- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-137-315-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Regina Pocienė, Jūratės Damanskienės
- Nuteistasis
- V.
- Nukentėjusysis
- V. S.
Teisėja J. Čepukėnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6
2011 m. kovo 2 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir nukentėjusiojo V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 4 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 75 str.1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
LR BK 68 str. pagrindu V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus 6 mėn. vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš V. R. V. S. 45000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2000 Lt atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis 2009-11-13 apie 13 val. 38 min. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas V. R. priklausantį automobilį BMW Z3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, buvo neatsargus ir neatidus, važiuodamas Naugarduko gatve, pirma eismo juosta, link Žemaitės gatvės pusės, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sulėtino greitį prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi, iš kairės pusės į dešinę pagal automobilio judėjimo kryptį, ėjusį pėsčiąjį V. S., kuriam po eismo įvykio buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 37, 38 punktų reikalavimus ir atsirado minėtos pasekmės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, priteisiant nukentėjusiajam V. S. ne daugiau kaip 20 000 Lt neturtinės žalos.
Skunde nuteistasis nurodo, kad Lietuvoje neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 str. nuostatomis, neturtinę žalą, kaip ir bet kokią kitą žalą, turi įrodyti būtent pats šios neturtinės žalos priteisimo reikalaujantis asmuo – ieškovas. Ieškovas privalo būti aktyvus ir ne tik pažodžiui išvardinti LR Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos kriterijus, bet ir kiekvieną iš jų įrodyti. Įrodinėdamas dėl sveikatos sužalojimo patirtą neturtinę žalą, ieškovas turi pateikti objektyvius įrodymus apie konkrečių sveikatos sužalojimų pobūdį, laipsnį, rekomendacijas gydymui, pasekmes tolesniam gyvenimui, darbingumo lygio sumažėjimą, visiško pasveikimo galimybes ir bet kokius įrodymus apie su sveikatos sužalojimu susijusius ieškovo dvasinis išgyvenimus, emocinę depresiją ir pan. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis tik išvardijo CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, tačiau nenurodė, kaip jie pasireiškė tikrovėje, taip pat iš esmės nepridėjo jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Nukentėjusiajam buvo padaryta sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį nulėmė galvos smegenų sumušimas ir kaukolės vidurinės duobės lūžis. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis sutinka, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, papildomų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, tačiau jam neliko jokių sunkių pasekmių. Po eismo įvykio nukentėjusysis buvo hospitalizuotas gan trumpą laiką, o vėliau stacionarinio gydymo pats atsisakė. Be to, nebuvo nustatytas nukentėjusiojo darbingumo praradimas, todėl nenukentėjo jo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą. 2009-11-18 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad išrašant nukentėjusįjį ambulatoriniam gydymui, jo būklė pagerėjo, jis yra pilnai sąmoningas, orientuotas, be židininės neurologinės simptomatikos, otorėja baigėsi, meninginių simptomų nėra ir pan. Nuteistojo teigimu, sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo konstatuotas būtent dėl smegenų sumušimo ir kaukolės vidurinės duobės lūžio, tačiau nepraėjus nei pusmečiui po nelaimingo atsitikimo su šiais nukentėjusiojo sveikatos sužalojimais jokių neigiamų pasekmių neliko. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors dabartinis nukentėjusiojo gydymas tęsiamas tik dėl rankos sužalojimu, į tai atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos dydį. Nuteistasis nesutinka, kad dėl šių sužalojimų ir kitų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų neturtinės žalos dydis įvertinas net 45 000 Lt. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą akcentavęs, jog asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Šiuo atveju neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl nuteistojo neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad 45 000 Lt neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajam itin apsunkins nuteistojo finansinę padėtį, nes jo pajamos per mėnesį sudaro tik apie 1189 Lt. Nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, lankė jį gydymosi metu. Be to, neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems priteisiamas įvairiai, bet dažniausiai tokiais atvejais priteisiamos neturtinės žalos dydis neviršija 30 000 Lt ir paprastai svyruoja tarp 14 000 – 30 000 Lt.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. S. prašo pakeisti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-11-12 nuosprendį ir paskirti V. R. 2 metus laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 (trejus) metus vairuoti kelių transporto priemonę, taip pat tenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dėl to paskyrė nepagrįstai švelnią bausmę. Remiantis byloje esančiais duomenimis V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, negalėjo būti pripažinta. Kaltinamojo prisipažinimas vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes. Nuteistasis gi savo parodymais siekė sumenkinti savo kaltę, nes nurodė, kad įvykio išvakarėse stipriai negėrė, miegojo iki 12 val., užvalgė, pasijuto blaivas ir apie 13.35 val. pradėjo vairuoti automobilį, o tikrinant jo girtumą jam buvo nustatytas 0,64 promilių dydžio girtumas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad nuteistasis savo parodymais bandė nuslėpti arba tikrąjį jo išgerto alkoholio kiekį arba jo tikrąją būklę jam apsisprendus vairuoti automobilį ir pačiam suvokiant, kad prie vairo sėdasi girtas. Be to, nuteistasis nurodė, kad nukentėjusysis į važiuojamąją dalį išėjo greitu tempu ir staigu tempu sustojo pirmoje eismo juostoje ir liko ten stovėti. Tai nepatvirtinta nei vieno iš byloje esančių liudytojų parodymų. Nuteistasis taip pat parodė, kad tai jis iškvietė medicininę pagalbą, tačiau liudytoja D. B. nurodė, kad greitąją medicinos pagalbą iškvietė būtent ji. Išvardintos aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo parodymais siekė sumažinti savo realios kaltės dydį. Jis davė tik iš dalies teisingus parodymus ir prisipažino nusikalstamos veikos padarymu tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. LAT nuomone, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Nukentėjusiojo teigimu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra akivaizdžiai per švelni. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra nedrausmingas vairuotojas, kurio vairavimas kelia pavojų kitiems kelių eismo dalyviams, iki nusikaltimo padarymo buvo 6 kartus baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Teismas neteisingai išsprendė ir neturtinės žalos dydžio priteisimo klausimą. Remiantis LAT praktika, kuri buvo išdėstyta civilinio ieškinio pareiškime, pirmos instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo minėtos praktikos ir jo sprendimas prieštarauja nuostatoms dėl neturtinės žalos dydžio.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiosios skundą atmesti. Nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo skundą atmesti, o nukentėjusios skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. R. ir nukentėjusiojo V. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo V. R. skundo argumentų
Pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais yra nustatyta, jog V. R. kaltinime nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 37, 38 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta V. S. sveikata. Šių aplinkybių nuteistasis iš esmės neginčija, tačiau mano, kad jam priteista per didelė neturtinė žala.
V. R. nepagrįstai nesutinka su priteista neturtine žala. Nukentėjusysis V. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti neturtinę žalą.
Pagal CK 250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į šiuos kriterijus, vertinti jų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
Iš bylos medžiagos matyti, kad autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. S. sveikata, jam buvo padaryta kaktikaulio, momenkaulio, pakauškaulio, dešinės vidurinės kaukolės duobės lūžis, dešinio būgnelio plyšimas, galvos smegenų sumušimas dešinėje kaktinėje. Nukentėjusysis buvo gydomas gydymo įstaigoje, taip pat dėl dešinės rankos raktikaulio išnirimo, dešinio peties raiščių plyšimo atlikta operacija, po kurios rekomenduota nesportuoti ir nedirbti fizinio darbo 4 mėnesius. Bylos nagrinėjimo metu jis buvo gydomas sanatorijoje, taip pat ruošiamas naujai operacijai. Šios aplinkybės rodo, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dvasines kančias, nepatogumus, taip pat susirūpinimą būsimomis pasekmėmis, t.y. kaip patirti sužalojimai paveiks jo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks visiškai pašalinti, kaip sveikatos būklė atsilieps jo žmonos ir keturių mažamečių vaikų gyvenimui. Kita vertus, teismas atsižvelgė ir į V. R. turtinę padėtį, jo jauną amžių, įsidarbinimo perspektyvas, į tai, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis savanoriškai atlygino žalos dalį, atlygindamas turtinę žalą.
Skunde nuteistasis nurodė, kad ieškovas privalo būti aktyvus ir ne tik pažodžiui išvardinti LR Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos kriterijus, bet ir kiekvieną iš jų įrodyti. Be to, nebuvo nustatytas nukentėjusiojo darbingumo praradimas, todėl nenukentėjo jo galimybės dirbti ir išlaikyti šeimą. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aukščiau paminėtus neturtinės žalos kriterijus, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina tai, kad nors nukentėjusysis atsisakė nedarbingumo pažymėjimo, ši aplinkybė buvo įvertinta, atsižvelgus į tai, kad jis yra religinės bendruomenės dvasininkas ir Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį nedirba, socialiniu draudimu nėra apdraustas.
Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklų keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šia taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.
Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatė teisingą neturtinės žalos dydžio kompensaciją – 45 000 Lt.
Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes bei teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dėl nuteistojo skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Dėl nukentėjusiojo V. S. skundo argumentų
Nukentėjusiojo teigimu, V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, negalėjo būti pripažinta. Nuteistasis savo parodymais siekė sumenkinti savo kaltę, nes nurodė, kad įvykio išvakarėse stipriai negėrė, miegojo iki 12 val., užvalgė, pasijuto blaivas ir apie 13.35 val. pradėjo vairuoti automobilį, o tikrinant jo girtumą jam buvo nustatytas 0,64 promilių dydžio girtumas. Be to, nuteistasis nurodė, kad nukentėjusysis į važiuojamąją dalį išėjo greitu tempu ir staigu tempu sustojo pirmoje eismo juostoje ir liko ten stovėti. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, be to, savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nukentėjusiojo manymu, nuteistasis siekė sumenkinti savo kaltę, teismo manymu, šis skundo argumentas vertintinas kaip subjektyvi nukentėjusiojo nuomonė, nepatvirtina objektyviais duomenimis.
Nukentėjusiojo teigimu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra akivaizdžiai per švelni. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra nedrausmingas vairuotojas, kurio vairavimas kelia pavojų kitiems kelių eismo dalyviams, iki nusikaltimo padarymo buvo 6 kartus baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Kolegija pažymi, kad nuteistajam V. R. paskirta tinkama bausmė, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. V. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jis padarė neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes – buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Už šį nusikaltimą įstatymas numato išskirtinai tik laisvės atėmimo bausmę. Byloje nenustatyta V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe, kaip jau minėta aukščiau, pripažinta tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, pagrįstai V. R. skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį negu sankcijos vidurkis, nepažeisdamas Baudžiamojo kodekso reikalavimų. Paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę. Bausmė nėra per švelni, ją keisti ar griežtinti nėra pagrindo. Paskirtos bausmės vykdymas pagrįstai atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 1 metus ir 6 mėnesius uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones.
Nors nukentėjusiojo teigimu, pirmos instancijos teismas akivaizdžiai nukrypo nuo minėtos praktikos ir jo sprendimas prieštarauja nuostatoms dėl neturtinės žalos dydžio, šis jo argumentas taip pat atmestinas. Kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatė teisingą neturtinės žalos dydžio kompensaciją – 45 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. R. ir nukentėjusiojo V. S. apeliacinius skundus atmesti.