Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-27 · Administracinė byla Nr. I-110-342/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-03-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-27
Bylos Nr.
I-110-342/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00340-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
N.C.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
Advokatai
Mindaugas Kazlauskas
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-110-342/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00340-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.6; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui N.C., jo atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovei Oksanai Bulejevai, 2013 m. rugpjūčio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N.C. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl 2012-06-21 įsakymo Nr. TE-204 panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-09 nutartimi teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo N.C. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei (toliau – ir atsakovė), kuriuo pareiškėjas prašo:

1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2012-06-21 įsakymą Nr. TE-204, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą;

2) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

3) priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės ir bylinėjimosi išlaidas. Prašymą grindžia tuo, kad ginčijamas įsakymas priimtas nesilaikant Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatų. Nurodo, kad atsakovė pareiškėjui pasirašytinai neįteikė pranešimo apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą, taip pažeidė Tvarkos 17 punkto reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta pareiškėjo kaltės forma dėl jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo, nors pagal Tvarkos 20 punktą, tai privalo būti nurodyta. Neįrodytais laiko išvados teiginius, jog ginčo atveju pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. grįždamas iš tarnybos gabeno akcizines prekes (cigaretes). Nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiais laiko išvados teiginį, jog tikėtina, kad pareigūnai cigaretes įsigijo Nidos tarptautiniame PKP veikiančioje „Duty free“ parduotuvėje, įtarimai grindžiami vaizdo kameros, kuri įrengta Nidos tarptautiniame pasienio kontrolės poste, užfiksuotais duomenimis. Teigia, kad jokių prielaidų ar abejonių dėl tikrinamojo asmens kaltės, jam inkriminuojamų neteisėtų veikų padarymo, tarnybinio patikrinimo išvadoje negali būti. Reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už privertinės pravaikštos laiką grindžia Darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalies nuostata. Neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog atleidus pareiškėją iš tarnybos jis neteko pragyvenimo šaltino, tai sukėlė neigiamų pasekmių jam ir jo šeimai, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, neužtikrintumą ateitimi, emocinį sutrikimą, sveikatos būklės pablogėjimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašymo reikalavimus palaiko. Pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Kazlauskas papildomai paaiškino, kad atsakovei pareiškėjo neinformavimus apie pradėtą tarnybinį patikrinimą jis negalėjo pateikti paaiškinimo dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo. Nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atliko ir išvadą surašė nekompetentingas tai atlikti, t.y. neturintis reikiamo išsilavinimo, pareigūnas. Mano, jog pareiškėjo veiksmai ginčo situacijoje atsakovės įvertinti neadekvačiai ir neatitinka Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų turinio (b.l. 7-17).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu su pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog ginčijamas įsakymas priimtas nepažeidžiant Tvarkos nuostatų, laikantis visų reikalaujamų procedūrų. Paaiškina, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog: pareiškėjas 2012-06-06, grįždamas po tarnybos iš Neringos užkardos, gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ be banderolių, taip N.C., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 ir 3 punktų, pareigūnų elgesio taisyklių 5, 14.1 punktų, Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo 5 ir 8.7 punktų nuostatas. Pažymi, kad pareiškėjo atsisakymą pasirašyti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo patvirtina šiame pranešime pasirašę rinktinės pareigūnai. Be to, pats pareiškėjas 2012-06-25 paaiškinime nurodė, jog jam 2012-06-07 buvo pranešta, kad dėl 2012-06-06 yra pradėta administracinė teisena pagal ATPK 163² straipsnį ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. 2012-06-06 pareiškėjas pateikė tarybinį pranešimą, kuriuo informavimo Pakrančių apsaugos rinktinės vadą apie rastas cigaretes Neringos užkardoje, tuo tarpu 2012-06-25 paaiškinime pateikė kitokią cigarečių radimo versiją, t.y. nurodė, kad 2012-06-06 cigaretes rado prie garažų, esančių palei Agluonų gatvę. Teigia, kad 2012-06-06 pareiškėjo veikimas (akcizinių prekių gabenimas) buvo priešingas pareigūno priesaikai, nustatytiems pareigūnų elgesio ir nuolatinių bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principams. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką padaromas tyčia, nes asmuo supranta, kad gabendamas nelegalias prekes pažeidžia įstatymus. Pareigūnas, kurio paskirtis užtikrinti teisėtvarką, pats buvo sulaikytas grįžtantis iš tarnybos vietos su nelegaliomis prekėmis. Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, neva pareigūnas gabeno nelegalias prekes, rastas prie garažų Agluonų gatvėje, priduoti Imuniteto poskyrio pareigūnams, vertina kritiškai, nes nėra teisės aktų, kurie įgaliotų pareigūną atlikti minėtus veiksmus. Radęs nelegalias prekes pareigūnas privalėjo vadovautis teisės aktais, apsaugoti įvykio vietą, informuoti policijos pareigūnus, bei nedelsiant imtis priemonių teisės pažeidimui išaiškinti, nustatyti teisės pažeidimą padarius į asmenį. Toks pareiškėjo veikimas akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, siejamais su vidaus tarnybos pareigūnais, tuo sulaužant pareigūno priesaiką ir minėtas teisės normas. N.C. kaltę grindžia Imuniteto poskyrio vyriausiojo specialisto E.R. tarnybiniu pranešimu, Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto T.M. tarnybiniu pranešimu, Sargybų skyriaus pasieniečio N.C. tarnybiniu pranešimu, paaiškinimu, daiktų paėmimo protokolu, N.C. patikrinimo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad Imuniteto poskyrio pareigūnas E.R. prie N.C. suskaičiuoja jo tarnybinėje kuprinėje rastus cigarečių blokus. Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie neteisėtus N.C. veiksmus pasklido ne tik tarp rinktinės darbuotojų, kurie diskutavo apie įvykį, vertino N.C. elgesį, bet visoje Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nes informacija apie įvykį buvo įtraukta į paros įvykių suvestinę, akivaizdu, kad N.C. veika sukėlė neigiamas pasekmes - pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos institucija. Nurodo, kad statutiniai santykiai apsprendžia didesnius reikalavimus pareigūnams, kurie lemia, kad iš vidaus tarnybos pareigūnų būtų reikalaujama ypatingo sąžiningumo ir pareigingumo. Todėl tai, kas galėtų būti pateisinama nesant statutinių santykių, negali būti pateisinama statutiniuose santykiuose. Pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks netinkamas pareigūno elgesys daro žalą ne tik vidaus tarnybai, bet ir valstybei apskritai. Pareigūnams keliami reikalavimai griežtesni ir dėl viešo intereso apsaugos, nes pareigūno paskirtis - užtikrinti teisėtvarką. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t.y. dėl pareigūno vardo pažeminimo, o šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2008 m. kovo 12 d. nutartis byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. A662-3536/2011). Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (LVAT 2008 kovo 12 d. nutartis byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. A662-193/2011). Pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Tai, kad pareiškėjui nepaskirta administracinė nuobauda ar prieš jį nenutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, kaip vieną iš Statuto 53 straipsnio 1 dalyje numatytų atleidimo pagrindų, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo veiksmai vertinami tik administracinės atsakomybės kontekste (LVAT 2011 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. A662-3536/2011). Pareiškėjas prašo teismo priteisti jo naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, bei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau ginčijamas įsakymas nėra panaikintas, nėra duomenų, kad jis priimtas nepagrįstai, todėl tenkinti šiuos reikalavimus taip pat nėra teisinio pagrindo (b.l. 40-43).

Atsakovės atstovė Oksana Bulejeva teismo posėdžio metu palaiko atstovaujamos institucijos poziciją atsiliepime į prašymą nurodytų motyvų pagrindu ir prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė nesutinkanti su pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakytais argumentais, jog pareigūnas atlikęs tarnybinį patikrinimą ir surašęs tarnybinio patikrinimo išvadą neturėjo tam kompetencijos (išsilavinimo). Pažymėjo, kad Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas M.L. yra priimtas dirbti šiose pareigose ir turi tam reikiamą išsilavinimą. Nurodė, kad pareiškėją informuojant apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą, jam buvo išaiškintos jo teisės, tarp jų ir teisė teikti paaiškinimus, o tarnybinį patikrinimą atliko kompetentingas tai atlikti pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Faktinės aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas N.C., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2001-01-11 iki atleidimo iš vidaus tarnybos - 2012-06-22, dirbo statutiniu valstybės tarnautoju (C lygio, 3 kategorijos) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečiu (paskutinė darbo vieta - Neringos užkarda), turėjo vidaus tarnybos puskarininkio laipsnį (b.l. 21). Atsakovė 2012-06-07 pranešimu informavo pareiškėją apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, nurodant, kad 2012-06-06, apie 09.40 val. Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnai nustatė, jog pareiškėjas grįždamas iš tarnybos Neringos užkardoje, gabeno 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale only) be banderolių, šiais veiksmais galimai pažemino pareigūno vardą (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 11). Šiame pranešime įrašyta, jog paaiškinimą dėl galimo nusižengimo pareiškėjo prašoma pateikti iki 2012-06-12, nurodyta, kad pareigūnas (pareiškėjas) nuo parašo atsisako ir ši aplinkybė patvirtinta Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų – Štabo Bendrųjų reikalų vyriausiosios specialistės A.J., Imuniteto poskyrio vyriausiojo specialisto V.P. ir Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto M.L. parašais. 2013-06-25 pareiškėjas pateikė atsakovei paaiškinimą dėl galimai jo 2012-06-06 padaryto tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodė, kad 2012-06-07 jam buvo pranešta apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą bei pradėtą administracinę teiseną pagal ATPK 163² straipsnį (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 25-28). Šiame paaiškinime pareiškėjas taip pat nurodė, kad: paaiškinimą jis turėjo pateikti iki 2012-06-12, o pranešimo nepasirašė, nes prieš pasirašant jam nebuvo leista pasikonsultuoti su advokatu ir pranešimo kopija jam nebuvo įteikta; cigaretes rado 2012-06-06 ryte, grįždamas iš tarnybos, t.y. būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, prie vieno iš garažų, esančių Agluonų gatvėje, Klaipėdos mieste; nepavykus susisiekti su tiesioginiu vadovu, nusprendė radinį pristatyti į rinktinės Imuniteto poskyrį, tačiau buvo sulaikytas to paties poskyrio pareigūnų; cigaretės jam tyčia pakištos, t.y. paliktos jo kelyje, kuriuo jis eina iki savo automobilio, tikintis, kad jis krepšį pamatys, pasiims ir vėliau bus galima jį sulaikyti ir taip sukompromituoti; poskyryje jam specialistas V.M. darė psichologinį spaudimą ir poveikė, tam, kad tarnybinį pranešimą rašytų taip, kaip buvo liepta automobilyje. 2012-06-06 tarnybiniame pranešime pareiškėjas N.C. nurodė, kad cigaretes juodame krepšyje rado Neringos užkardoje, šalia savo spintelės ir nusprendė jas asmeniškai pristatyti į Imuniteto poskyrį; apie radinį užkardos vadovybės, pamainos vyresniojo neinformavo (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 7-8). 2013-06-07 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sienos kontrolės organizavimo valdybos Nacionalinio koordinacinio centro paros įvykių suvestinėje, įvykių, susijusių su asmenine sudėtimi skiltyje, paskelbta apie tai, jog 2012-06-06, 09.40 Imuniteto poskyrio pareigūnai patikrino grįžtantį iš tarnybos pasienietį N.C., kuris turėjo 100 pakelių cigarečių be banderolių, nurodė, kad pradėta administracinė teisena pagal ATPK 163² straipsnį (Tarnybinio patikrinimo medžiagos l. 23-24).

Atlikus ginčo tarnybinį patikrinimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vadas pulkininkas D.L. priėmė 2012-06-21 įsakymą Nr. TE-204, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleido vidaus tarnybos puskarininkį N.C. iš vidaus tarnybos nuo 2012-06-22 (b.l. 21). Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis minėta Vidaus tarnybos statuto norma ir remiantis 2012-06-21 tarnybinio patikrinimo „Dėl pasieniečio N.C. veiksmų grįžtant iš tarnybos“ išvada Nr. 42-14, kuria pasiūlyta N.C. atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (b.l. 22-27). Tarnybinį patikrinimą atliko ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašė Pakrančių apsaugos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas M.L., kurio išsilavinimas – (duomenys neskelbtini) įgyta teisininko kvalifikacija, (duomenys neskelbtini), pripažinta atitinkanti kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas.

Teismas 2012-10-04 nutartimi administracinę byla sustabdė iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.8.-2760-563/2012 įsiteisės procesinis sprendimas (b.l. 69-70). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2012-12-13 nutartimi atsakovės atskirąjį skundą atmetė ir teismo 2012-10-04 nutartį paliko nepakeistą (b.l. 84-88), inter alia pažymėdamas, jog: „Įvertinus tai, kad tiek administracinė byla, tiek administracinio teisės pažeidimo byla yra susijusios su tuo pačiu įvykiu, pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už galimą pareigūno vardo pažeminimą klausimo išnagrinėjimui administracinėje byloje gali turėti reikšmės faktinės aplinkybės, kurios turi būti nustatytos administracinio teisės pažeidimo byloje. Nagrinėjamu atveju prejudicinio ryšio prasme administracinei bylai gali turėti reikšmės ne tai, kaip bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. ar pareiškėjas bus patrauktas administracinėn atsakomybėn ar ne, o tik šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo atžvilgiu nustatytos faktinės aplinkybės, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą, jis neigia faktą, kurį atsakovas kvalifikavo kaip atleidimo iš tarnybos pagrindą.”

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-14 nutarimu nutarė N.C. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1500 Lt baudą, konfiskuoti Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio 2012-06-06 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš N.C. paimtus 10 blokų, t.y. 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale only) (b.l. 104-110). Klaipėdos apygardos teismas 2013-07-16 nutartimi N.C. apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo 2013-05-14 nutarimą paliko nepakeistą (b.l. 123-127).

Pažymėtina, kad prejudicinę reikšmę šiame ginče turinčiomis aplinkybėmis teismas laiko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutarime nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis nustatyta ir įrodyta N.C. kaltė dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką, dėl jo veiksmų, kuriais šį pažeidimą jis padarė, jo elgesio užfiksavus pažeidimą ir tiriant pažeidimo aplinkybes. 2013-05-14 nutarime teismo inter alia pažymėta, kad „<...> byloje N.C. nepateikė jokių faktinių duomenų patvirtinančių, kad būtent jis prie garažų, šalia medžių rado cigaretes. Esant tokioms aplinkybėms, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą apie rastas cigaretes ir vežimą priduoti atitinkamiems pareigūnams vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes, jis būdamas pareigūnas, žinojo kaip elgtis, tai yra kad draudžiama gabenti tokį kiekį cigarečių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad N.C. parodymai buvo nenuoseklūs, jis skirtingai aiškino cigarečių patekimo pas jį aplinkybes. Iš pradžių nurodė, kad cigaretes rado darbo vietoje Neringos užkardoje, po to parodymus pakeitė, nurodė, kad cigaretes rado Klaipėdoje, prie garažų.“ Taip pat nutarime nurodyta nustatyta, kad „<...> pagal E.R. tarnybinį pranešimą persiūrėjus skirtingų kamerų vaizdo įrašus ir juos išanalizavus, nustatyta, jog 2012-06-05 apie 22.50 val. kažkuris iš pareigūnų įjungė šviesą, todėl buvo sutrikdyta vaizdo kameros, kuri yra nukreipta į „Duty free“ parduotuvę, fiksavimo kokybė. Apie 22.51 val., pareigūnas N.C. atidarė namelio duris, užtraukė žaliuzes, kurios užstojo vaizdo kamerai fiksuoti namelyje esančius pareigūnus. Šviesa namelyje buvo įjungta apie 8 minutes.”

Teisinis ginčo situacijos vertinimas ir išvados.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 5 punkte - laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (žr. LVAT bylos Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005; Nr. A-7-247/2004; Nr. A-8-489/2007).

Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (žr. LVAT 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007). Esant minėtam Statuto pagrindui, įstaigos vadovui numatytas vienintelis sprendimo būdas – tokį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos; atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (žr. LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“, LVAT 2008-03-12 nutartis byloje Nr. A143 - 231/2008). Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Taigi, atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šio neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui būtinas tyrimas (žr. LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“ ).

Išanalizavus ir įvertinus nustatytas byloje faktines aplinkybes, teisinius ginčo situacijos aspektus, prašymo argumentus, ginčo šalių (jų atstovų) teismo posėdyje duotus paaiškinimus, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatytus faktinius duomenis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-14 nutarime nustatytas ir turinčias prejudicinę reikšmę šioje byloje aplinkybes, laikytina įrodyta, kad N.C. 2012-06-06, apie 09.40 val., būdamas ne tarnybos metu, neuniformuotas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie Kuosų g. 20 namo, Klaipėdos m., buvo sulaikytas Pakrančių apsaugos rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnų grįžtantis iš tarnybos Neringos užkardoje, neteisėtai gabenantis 100 pakelių cigarečių „Golden Gate Blue“ (for duty free sale only) be banderolių. Savo kaltę dėl pažeidimo pareiškėjas neigė, duodamas prieštaringus paaiškinimus dėl cigarečių neva radimo vietos, o neteisėtai gabentas cigaretes jis įsigijo iš Neringos užkardoje esančios parduotuvės „Duty free“, sutrikdžius užkardos vaizdo kamerų darbą taip, jog nebuvo galima matyti, ką minėtoje parduotuvėje, tarnybos metu 2012-06-05, apie 22.51 val., veikė pareiškėjas.

Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Be to, įstatymai nenumato, kad ankstesni pareiškėjo nuopelnai tarnybai, elgesys ir pan., turėtų reikšmę kvalifikuojant jo veiką pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Minėti N.C. veiksmai ne tarnybos metu, vertintini kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą statutine vidaus tarnybos įstaiga, žeminantys pareigūno vardą, orumą institucijos, kurioje jis dirba. Tai, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, būdamas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnu, neteisėtai gabena akcizines prekes (cigaretes), neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir kaip asmenį, ir kaip pareigūną, kuriems ir ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio standartai ir pan. Toks pareiškėjo elgesys teismo vertintinas kaip prasilenkiantis su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pagrįstais vertina tarnybinio patikrinimo išvados motyvus, jog ginčo atveju pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio „Pareigūno priesaika“, taip pat, 3 straipsnio „Pagrindiniai vidaus tarnybos principai“ 9 dalies 2 ir 3 punktų (Pagal nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti šias pareigas, inter alia, sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti), 2006-03-31 VSAT vado įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių 5 ir 14.1 punktų (Tarnyba VSAT grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo ir konfidencialumo derinimo, pavyzdingumo; Ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą.), Pakrančių apsaugos rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo 5 ir 8.7 punktų (Pasieniečio pareigybė reikalinga užtikrinti valstybės sienos ir kitų saugomų objektų apsaugą, atlikti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių ir daiktų kontrolės veiksmus, išaiškinti teisėtumo pažeidimus, sulaikyti pažeidėjus; šias pareigas einantis valstybės tarnautojas, siekdamas užtrinti teisėtvarką, sulaiko asmenis, transporto priemones, gabenamus krovinius ir kitas materialias vertybes, prireikus juos atvesdina, pristato ar palydi į kitas vietas, kviečia kitų institucijų atstovus tolimesniems tyrimo veiksmams atlikti, nustatyta tvarka pats taiko administracinės teisenos procedūras.) nuostatas.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentą, jog atsakovė jam neįteikė pranešimo apie tarnybinį nusižengimą. Tvarkos 17 punkte inter alia numatyta, kad, jeigu tikrinamas pareigūnas nepasirašo, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo įstaigos, kurioje dirba tikrinamas pareigūnas, vadovas (tikrintojas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pranešimą pareiškėjas atsisakė pasirašyti ir tai, laikantis minėtos Tvarkos 17 punkto nuostatų, teisingai pažymėta pranešime. Nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas, jog buvo pažeista jo teisė duoti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Nustatyta, kad įteikiant pareiškėjui minėtą pranešimą apie tokią jo, kaip tikrinamojo pareigūno teisę (Tvarkos 16.1 punktas), jis buvo informuotas ir apie tai pažymėta pranešime, be to, pareiškėjo 2012-06-25 paaiškinimas patvirtina, kad apie tokią teisę jis žinojo nuo 2012-06-07, t.y. pranešimo įteikimo jam dienos. Atmestini prašymo argumentai, jog pareigūnas atlikęs tarnybinį patikrinimą ir surašęs tarnybinio patikrinimo išvadą - Pakrančių apsaugos rinktinės Štabo Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas M.L., neturi tam reikalingos kompetencijos - išsilavinimo. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad šio pareigūno turimas išsilavinimas atitinka jo einamų pareigų pareigybės aprašyme nurodytą specialųjį reikalavimą – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (b.l. 50-52, Pareigybės aprašymo 7.1. papunktis). Prašymo argumentai, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta pareiškėjo kaltė, išvada paremta prielaidomis ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad išvadoje nenurodyta į konkrečią pareiškėjo kaltės formą, tačiau iš joje išsamiai išdėstytų ginčo situacijos aplinkybių, neabejotina, kad pripažinti pažeminę pareigūno vardą pareiškėjo veiksmai atlikti jam veikiant netiesiogine tyčia, t.y. pareiškėjas suprato, jog būdamas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas, t.y. statutinis valstybės tarnautojas, davęs priesaiką sąžiningai vykdyti įstatymus, tarnauti valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių pakenkti geram policijos vardui, neteisėtai gabena akcines prekes, numatė žalingas tokio veikimo pasekmes ir nors nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), tai yra individualaus teisės akto dalimi (žr. LVAT nutartis byloje Nr. A6-1514/2006). Teismas išnagrinėjęs 2012-06-21 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TE-204 turinį, laiko ją pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, laikantis šia tvarka reglamentuotų procedūrų.

Išdėstytų faktinių ir teisinių ginčo situacijos aspektų pagrindu konstatavus, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau - CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis). CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl jo prašomos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos (atsakovės) veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas neturinę žalą kildina iš neteisėto atleidimo, teigdamas, jog netekęs darbo negalėjo pasirūpinti šeima, patyrė neigiamų išgyvenimų ir pan. Byloje įrodyta, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėto ir pagrįsto įsakymo pagrindu, todėl konstatuoti neteisėto atsakovės veikimo (neteisėtų veiksmų), kaip vienos iš būtinos sąlygos neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo prašymas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo N.C. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl 2012-06-21 įsakymo Nr. TE-204 panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė