieškovas kėlė klausimą, kad dokumentą, kurį jis prašė teismo pripažinti negaliojančiu, patvirtino nenustatytas asmuo. Kadangi atsakovu byloje buvo Kauno rajono savivaldybė, kurios pavaldume buvo Kauno rajono Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja, kuri ir patvirtino ginčijamą dokumentą, todėl Kauno rajono savivaldybės atstovas informavo teismą, kas ginčijamo dokumento patvirtinimo metu atliko Kauno rajono Samylų apylinkės viršaičio pavaduotojos pareigas. Būtent šis asmuo – D. M. - buvo apklaustas teismo. Liudytoja nurodė, kad ji patvirtino O. K., K. P. ir J. P. pasirašytą susitarimą. Tvirtinant susitarimą dalyvavo visi trys asmenys. Atmesti liudytojos parodymus, teismui nebuvo jokio pagrindo;ieškovo ginčijamas 1992-08-25 susitarimas atitiko Vyriausybės 1991-09-05 nutarimu Nr. 376 patvirtintos Piliečių prašymų atstatyti nuosavybės teisę į žemę padavimo tvarkos 10 punkto reikalavimus dėl susitarimo formos ir turinio (1992-01-31 redakcija, Vyriausybės nutarimas Nr. 64). Susitarimą patvirtino Kauno rajono Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja, kuri turėjo teisę tvirtinti tokius pretendentų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo susitarimus. Tokia viršaičio pavaduotojos teisė buvo nustatyta tuo metu galiojusiame 1974-06-26 Valstybinio notariato įstatyme. 1992-08-25 susitarimas neprieštaravo ir 1991-06-18 LR įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. nuostatoms, nes pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą galėjo laisva savo valia notariškai patvirtinta sutartimi turimas teises dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo perleisti kitam pretendentui arba šio straipsnio 3 d. nurodytiems asmenims, kurie nebuvo pretendentai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, t. y. savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams. Tretysis asmuo, nors ir sutikdamas su ieškiniu, tačiau teismui negalėdamas nurodyti dėl ko sutinka su ieškiniu, pripažino, kad parašas 1992-08-25 susitarime yra jo. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad sudarant susitarimą, būtų nedalyvavę visi jį pasirašę asmenys, įrodymų nėra‘atsakovė O. K. ir atsakovė Kauno rajono savivaldybė atsiliepimuose į ieškinį prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Todėl šie prašymai buvo pagrindas teismui dėl ieškinio senaties taikymo. Teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino eigos skaičiavimui taikytinos 1964 m. CK normos, todėl ieškinio senaties terminas baigėsi 1995-08-25. Teisę ginčyti 1992-08-25 susitarimą turėjo ieškovo tėvas K. P., kuris iki savo mirties, t.y. per visą ieškinio senaties terminą, susitarimo neginčijo. Todėl ieškovas, tapęs K. P. įpėdiniu, neįgijo naujo ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-11-24 Kauno rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams O. K., Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims J. P., Kauno apskrities viršininko administracijai ( dabar teisių perėmėja – Nacionalinė žemės ūkio tvarkymo tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ) dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo priteista valstybei 590 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą bei 63,90 Lt išlaidų , susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( b. l. 99-102 ). Apeliantas ( ieškovas ) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 8 str. reikalavimus ir nesiėmė jokių priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta bei neišsiaiškino, kodėl atsakovė neatvykdavo į teismo posėdžius.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Nėra jokių duomenų, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai. Įstatymas numato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas ( CPK 51 str. 2 d. ). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei O. K. teisme atstovavo N. Š. bei advokatė K. Mikolaitė. Teismas nepripažino, kad atstovaujamojo ( t. y. atsakovės O. K. ) dalyvavimas procese yra būtinas. Tokiu būdu šiuo atveju jokių pažeidimų nėra padaryta.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai apklausė liudytoją D. M., kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių , jog ji susitarimo sudarymo metu dirbo Kauno rajono Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja ir turėjo įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus.

Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą pripažįsta nepagrįstu. Kaip matyti , bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu, t. y. 1992-08-25 D. M. dirbo Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai ją apklausė kaip liudytoją. Be to, buvo nustatyta, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus, ji turėjo įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo pateiktų dokumentų, įrodančių, kad susitarimą surašė nežinomas asmuo ir kad pažeista nuosavybės atsisakymo įforminimo registracijos tvarka. Taip pat teismas nenustatė, kas surašė ginčijamą susitarimą.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas konkrečiai pasisakė apie tai, kad D. M., dirbdama Samylų apylinkės viršaičio pavaduotoja pagal tuo metu galiojusius įstatymus turėjo įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus. Taip pat teismas patvirtino, kad nėra šalia parašo nurodyta viršaičio pavaduotojos pavardė. Tačiau teismas teisingai konstatavo, kad tai nėra esminis pažeidimas, kuris darytų susitarimą negaliojančiu. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal tuo metu apylinkėje nustatytą tvarką buvo vedamos dvi registracijos knygos – viena įvairių susitarimų, kita kitų notarinių veiksmų. Teismas teisingai pažymėjo, kad keičiantis vadovaujantiems asmenims ir tvarkai, akivaizdu, jog neišliko visų registracijų dokumentai. Teismo sprendime yra nurodyta, kad susitarimą surašė Žemėtvarkos skyriaus darbuotojas.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl susitarimo surašymo datos ir parašų ant šio susitarimo patvirtinimo datos bei susitarimo tvirtinimo notarine tvarka.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais, nes kaip matyti pirmosios instancijos teismas savo sprendime konkrečiai pasisakė ir įvertino aplinkybes dėl susitarimo surašymo datos ir parašų ant šio susitarimo patvirtinimo datos bei susitarimo tvirtinimo notarine tvarka.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino 1991-06-18 LR Įstatymo Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str.

Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą taip pat pripažįsta nepagrįstu, nes ginčijamo susitarimo metu galiojo minėtas Įstatymas, kurio pagrindu atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šis susitarimas neprieštaravo minėto Įstatymo 2 str. nuostatoms – pretendentai laisva valia notariškai patvirtinta sutartimi nuosavybės teises į žemę galėjo perleisti kitam pretendentui.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra įrodymų, kad sudarant susitarimą būtų nedalyvavę visi jį pasirašę asmenys, nes tretysis asmuo J. P. pareiškė, kad su ieškiniu sutinka, ir kad jis savo dalies neatsisakė ir niekada neatsisakys.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamu susitarimu tretysis asmuo J. P. savo grąžintinos žemės dalies neatsisakė. Toks jo atsisakymas buvo atskirai surašytas ir patvirtintas tik 1998-10-12.. Tuo pačiu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokių įrodymų, kad sudarant ginčijamą susitarimą būtų nedalyvavę visi jį pasirašę asmenys.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog susitarimą ginčyti senaties terminas pasibaigė 1995-08-25 dieną yra visiškai nepagrįstas įrodymais.

Teisėjų kolegija šį apelianto argumentą taip pat pripažįsta nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga pasibaigė iki 2000 m. civilinio kodekso įsigaliojimo. Todėl šiam susitarimui taikytinos 1964 m. redakcijos civilinio kodekso normos. Minėto kodekso 84 str. numatė bendrą 3 metų ieškininės senaties terminą. Įstatymas numatė, kad pasibaigus šiam terminui išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą ( minėto kodekso 83 str. ).

Taip pat nustatyta, kad K. P. per visą įstatymo nustatytą senaties terminą neginčijo 1992-08-25 susitarimo. Ieškovas yra tik mirusiojo K. P. teisių perėmėjas ir jam įstatymas nenumato kito senaties termino skaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad senaties terminas ginčyti minėtą susitarimą pasibaigė 1995-08-25.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą, procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, teisingai įvertino surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Tokiu būdu apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 440 ( keturis šimtus keturiasdešimt Lt) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme , mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „ Swedbank“

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Ramūnas MitkusEgidijus Tamašauskas