Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, N. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas V. I. ir jo sugyventinė J. M. iki jos mirties kartu gyveno jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį palikėja sunkiai sirgo, pareiškėjas ja rūpinosi, prižiūrėjo, slaugė. Palikėja vaikų neturėjo. 2022-08-04 Vilniaus miesto 33-ajame notaro biure buvo patvirtintas palikėjos oficialusis testamentas, kuriuo palikėja visą jai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir neturtines teises, pinigines lėšas su palūkanomis, esančias bet kuriame banke, kredito įstaigoje bei visą kitą turtą paliko pareiškėjui. Palikėja mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjos mirties, žinodamas apie sudarytą testamentą ir laikydamas save palikėjai priklausančio turto paveldėtoju ir savininku, pareiškėjas prižiūrėjo palikėjai nuosavybės teise priklausiusį butą, juo rūpinosi, mokėjo už jį mokesčius, jame gyveno ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2018-05-28, tai yra, valdė kaip turto savininkas.

4. Suinteresuotam asmeniui N. G. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo N. G. teismui atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

5. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka 2023-10-30 teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo V. I. atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir kviesti liudytojai. Advokatas paaiškino, kad jam nepavyko susisiekti su pareiškėju, jis garbingo amžiaus, tačiau nemano, kad jis atvyks į teismo posėdį, jei jis bus atidėtas. Faktą, kad pareiškėjas palaiko pareiškimą, patvirtina tai, kad jis kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir sumokėjo žyminį mokestį už pareiškimą, teismui įpareigojus jį sumokėti. Pareiškėjo atstovas advokatas paaiškino, kad liudytojos J. K. ir J. K. nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes joms sunku atvykti į teismą, todėl atsisako prašymo kviesti byloje liudytojus. Palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad faktą, jog pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą, patvirtina tai, kad jis sumokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, pareiškėjas tvarkė ir rūpinosi butu po palikėjos mirties. Byloje pateikto akcinės bendrovės Lietuvos pašto kvito data yra 2023-02-28. Nors pareiškėjas sumokėjo vėliau mokesčius, jis rūpinosi butu, vartojo elektrą, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo negali būti atimta teisė paveldėti, nes tokią valią išreiškė mirusioji.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių, žodinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas buvo J. M. sugyventinis. Pareiškėjas nurodo, kad iki J. M. mirties jis kartu su ja gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. kovo 10 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė J. M. pagal 1990 m. kovo 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Šis faktas įregistruotas 1990 m. balandžio 4 d. J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į notarų biurą atvyko 2023 m. vasario 15 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Notarė Airida Aleksonienė pareiškėjo atstovui nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimas galės būti sprendžiamas tik pastarajam pateikus teismo sprendimą dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo arba juridinio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašo byloje teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po J. M. mirties likusį palikimą priėmė jį faktiškai valdydamas.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

10. Pagal CK 5.5 straipsnį, įpėdiniais gali būti: 1) paveldint pagal įstatymą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė; 2) paveldint pagal testamentą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat kurie buvo pradėti jam esant gyvam ir gimė po jo mirties; testamente įvardyti dar nepradėti asmenys, jiems gimus; 3) paveldint pagal testamentą – juridiniai asmenys, kurie yra palikėjo mirties momentu arba steigiami vykdant palikėjo testamente išreikštą valią. Įpėdiniais pagal testamentą taip pat gali būti valstybė, savivaldybės.

11. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjas buvo J. M. sugyventinis. Taigi, pareiškėjas, kaip mirusiosios sugyventinis, nepatenka į CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytą įpėdinių pagal įstatymą sąrašą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad J. M. 2022 m. rugpjūčio 4 d. oficialiuoju testamentu visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir neturtines teises, pinigines lėšas su palūkanomis, esančias bet kuriame banke, kredito įstaigoje bei visą kitą turtą paliko pareiškėjui. Taigi, 2022 m. rugpjūčio 4 d. oficialiajame testamente aiškiai išreikšta J. M. valia palikti visą jai priklausiusantį turtą pareiškėjui. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjas yra įpėdinis, paveldint pagal testamentą. Suinteresuotas asmuo N. G. (mirusiosios sesuo) atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, pareiškėjo reikalavimų neginčijo. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neišreiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo.

12. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jis priėmė palikimą po J. M. mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti. Žinodamas apie sudarytą testamentą ir laikydamas save palikėjai priklausančio turto paveldėtoju, prižiūrėjo palikėjai nuosavybės teise priklausiusį butą, juo rūpinosi, mokėjo už jį mokesčius, jame gyveno ir yra deklaravęs bute gyvenamąją vietą nuo 2018 m. gegužės 28 d. (tai patvirtina į bylą pateiktas mokėjimas už komunalines paslaugas, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas detalizavo, kad tai, kad jis gyveno ir rūpinosi butu, patvirtina aplinkybės, jog buvo susidaręs įsiskolinimas už komunalinius mokesčius ir tą įsiskolinimą apmokėjo pareiškėjas. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, kad pareiškėjas savo veiksmais išreiškė valią priimti palikimą, juo rūpinosi ir valdė kaip savo.

13. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėjas po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), laikydamas save įpėdiniu, paveldint pagal testamentą, priėmė J. M. palikimą, iš karto faktiškai pradėjęs jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), todėl pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, kaip pagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. oficialiajame testamente mirusioji aiškiai išreiškė savo valia palikti visą jai priklausantį turtą pareiškėjui, todėl testatorės valia, išreikšta testamente, turi būti gerbiama ir vykdoma po testatorės mirties.

14. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po J. M. mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo V. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būdamas įpėdiniu, paveldint pagal testamentą, priėmė J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, iš karto jį faktiškai pradėjęs valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjui V. I. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Suinteresuotam asmeniui N. G. šį sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje − www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-8009-1176/2023 pagal pareiškėjo V. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, N. G.. Suinteresuotas asmuo N. G. informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Suinteresuotas asmuo šį sprendimą gali skųsti apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 2803.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.