Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 4 kartus, paskutinį kartą – 2024-12-09 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 str., taikant BK 64¹ str., BK 64 str. 1 ir 2 d. nuostatas, sumažinta ir subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams ir 27 dienoms, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. birželio 8 d., apie 22.10 val., virtuvėje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,79 promilės), kas turėjo įtakos nusikalsti, paėmęs nuo stalo lėkštę tyčia ja trenkė prie stalo sėdinčiam P. E. į pakaušį, o P. E. atsistojus, tyčia nuvertė jį ant grindų ir prispaudęs ne mažiau kaip 3 kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jam į pakaušį, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. E. galvos muštinę žaizdą ir taip nežymiai jį sužalodamas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žodžiais ir veiksmais tyčia grasino nužudyti P. E., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kai nuo šalia buvusios spintelės pasiėmęs žirkles jas nukreipė į ant grindų gulintį P. E. ir grasino jį padurti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasiėmęs prie sienos buvusį žarsteklį, tyčia juo vieną kartą trenkė savo mamai S. P. į galvą, atėjusiai užstoti savo sugyventinio P. E., šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. P. galvos muštinę žaizdą ir taip nežymiai ją sužalodamas.

Kaltinamasis A. P. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo atvažiavęs pas mamą ir jo sugyventinį, atsivežė alkoholio ir cigarečių. P. E. paslėpė pusę cigarečių ir alkoholį, buvo pakišęs po lova. Kai surado, jis už tai su lėkšte trenkė jam į galvą, tada P. E. pasiėmė virtuvinį peilį, o jis pasiėmė žirkles, abu pradėjo konfliktuoti. Tuo metu mama įlėkė į kambarį, P. E. numetė peilį, jis numetė žirkles ir pasiėmė žarsteklį, tuo žarsteklių norėjo trenkti P. E., bet mama atsistojo tarp jų, todėl sudavė žarstekliu mamai. Pripažino, kad jis buvo įsiaudrinęs, jei mama nebūtų P. E. užstojusi, nežino ką su juo būtų padaręs, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus gal nebūtų taip daręs. Gailėjosi taip pasielgęs, po to įvykio nukentėjusiojo P. E. atsiprašė.

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamojo kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai).

Iš tyrėjos R. T. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog 2024-06-08 22.14 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sūnus, vyrui kraujuoja galva. Nuvykus nurodytu adresu, prie durų ant laiptų kruvinu veidu sėdėjo pranešėjas P. E., kuriam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0153, metrologinės patikros Nr. 2060814, nustatytas 2,45 % (prom.) neblaivumas. P. E. paaiškino, kad pas jį ir jo sugyventinę S. P. prieš dvi dienas atvyko sugyventinės sūnus A. P., (duomenys neskelbtini). P. E. teigė, kad 2024-06-08 vakaro metu virtuvės kambaryje vartojant alkoholinius gėrimus, staiga nuo kėdės atsistojo jo sugyventinės S. P. sūnus A. P. ir jam kelis kartus kumščiais sudavė į veido bei galvos sritį, taip pat A. P., paėmęs lėkštę, kelis kartus sudavė ja į galvos sritį. Po suduoto smūgio lėkšte, ji sudužo. P. E. nurodė, kad jam po suduotų smūgių skaudėjo galvą. Dėl A. P. veiksmų pareiškimo nerašys. Bendraujant su S. P., buvo pastebėtas kruvinas pakaušis ir pastaroji nurodė, kad 2024-06-08 vakaro metu virtuvės kambaryje vartojant alkoholinius gėrimus, staiga nuo kėdės atsistojo jos sūnus A. P. ir puolė mušti jos sugyventinį P. E.. S. P. matydama, kad jos sūnus mušą jos sugyventinį, stojo tarp jų, norėdama apginti savo sugyventinį. Jai bandant apginti sugyventinį, jos sūnus paėmė žarsteklį, kuris buvo virtuvės kambaryje prie krosnies, ir juo du kartus trenkė jai į galvos sritį. S. P. teigė, jog po suduoto smūgio žarstekliu į galvos sritį, jai labai skauda galvą. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo P. E. ir S. P.. GMP medikai paaiškino, kad P. E. viršugalvyje matosi daug nubrozdinimų, S. P. pakaušyje matėsi apie 15 cm ilgio kirstinė žaizda. S. P. atsisakė vykti su GMP medikais į ligoninę detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (T. 1., b. l. 13-17).

Iš nukentėjusiojo P. E. pareiškimo policijai matyti, kad 2024-06-08 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo sumuštas savo sugyventinės S. P. sūnaus A. P., kuris jam ne mažiau kaip 3 kartus trenkė į pakaušį ir taip jį sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą, o taip pat, pasiėmęs žirkles, grasino jį nužudyti. Prašo ištirti šį įvykį, pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pripažinti nukentėjusiuoju (T. 1., b. l. 18).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, matomas dviejų aukštų gyvenamasis namas. Priėjus arčiau namo, matomi laiptai, kurie veda į butą Nr. (duomenys neskelbtini) (žiūrėti 1 nuotrauką). Užlipus laiptais, patenkama į prieangį, prieangio kairėje pusėje matomos durys (žiūrėti 2 nuotrauką). Atidarius duris, patenkama į koridorių (žiūrėti 3 nuotrauką). Koridoriaus dešinėje pusėje matomos durys, vedančias į virtuvės kambarį (žiūrėti 4 nuotrauką). Įėjus į virtuvės kambarį, dešinėje pusėje prie durų matomos baltos spalvos lėkštės šukės (žiūrėti 5 nuotrauką). Prie lango matomas metalo spalvos šaldytuvas, šalia matomas stalas, ant kurio sudėti maisto produktai bei daiktai (žiūrėti 6 nuotrauką). Tiesiai matoma pakabinta virtuvinė spintelė, dujinė viryklė. Šalia dujinės viryklės matoma pastatyta krosnis, kur kabo žarsteklis, kurio ilgis 65 cm, prie žarsteklio galo prilituota metalinė plokštė, kurios matmenys 7 cm x 4 cm (žarsteklis iš įvykio vietos nepaimtas, kraujo ar kitų pėdsakų nestebima) (žiūrėti 7, 8,9,10,11 nuotraukas). Virtuvės kambaryje matoma netvarkinga aplinka, bute nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Įvykio vietos apžiūra baigta (T. 1., b. l. 32-34, 35-41).

Iš nukentėjusiojo P. E. apklausos protokolo matyti, kad 2024-06-08 apie 22 val. jis su savo sugyventine ir jos sūnumi A. P. virtuvės kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu jo sugyventinei S. P. išėjus į kitą kambarį, jis liko prie stalo sėdėti kartu su A., kuris atsistojo ir, paėmęs lėkštę, staiga užsimojo ir ja trenkė jam į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jam iš pakaušio pradėjo bėgti kraujas. Tada jis, bandydamas gintis, pervertė A. P. ant žemės ir jiedu ėmė grumtis ant žemės. Grumtynių metu A. P. pasiėmė nuo šalia buvusios spintelės žirkles ir, atkišęs į jį, grasino padurti. Netrukus grįžo jo sugyventinė S. P. į virtuvės kambarį, kuri, pamačiusi, kad jiedu konfliktuoja, stojo tarp jų, norėdama jį apginti. Tada jos sūnus A. pasiėmė žarsteklį ir trenkė S. P. į galvos sritį (T. 1., b. l. 44-47).

Iš nukentėjusiojo P. E. papildomos apklausos protokolo matyti, kad 2024-06-08 apie 22 val., jis su savo sugyventine S. P. bei pastarosios sūnumi A. P. virtuvės kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdint jiems visiems kartu prie stalo, jo sugyventinė S. P. išėjo į kitą kambarį. Jai išėjus, jis toliau bendravo su jos sūnumi A. P., kuris, nieko nesakęs, atsistojo nuo kėdės ir staiga paėmęs lėkštę į ranką, užsimojo ir trenkė jam, sėdinčiam ant kėdės, į pakaušį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nesupratęs kas įvyko, atsistojo nuo kėdės ir įsikibo į A. P., kuris jį parvertė jį ant grindų. Parvertęs ant grindų, A. P. laikė jį prispaudęs prie grindų ir neleido atsistoti, tada dešiniu kumščiu sudavė jam į pakaušį 3 ar 4 kartus, tiksliai negali nurodyti. Po šių smūgių jis bandė atsikelti, o A. P. tuo momentu pasiėmė nuo šalia buvusios spintelės žirkles ir, atkišęs į jį, grasino padurti. Kadangi jis nespėjo atsikelti nuo grindų ir pajuto pavojų, pasiėmė šalia buvusią kėdę ir bandė ja apginti savo kūną. Kai A. P. grasino jį padurti, jis pajuto realų grasinimą, kadangi matė, kad jis tapo nevaldomas. Tuo metu, kai jis dar buvo ant grindų ir bandė apsiginti kėde nuo A. P., į kambarį įėjo jo sugyventinė S. P., kuri, pamačiusi visą situaciją, priėjusi prie savo sūnaus bandė jį atitraukti, o jis tuo momentu stojosi nuo grindų. Taip pat tuo metu A. P. numetė žirkles ir pasiėmė žarsteklį, kuris buvo prie sienos, ir sudavė juo S. P. į galvos sritį. Tada S. P. išsigandusi išbėgo į kitą kambarį. Tada A. P., galimai supratęs savo veiksmus, nusiramino ir atsisėdo, o jis patyliukais išėjo į savo kambarį, pasiėmė mobilųjį telefoną ir išėjo lauką išsikviesti policijos pareigūnų, kadangi juto grėsmę (T. 1., b. l. 48-51, 52).

Nukentėjusioji S. P. atsisakė duoti parodymus prieš savo šeimos narį – sūnų A. P. (T. 1., b. l. 64-66, 67).

Iš specialisto išvados Nr. G 668/2024(04) matyti, kad P. E. padarytas sužalojimas: galvos muštinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose tiksliai neaprašytos sužalojimo makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti, kokiu daiktu padarytas sužalojimas. P. E. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1., b. l. 89).

Iš specialisto išvados Nr. G 669/2024(04) matyti, kad S. P. padarytas sužalojimas: galvos muštinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose tiksliai neaprašytos sužalojimo makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti kokiu daiktu padarytas sužalojimas. S. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1., b. l. 95).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0153 panaudojimo registracijos žurnalo duomenų matyti, kad 2024-06-08 22.42 val. A. P. nustatytas 1.79 promilių neblaivumas, 2024-06-08 22.50 val. P. E. nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, 2024-06-08 22.54 S. P. nustatytas 2,67 promilių neblaivumas (T. 1., b. l. 118-120).

Iš įtariamojo A. P. apklausos protokolo matyti, kad jis į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitą įrašytas nėra, sunkių galvos traumų neturėjęs. 2024-06-08 apie 20 val., jam grįžus iš parduotuvės, jis savo laikiname kambaryje, lovoje po pagalve pasislėpė tris alaus butelius. Tada apie 22 val. jam būnant su mama ir jos sugyventiniu virtuvės kambaryje, sėdint prie stalo, jie pradėjo tarpusavyje pyktis dėl alkoholio. Kadangi mama ir mamos sugyventinis mėgsta vogti vienas iš kito ir slėpti vienas nuo kito, suprato, kad iš jo mamos P. E. paėmė alkoholį ir paslėpė jį. Dėl šių jo veiksmų jis nusprendė nueiti patikrinti, ar nedingo jo alus, kurį buvo pasislėpęs po pagalve. Nuėjęs į savo laikiną miegamąjį kambarį ir pakėlęs pagalvę pamatė, kad alaus nebėra. Kadangi P. E. mėgsta vogti iš mamos alkoholį ir yra buvęs iš jo pavogęs, jis iškart įtarė jį, todėl labai supyko ant jo ir nuėjo atgal į virtuvės kambarį. Ten vis dar vyko žodinio pobūdžio konfliktas tarp mamos ir jos sugyventinio, tada jis įsikišo ir kaltino jį pavogus alų. Mamos sugyventinis aiškino, kad neėmė, tad jis, supykęs ant P. E., šiam sėdint ant kėdės, paėmė lėkštę ir trenkė jam į pakaušį. P. E. toliau sėdėjo ant kėdės ir pradėjo įžeidinėti jį, ko pasėkoje jis dar labiau susinervino ir jam trenkė dešine ranka pora kartų į veido sritį. Tada P. E. atsistojo ir bandė pro jį praeiti, jis jam neleido ir nustūmė jį ant grindų, netoli mamos kojų. Atsistojęs nuo grindų, P. E. pradėjo vėl jį įžeidinėti. Mama įvertinusi, kad kyla didelis konfliktas tarp jo ir jos sugyventino, pradėjo juos raminti. Tuo tarpu jis pasiėmė į ranką žarsteklį, jie visi atsistojo šalia vienas kito, per vidurį stovėjo jo mama. P. E., pamatęs, kad jį užstoja jo mama, pradėjo jį provokuoti dar labiau įžeidinėdamas. Tada jis dar labiau supyko ant P. E. ir užsimojo jam trenkti žarstekliu, tačiau dėl didelio pykčio ir streso jis neatsimena ar kam įtrenkė. Po šio užsimojimo, mamos sugyventinis nuo stalo pasiėmė didelį juodą peilį, o jis jam atsakė, kad uri žarsteklį ir kad jis pagalvotų, ar tikrai nori jį provokuoti. Po šio jo pasakymo, P. E. peilį padėjo atgal ant stalo ir pasakė, kad turi mobiliojo ryšio telefoną ir skambins policijai. Pamačiusi mama, kad gali baigtis blogai, pradėjo kalbinti jį ir jis apsiramino. Kol kalbėjo su mama, P. E. prasmuko pro jį ir išėjo iš virtuvės kambario. Mama nurodė, kad jos sugyventinis iškvies policijos pareigūnus ir ji siūlė jam pasiimti dviračius ir dabar išvykti iš jos sugyventinio namų. Dėl šio įvykio labai gailisi ir norėtų atsiprašyti savo mamos ir jos sugyventinio (T. 1., b. l. 158-161).

Iš įtariamojo A. P. papildomos apklausos protokolo matyti, kad įtarimo esmė jam aiški ir suprantama, nusikalstamų veikų padarymu prisipažįsta visiškai. Jokiomis psichinėmis ar priklausomybių ligomis neserga ir nuo jų nesigydo. Kaip jau pasakojo pirmos apklausos metu, jis dabar jau tiksliai neprisimena kada, bet kiek atsimena vasaros pradžioje, buvo atvažiavęs aplankyti savo mamos S. P., kuri gyvena su savo sugyventiniu P. E. jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jis atvažiuodamas pas savo mamą ir jos sugyventinį atsivežė alkoholinių gėrimų, nes žinojo, kad jeigu nieko neturės, P. E. gali jo į savo namus nepriimti. Jei gerai prisimena, pirmą vakarą, kai jis atvažiavo, viskas buvo gerai, o antrą vakarą jie trise, tai yra jis, jo mama S. ir P. E., virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko jis pradėjo priekaištauti P. E. dėl to, kad jis paėmė ir paslėpė jo atsivežtą alkoholį ir cigaretes, tačiau P. E. neigė šitaip padaręs, todėl jis susinervino ir, paėmęs nuo stalo lėkštę, ja trenkė P. E. į galvą. Tada jie toliau aiškinosi santykius, rėkė vienas ant kito ir tada abu, kiek pamena, atsistojo ir jis P. parvertė ant žemės ir pradėjo jį mušti. Ar jis jam spyrė kojomis, ar trenkė rankomis, tiksliai neprisimena, tačiau tikrai P. E. mušė. Kuriuo metu jis paėmė žirkles ir ką su jomis darė, neprisimena, bet tikrai galimas variantas, kad jis paėmęs žirkles jomis grasino P. E. ir jei nebūtų atėjusi mama, nežino, ką galėjo padaryti P., nes tikrai buvo labai susinervinęs. O kai atėjo mama, jis turbūt padėjo ar tai numetė tas žirkles ir mano, kad P. tuo metu jau atsistojo. Tada jis pasiėmė šalia pečiaus buvusį žarsteklį ir su juo užsimojo, norėjo juo turbūt trenkti P., tačiau kadangi atėjusi mama atsistojo į tarpą tarp jo ir P. ir juos abu bandė raminti, jis trenkė tuo žarstekliu ir tiesiog pataikė mamai į galvą. Po to, kai jis trenkė mamai, kiek jis atsimena, jie su P. dar riejosi žodžiais, apsistumdė ir tada lyg ir P. išėjo į lauką, o jie su mama pasiliko virtuvėje. Tada jau po kurio laiko atvyko pareigūnai ir jį išsivežė. Jis tikrai gailisi, kad šitaip pasielgė, kad sukėlė fizinį skausmą ir savo mamai S. P., ir P. E., taip pat gailisi, kad P. grasino. Viskas taip įvyko per alkoholį, nereikia jam aplamai važiuoti pas mamą ir E. ir nebus problemų. Jam vis norisi mamą paprotinti, kad ji nebegyventų su P., kad skirtųsi, bet ji jo neklauso. O kai jis norėdamas jai padėti nuvažiuoja pas ją ir E., pats sau problemų prisikelia (T. 1., b. l. 176-179).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo A. P. kaltę, kad jis tyčia nežymiai sužalojo P. E., ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarius jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes nukentėjusiajam P. E. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad girto ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo grasinimas jį nužudyti gali būti įvykdytas realiai, tyčia smurtaudamas prieš savo šeimos narį taip nežymiai sužalojo mamą S. P., tokia kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.).

Nuo 2025-02-01 įsigaliojo nauja BK 61 str. 4 d. redakcija, kurioje nebėra bausmės vidurkio taisyklės. Tai švelnina kaltinamojo padėtį, todėl taikytinos naujos redakcijos įstatymo nuostatos.

A. P. teisiamas už jo padarytus tris nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, po to dar yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kalėjime, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinai tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalsti, būdamas recidyvistu (BK 27 str.).

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi A. P. visiškai nerodo noro laikytis įstatymų ir gyventi dorai.

Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (BK 63 str.), taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai.

Kaltinamasis iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra nuteistas 2024-12-09 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė bus bendrinama kitoje išnagrinėtoje byloje, todėl bausmių subendrinimo klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, BK 145 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – terminuoto laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir nustatyti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-06-08 iki 2024-06-10 įskaitytinai.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo bausmės atlikimui.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio nuorašo (kopijos) jam įteikimo dienos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Klaipėdos ap­y­lin­kės tei­smą.