- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-19
- Bylos Nr.
- e2YT-20121-1106/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01411-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti ir tvarkyti jam priklausiusį turtą (e. b. l. 1–4).
Po palikėjo mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nebuvo kreiptasi (e. b. l. 17–18).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad tėvo palikimą sudarė: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), teisė įsigyti 0,4700 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį pareiškėjas pats 1992 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 3200 rublių.
Po tėvo A. P. mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. po tėvo mirties apsigyveno paveldimame gyvenamajame name, gyveno daugiau nei vienerius metus, vėliau išsikėlęs iš gyvenamojo namo, juo rūpinosi, prižiūrėjo, tvarkė ir rinko gyvenamojo namo nuosavybės teisės dokumentus. Nurodė, kad kitų įpėdinių nėra. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, sprendžiant turto paveldėjimo klausimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas A. P. yra pirmos eilės įstatyminis A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis. Pareiškėjas 1991–1995 metais statėsi namą (duomenys neskelbtini), todėl vykstant statyboms apsigyveno tėvo gyvenamajame name ir po jo mirties aktyviai naudojosi paveldimu turtu, gyvenamąjį namą apdraudė tuometinėje LR Valstybinio draudimo įstaigoje Kėdainių filiale, siekė susitvarkyti nuosavybės dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, atsiliepimu neprieštaravo pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas, visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (e. b. l. 42–43).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priimti sprendimą pagal pateiktus dokumentus ir teismo aktus teismo nuožiūra (e. b. l. 47–48).
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (e. b. l. 66, 68), atsiliepime pateikti prašymai bylą nagrinėti nedalyvaujant (e. b. l. 43, 48).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus (e. b. l. 7). A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mirė (e. b. l. 6). Po tėvo mirties pareiškėjas į notarų biurą nesikreipė, Kėdainių rajono 1-asis ir 2-asis notarų biurai patvirtino, kad paveldėjimo bylų po A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties nėra užvesta (e. b. l. 17–18). Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (e. b. l. 8) matyti, kad daiktinės teisės A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, jis nurodomas kaip pastatų naudotojas. Į bylą pateikta Kauno apskrities archyvo pažyma, kurioje nurodyta, kad A. P., V., ūkis buvo įrašytas Kujėnų kaimo ūkinėse knygose (e. b. l. 19). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas 1992 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 3200 rublių už 0,4700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir pareiškėjo pateikti kvitai (e. b. l. 13). Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad teisė sudaryti šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pereina mirusiojo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams (e. b. l. 9). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad pareiškėjas už gyvenamąjį namą mokėjo draudimo įmokas 1993 m. kovo 17 d., 1993 m. gegužės 19 d., 1994 m. rugpjūčio 25 d. tuometinėje Valstybinio draudimo įstaigoje Kėdainių filiale (e. b. l. 11–12). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1992 m. rugpjūčio 19 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pareiškėjo atstovės paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), po tėvo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytą šešių mėnesių terminą pasiliko gyventi tėvo namuose bei atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią paveldėti tėvui priklausiusį turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas yra vienintelis palikėjo A. P. įpėdinis, notarai patvirtino, kad paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teismine tvarka nagrinėtus ginčus dėl paveldimo turto. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. po savo tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas, paduodamas teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turėjo sumokėti 38 Eur dydžio žyminį mokestį, nes pareiškimą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas sumokėjo 75 Eur (b. l. 19).
CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tuo atveju, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai, jis visas ar jo dalis grąžinama jį sumokėjusiam asmeniui. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį pareiškėjui.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjui grąžintina jo 2019 m. liepos 17 d. permokėta žyminio mokesčio dalis – 37 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė tėvo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo 2019 m. liepos 17 d. permokėtą žyminio mokesčio dalį – 37 Eur (trisdešimt septynis eurus 00 ct).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.