Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (suinteresuoto asmens) N. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio D. S. pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo UAB „Ninel“ vadovei N. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Atskirajame skunde yra nurodyta, jog yra skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis, tačiau pačioje nutartyje yra nurodyta, kad tai 2014 m. balandžio 20 d. nutartis. Iš visų bylos aplinkybių akivaizdu, kad priimant nutartį buvo padarytas rašymo apsirikimas – vietoje 2015 m. nurodyti 2014 m. Dėl šios priežasties laikytina, jog šioje byloje yra nagrinėjamas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties.

Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir prašyme dėl kurio ir buvo priimta skundžiama nutartis, tačiau atskirajame skunde nėra argumentų dėl netinkamo CPK 137 str. 2 d. 1 p. taikymo. Pareiškėja nurodė, kad dėl teisinių žinių trūkumo negalėjo tinkamai suformuluoti skundo motyvų. Toks argumentas atmestinas, nes pareiškėja galėjo kreiptis pagalbos į kvalifikuotus teisininkus arba prašyti, kad jai būtų suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Kadangi skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą apskritai, yra būtina ištirti būtent tokio veiksmo teisėtumą.

Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose kelia klausimą dėl paties vykdymo proceso ir vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdomasis raštas buvo išduotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties, kuria UAB „Ninel“ vadovei N. S. buvo paskirta 500 Lt bauda už antstolio D. S. 2013-03-18 ir 2013-12-16 patvarkymų nevykdymą. Kadangi, tuo metu ši nutartis apskųsta nebuvo, buvo laikoma, jog ji yra įsiteisėjusi ir, jos pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Nustačius, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie 2014 m. vasario 11 d. nutarties priėmimą, jai buvo sudaryta galimybė apskųsti minėta nutartį ir siekiant užtikrinti pareiškėjos teisų ir interesų apsaugą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas, pradėtas vykdomojo rašto Nr. 2-11221-595/2014 pagrindu. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs N. S. atskirąjį skundą jį atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį. Todėl, esant dabartinei situacijai, t.y. apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog 2014 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta, laikytina, jog ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra teisėtas, o vykdymo procesas buvo pradėtas pagrįstai.

Pareiškėja taip pat teigia, kad jos prašymas, dėl kurio buvo priimta skundžiama nutartis, turi būti laikoma skundu dėl antstolio veiksmų ir šis prašymas turi būti išnagrinėtas teismo. Tokie apeliantės argumentai atmetami.

CPK 510 str. 2 d. yra nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui.

CPK 510 str. 3 d. yra nurodyta, kad nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui.

CPK 510 str. 4 d. yra nurodyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui.

Taigi, pagal dabar galiojantį reglamentavimą, įstatymas imperatyviai reikalauja, kad skundą dėl antstolio veiksmų pirmiausia išnagrinėtų pats antstolis. T.y. turi būti laikomasi nustatytos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir tik tada galima kreiptis į teismą. Išimtis numatyta tik tuo atveju jeigu antstolis nesilaiko jam įstatymo nustatytų pareigų. Pareiškėja teigia, jog antstolis nepagrįstai atsisakė tenkinti jos skundą. Iš bylos matyti, kad pareiškėja 2015 m. kovo 26 d. kreipėsi į antstolį D. S. su skundu prašydama nutraukti vykdymo išlaidų išieškojimą bei vykdomąją bylą. Antstolio D. S. 2015 m. kovo 31 d. patvarkymu N. S. buvo įpareigota per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus. Byloje nėra duomenų, kad antstolio nurodyti trūkumai per nustatytą terminą buvo pašalinti. Todėl šiuo atveju negalima konstatuoti, jog pareiškėja vėliau pateikė antstoliui CPK nuostatas atitinkantį skundą, tačiau dėl kokių nors priežasčių antstolis jo nenagrinėjo. Kol nėra įrodyta priešingai, laikytina, jog pareiškėja skundo trūkumų neištaisė, todėl jis ir liko nenagrinėtas.

Kadangi skundas dėl antstolio veiksmų neteismine tvarka dar nebuvo išnagrinėtas, teismas taip pat neturi teisės jo nagrinėti, nes taip būtų pažeistos CPK 510 str. nuostatos. Jeigu pareiškėja ir toliau mano, kad antstolis jos atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus, ji turi teisę pateikti antstoliui CPK reikalavimus atitinkantį skundą ir tik tada, jei antstolis jį atmes, teismas turės teisę pasisakyti dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 str. 2 d. 1 p. bei CPK normas reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.