Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimu I. F. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 124¹ straipsnio 2 dalyje už ką jam paskirta administracinė nuobauda 60 EUR bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas I. F. skundas, kuriuo jis nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 20 d. Šiaurės g., įvažiuodamas į degalinę ženklo, draudžiančio eismą nepastebėjo, vėliau nuėjęs iki ženklo pastebėjo, kad jis stovi už įvažiavimo kairėje pusėje, ne pagal eismo taisykles. Atvykęs į policijos komisariatą pateikė tai patvirtinančią nuotrauką, tačiau jo nenorėjo klausytis. Prašo panaikinti baudą arba ją sumažinti, nes ženklas pastatytas netinkamai.

I. F. skundas tenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui I. F. padarytas pažeidimas nepatenka į veikų sąrašą, kurią dėl švelnesnės administracinės atsakomybės būtina perkvalifikuoti pagal naujas teisės normas. Dėl šios priežasties vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2015-06-25 Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalimi teisena turi būti vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N444-1502/2011, N575-159/2012).

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimu I. F. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymo ir nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 20 d. 13.55 val. Vilniuje, Šiaurės g. 39 vairuodamas automobilį „BMW 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus (įvažiavo į degalinę). Tokiu būdu I. F. pripažintas kaltu už kelio ženklo reikalavimų nevykdymą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Tokiu būdu Kelių eismo taisyklėse įtvirtinamas prioritetas kelio ženklų reikalavimų vykdymui.

Kelio ženklų įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės“ (toliau ir – Taisyklės). Minėtas dokumentas nusako vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklėmis, Kelio ženklų ir signalų konvencija, Europos susitarimu, papildančiu 1968 m. Kelio ženklų ir signalų konvenciją. Bendra Taisyklėse įtvirtinta norma dėl kelio ženklų įrengimo kelio skersiniame profilyje (17 punktas) nurodo, kad ženklai (išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus), įrengiami dešinėje kelio, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų. Darbų vietose, taip pat laikinai keičiant eismo tvarką, ženklus leidžiama įrengti važiuojamojoje dalyje ir kelkraštyje (18 punktas). Ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti (19 punktas). Dešinėje kelio pusėje įrengti ženklai gali būti dubliuojami, t. y. gali būti įrengiami kairėje važiuojamosios dalies pusėje esančioje skiriamojoje juostoje ar iškilioje saugumo salelėje, o vienpusio eismo keliuose – kairėje kelio pusėje; jeigu skiriamosios juostos ar iškilios saugumo salelės nėra, o eismui priešinga kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ženklus leidžiama dubliuoti kairėje kelio pusėje (20 punktas). Ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti (21 punktas), taip pat visais Taisyklėse nurodytais atvejais. Ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ turi būti naudojamas vienpusio eismo keliuose, siekiant uždrausti transporto priemonėms įvažiuoti į šį kelią iš priešingos, negu vyksta eismas, pusės (105 punktas). Ženklą Nr. 301 taip pat leidžiama naudoti organizuojant įvažiavimą į stovėjimo aikšteles, degalines, kitas šalia kelio esančias teritorijas ir išvažiavimą iš jų skirtingose vietose, skirtingo lygio ir vieno lygio sankryžose ties įvažomis, kuriomis eismas vyksta viena kryptimi, taip pat tose vietose (kelių ruožuose), kuriose būtina apriboti transporto eismą tik iš vienos pusės (105.1. punktas).

Teismas iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, joje esančios fotonuotraukos, kurios duomenis sulygino ir patikrino su internete viešai skelbiama informacija apie vietovę (https://www.google.lt/maps) nustatė, kad I. F. pripažintas kaltu už kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų nevykdymą. Šis kelio ženklas atitinka minėtose „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse“ numatytą eismo reguliavimo sritį, t. y. įrengtas organizuojant įvažiavimą ir išvažiavimą iš degalinės kaip šalia kelio esančios specialiems poreikiams pritaikytos teritorijos. Tuo tarpu šio ženklo pastatymas ir oficialus įrengimas neatitinka privalomų Taisyklėse numatytų nuostatų, nes kelio ženklas įrengtas ne dešinėje, bet kairėje kelio (įvažiavimo) pusėje. Šio konkretaus ženklo įrengimas kairėje važiuojamosios dalies pusėje be to neatitinka Taisyklėse numatyto tokio ženklo dubliavimo galimybės, nes turimais duomenimis nėra pirminio ir privalomo analogiško kelio ženklo dešinėje. Tokiu būdu neteisėtai, t. y. pažeidžiant teisės normomis numatytus privalomus kelio ženklo įrengimo reikalavimus, esantis nurodytoje vietoje kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“ suteikia galimybę tikėtis, bet ne pareigą reikalauti tokio kelio ženklo vykdymo. Tokiu būdu įrengtas kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu pažeidimo dalyku. Neatitinkantis privalomų įrengimo nuostatų kelio ženklas gali būti nepastebėtas, klaidinai suprastas ar vertinamas, kas pagrįstai kelia abejones dėl pažeidėjo kaltės. Dėl šios priežasties nėra teisėto pagrindo teigti, kad I. F. padarė draudžiamą veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas priverstas konstatuoti, kad šiuo atveju nėra administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Dėl šios priežasties Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 10N-78581252-16 negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu, 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutarė:

I. F. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 10N-78581252-16 ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.