Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-11 · Administracinė byla Nr. I-2162-331/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-11
Bylos Nr.
I-2162-331/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00263-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui
Advokatai
Renata Cibulskienė
Administracinė byla Nr. I-2162-331/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00263-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 26; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Egidijos Puzinskaitės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Renatai Cibulskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovui VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2013-01-18 sprendimu Nr. 7R-10 (4R-32) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (toliau – ir Centras) 2013-01-08 rašto Nr. RS-02-68, konstatuodama, kad VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras yra ne centrinis viešojo administravimo subjektas, todėl jo sprendimų ir (ar) veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas jai nepriskirtas (b. l. 3).

Šalies argumentai

Pareiškėja R. A. skundais (b. l. 1?2, 13) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išnagrinėti jos 2013-01-12 skundą iš naujo.

Paaiškino, kad 2012-12-20 kreipėsi į Centrą su prašymu taikyti priverstinį gydymą motinai A. A. dėl daromos žalos buityje. Ji pati pas medikus nesutinka kreiptis, todėl pagal Psichikos sveikatos įstatymą tokiais atvejais taikomas priverstinis gydymas. 2013-01-08 gavo atsakymą iš Centro, kuriame nurodyta, jog reikia kreiptis į pirminės psichikos sveikatos centro specialistus, kurie taiko gydymą tik savanoriškai besikreipiantiems. Pareiškėjos nuomone Centras yra centrinis viešojo administravimo subjektas, nes veikia visoje Lietuvos teritorijoje.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 21-22) paaiškino, kad iš pareiškėjos atsakovui pateiktos medžiagos (nuotraukų) bei pareiškėjos nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo įtarti sunkius A. A. psichikos sveikatos sutrikimus, todėl nebuvo pagrindo atlikti priverstinį asmens psichikos sveikatos būklės patikrinimą, reglamentuojamą Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 23 str., sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymu Nr.133 patvirtintos Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos 4, 5 punktuose. Atsakovo teigimu pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jos motiną A. A. taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad yra Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27, 28 str. numatyti pagrindai priverstinei hospitalizacijai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai žodžiu ir raštu buvo išaiškinta pirminė asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka, priverstinės hospitalizacijos pagrindai, galimybė kreiptis į pirminį psichikos sveikatos centrą dėl jos motinos A. A. apžiūros ir gydymo.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Komisijos 2013-01-18 sprendimo Nr. 7R-10 (4R-32) teisėtumo ir pagrįstumo (Komisijos byla, b. l. 1). Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl Centro 2013-01-08 rašto Nr. RS-02-68 (Komisijos byla, b. l. 4).

Pareiškėja teismui pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo jos motinai siekiant nustatyti, ar ji sveika (b. l. 45). Šiuo atveju pareiškėja ginčą inicijavo dėl Komisijos 2013-01-18 sprendimo Nr. 7R-10 (4R-32), todėl pareiškėjos prašymas dėl teismo ekspertizės skyrimo netenkintinas kaip nesusijęs su byla.

Nustatyta, kad pareiškėja 2013-01-12 skundu kreipėsi į atsakovą su prašymu taikyti priverstinį gydymą motinai A. A. dėl daromos žalos buityje (b. l. 24). Atsakovė, išnagrinėjusi jos prašymą, raštu (Komisijos byla, b. l. 4) informavo pareiškėją, kad 2012-06-28 raštu (b. l. 23) ji buvo informuota apie priverstinio gydymo taikymą, dėl motinos pablogėjusios sveikatos siūlė kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro specialistus pagal gyvenamąją vietą.

Pareiškėja dėl šio rašto kreipėsi į Komisija, kuri 2013-01-18 sprendimu Nr. 7R-10 (4R-32) atsisakė priimti nagrinėti jos skundą, teigdama, kad Centras yra ne centrinis viešojo administravimo subjektas, todėl jo sprendimų ir (ar) veiksmų (neveikimo) teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas Komisijai nėra priskirtas (Komisijos byla, b. l. 1).

Teismas įvertinęs teisės aktų normas ir byloje nustatytas aplinkybes, laiko, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, nes teisės aktai Komisijai nenumato galimybės nagrinėti skundų dėl teritorinių administravimo subjektų priimtų sprendimų. Komisija nagrinėja tik dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų, kurie vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų teisėtumo ir veiksmų pagrįstumo, taip pat dėl minėtų subjektų pareigūnų ir tarnautojų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėtina, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. 30-399 patvirtintus įstatus (b. l. 32-41), Centras yra finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų (Įstatų 1 p.), t. y. teritorinis, o ne centrinis viešojo administravimo subjektas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas Komisija nenagrinėja skundų dėl teritorinių administravimo subjektų priimtų sprendimų. Komisija aiškiai savo rašte paaiškino, kokiu būdu pareiškėja galėjo skųsti Centro atsakymą, t. y. turėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Atkreiptinas dėmesys, kad priverstinį asmens psichikos sveikatos būklės patikrinimą, reglamentuoja Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas), sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymu Nr.133 patvirtinta Pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarka. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pagal Įstatymo 23 straipsnio nuostatas, pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą ir įvertinimą psichiatras gali atlikti pagrįstai įtardamas sunkią psichikos ligą, kurios požymiai yra nurodyti šio įstatymo 27 straipsnyje. Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Dėl asmens pirminio apžiūrėjimo gali kreiptis gydytojas, paciento atstovas, artimieji, policija. Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei (Įstatymo 27 str.). Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Pagal psichiatro rekomendacijas psichiatrijos įstaigos administracija turi teisę nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą anksčiau. Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą gali priverstinį paciento hospitalizavimą ir priverstinį gydymą nutraukti arba pratęsti, bet kiekvieną kartą ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagal gydančiojo psichiatro rekomendaciją psichiatrijos įstaigos administracija paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą turi teisę nutraukti ir anksčiau. Kai sprendžiami sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai, psichiatrijos įstaigos administracija privalo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos pacientui suteikimo, jei tokiam pacientui neatstovauja jo atstovas (Įstatymo 28 str.).

Šios teisės normos aiškiai numato, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai (Baudžiamojo kodekso 98 str. ir Baudžiamojo proceso kodekso 405 str.), todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Teismas gali priimti nutartį dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo tik asmeniui, jeigu jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei ar aplinkinių sveikatai, gyvybei.

Teismo vertinimu Centras pareiškėjai žodžiu ir raštu tinkamai išaiškino pirminės asmens psichikos būklės patikrinimo tvarką, priverstinės hospitalizacijos pagrindus, galimybę kreiptis į pirminį psichikos sveikatos centrą dėl jos motinos A. A. apžiūros ir gydymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, ginčijamas Komisijos 2013-01-18 sprendimas Nr. 7R-10 (4R-32) yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal galiojančius teisės aktus, nėra pagrindo jo naikinti skundė išdėstytais argumentais. Teismui konstatavus, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas skundo reikalavimas įpareigoti Komisiją išnagrinėti jos 2013-01-12 skundą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas DirvonasEgidija PuzinskaitėHenrikas Sadauskas