Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė su viso turto konfiskavimu;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2001 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnį, 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 400 Lt vertės turto konfiskavimu;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

11. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. B. 2019 m. gruodžio 31 d. apie 15 val. 15 min., išdaužęs durų stiklą, įsibrovė į S. K. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė S. K. priklausantį turtą – televizorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Eur, bei maisto produktus, kurių vertė 6 Eur, ir tuo S. K. padarė bendrą 106 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei parodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. po pietų, apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) jis susitiko savo pažįstamą J. N., gyvenančią tame pačiame (duomenys neskelbtini). Kadangi tą dieną buvo Naujųjų metų išvakarės, tai jie norėjo išgerti alkoholio, tačiau nei vienas iš jų neturėjo pinigų alkoholiui. Miestelyje jie bandė pasiskolinti pinigų, tačiau nesėkmingai, nes niekas jiems nepaskolino pinigų. Negavus pinigų, jis nusprendė nueiti pas iš matymo pažįstamą S. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir pabandyti pas jį pasiskolinti pinigų. Pas S. K. jis (kaltinamasis) nuėjo kartu su J. N. Priėjęs prie S. K. namo durų, jis (kaltinamasis) beldė į duris, tačiau durų niekas neatidarė. Už durų jie pastovėjo kokias 5-10 minučių, jis vis pabelsdavo į duris, tačiau vis tiek durų niekas neatidarė. Tada jis pagalvojo, kad namuose tiesiog nieko nėra ir jam kilo mintis įsibrauti į tą namą. Įėjimo duryse buvo stiklas, kurį jis išdaužė metaliniu strypu ir atsirakino duris iš vidaus. Tuomet jis vienas įėjo į namo vidų, o J. N. liko stovėti kieme. Jis perėjo kelis kambarius, kuriuose nieko nebuvo. Neprisimena, ar patikrino visus kambarius. Viename iš kambarių jis pamatė ant spintelės ar tai staliuko stovintį televizorių (duomenys neskelbtini), kurį ir pavogė. Tas televizorius buvo nedidelis, nesunkus. Dar prieš išeidamas iš namo, jis užėjo į virtuvę, atsidarė šaldytuvą, kuriame rado keptos žuvies ir parūkytų dešrelių. Rastą žuvį ir dešreles jis taip pat pavogė ir išėjo iš namo. Jis tikėjosi pavogtą televizorių greitai ir pigiai kam nors parduoti. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) miestelį, jis užėjo pas A. Č., kuriam ir pasiūlė pirkti tą televizorių. Jis pasakė A. Č., kad tas televizorius yra jo (kaltinamojo), nevogtas ir pasiūlė pirkti jį už 15 Eur. Kartu jie įjungė tą televizorių, kuris veikė, o tuomet A. Č. nupirko televizorių už 15 Eur. Gavęs 15 Eur, jis su J. N. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 8 litrinius butelius alaus ir 2 pakelius cigarečių. Tuomet jis ir J. N. išgėrė tą alų, kurį užkando vogta žuvimi bei dešrelėmis. Patikino, jog jis vienas pavogė televizorių ir maistą iš S. K. namo, kadangi J. N. nėjo į to namo vidų. Jis gailisi dėl šio nusikaltimo, kurį padarė turėdamas vienintelį motyvą – Naujųjų metų naktį išgerti alaus. Negavęs pasiskolinti pinigų, jis ryžosi šiai vagystei. Be to, tą dieną jis jau buvo neblaivus, todėl jam viskas atrodė kitaip nei būnant blaiviam. Būdamas blaivus, jis nebūtų vogęs. Jis neturi galimybių atlyginti padarytą turtinę žalą, nes pats niekur nedirba. Jis atsiprašys S. K. Jis sutinka, jog šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o bausmės rūšis jam būtų paskirta areštas (bylos lapai (toliau – b. l.) 70 – 73).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. B. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 31 d. apie 15 val. 15 min., jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), prie jo namo lauko durų priėjo ir pradėjo belsti į jas iš matymo gerai pažįstami R. O., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir J. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Jis (nukentėjusysis) minėtus asmenis matė pro lauko duryse esantį langą. Stovėdami prie jo namo durų, R. O. ir J. N. gėrė alų iš plastikinio butelio ir vis beldė į jo duris. Jis (nukentėjusysis) nenorėjo jų įsileisti, todėl nieko jiems neatsakė ir nesirodė, norėjo apsimesti, kad nieko nėra jo namuose. Tuomet jis (nukentėjusysis) nuėjo į vieną iš jo namuose esančių kambarių ir jame užsirakino. Būdamas tame kambaryje, jis išgirdo, kad R. O. ir J. N. išdaužė jo lauko durų stiklą, o netrukus jau išgirdo ir vaikščiojimą po jo namus. Pagal žingsnių garsą tai galėjo būti vienas kažkuris asmuo – arba R. O., arba J. N. Po jo namus tas asmuo vaikščiojo neilgai – apie 1-2 minutes ir tada išgirdo, kad jo namuose jau nieko nėra, niekas nevaikšto. Tuomet jis išėjo iš savo kambario pažiūrėti, ar R. O. ir J. N. jau pasišalino. Išėjęs iš savo kambario, jis rado išdaužtą lauko durų stiklo paketą bei pasigedo kitame kambaryje ant stalelio stovėjusio televizoriaus (duomenys neskelbtini), kurį pats vertina 150 Eur, o dėl sugadintų lauko durų žalą patikslins vėliau. R. O. ir J. N. jis pažįsta iš matymo, kadangi pats visą gyvenimą gyvena netoli (duomenys neskelbtini) miestelio ir šiuos asmenis dažnai mato tame miestelyje, jie nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, miestelyje prašinėja pinigų. Jis neabejoja tuo, kad asmenys, kurie įsibrovė į jo namus, buvo R. O. ir J. N., nes pats juos pažįsta ir žino, kaip šie atrodo. Nukentėjusysis S. K. papildomos apklausos metu parodė, jog jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų, juos patvirtina. Pirmoje apklausoje jis nurodė, jog į jo namus, išdaužęs lauko durų stiklą, įsibrovė R. O., tačiau jis (nukentėjusysis) apsiriko dėl šio asmens anketinių duomenų, kadangi pareigūnams nurodė ne tą pavardę. Jo nurodytas asmuo, kuris galimai įsibrovė į jo namus ir pagrobė minėtą turtą, yra R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kartu su R. B. buvo ir J. N. Jis (nukentėjusysis) negali pasakyti, ar abu minėti asmenys buvo įsibrovę į jo namus, nes pats to nematė, o tik iš žingsnių bei garsų buvo galima suprasti, kad po jo namus vaikšto vienas asmuo, greičiausiai – R. B. Televizorių (duomenys neskelbtini) jis pirko prieš 3 metus Alytuje, kažkokioje parduotuvėje ir sumokėjo 150 Eur. Šiai dienai šį televizorių jis vertina 100 Eur. Šiuo metu jis jau neturi minėto televizoriaus įsigijimo dokumentų, nes jų neišsaugojo. Vėliau jis dar apsižiūrėjo, kad iš virtuvės buvo pavogtas ir maistas, kurį jis buvo pasigaminęs Naujųjų metų šventei, tai yra žuvis ir dešrelės, kurių bendra vertė yra apie 6 Eur. Be to, buvo sugadintos ir jo namo lauko durys – išdaužtas durų stiklo paketas, kurio vertė 100 Eur. Iš viso jam buvo padaryta 206 Eur turtinė žala. Jis nereikš civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime, nes puikiai žino R. B. asmenybę ir net nesitiki, kad šis atlygins jam padarytą turtinę žalą. Jis (nukentėjusysis) nori, kad asmenys, padarę šį nusikaltimą, atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu reikės, jis galėtų atpažinti R. B. ir J. N., nes puikiai juos žino, nuolat mato juos miestelyje valkataujančius. Po šio įvykio jis matė miestelyje R. B. ir J. N., tačiau šiam nieko nesakė, nes pats jo bijo (b. l. 29 – 32, 33 – 36).

Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. gruodžio 31 d., į pavakarę, galėjo būti apie 16.00 val. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo pažįstami R. B. ir J. N. R. B. su savimi turėjo nedidelį televizorių (duomenys neskelbtini), kurį ir norėjo jam parduoti, paprašė 15 Eur. Jis (liudytojas) paklausė R. B., kieno šis televizorius. R. B. jam atsakė, kad televizorius tikrai yra jo, o jį parduoda, kadangi labai nori išgerti alkoholio, tačiau neturi pinigų. Kadangi tądien buvo Naujųjų metų išvakarės, o pas jį (liudytoją) buvo svečių, tai jis per daug nesigilino ir nupirko tą televizorių. Jis (liudytojas) net neįtarė, kad tas televizorius yra vogtas. Prie televizoriaus buvo ir jo nuotolinio valdymo pultas. Jis padavė R. B. 15 Eur, o šis padavė jam televizorių. Tuomet R. B. ir J. N. išėjo iš jo namų. Po kelių dienų policijos pareigūnai jam pranešė, kad jis nusipirko vogtą televizorių. Jis tikrai nežinojo, kad tas televizorius yra vogtas, todėl ir sutiko grąžinti televizorių. Jis nereikš jokių pretenzijų dėl savo 15 Eur (b. l. 47 – 49).

Protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S. K. pareiškė, jog 2019 m. gruodžio 31 d. apie 15 val. 15 min., jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), išdaužę lauko durų stiklą ir atsirakinę lauko duris, į jo namus įsibrovė R. O., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir J. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurie iš jo name esančio kambario pavogė televizorių (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Tuo metu jis pats buvo kitame kambaryje. Vėliau patikslins jam padarytą turtinę žalą (b. l. 1 – 5).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. gruodžio 31 d. nuo 18 val. 15 min. iki 18 val. 34 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuotos šio namo lauko durys su išdaužtu stiklo paketu, kurio šukės yra pabirę ant žemės. Taip pat užfiksuotas ir kambarys, iš kurio buvo pagrobtas televizorius. Apžiūros metu buvo paimta daktiloskopinė plokštelė su pirštų antspaudais, paimtais nuo išdaužto lauko durų stiklo paketo. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 14 – 23).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. sausio 10 d. liudytojas E. Č. savanoriškai pateikė televizorių (duomenys neskelbtini) bei jo nuotolinio valdymo pultą (b. l. 50 – 51).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. sausio 14 d. buvo apžiūrėti ir aprašyti televizorius (duomenys neskelbtini) bei jo nuotolinio valdymo pultas. Apžiūros metu buvo padarytos fotonuotraukos (b. l. 52 – 56).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2020 m. sausio 14 d. televizorius (duomenys neskelbtini) bei jo nuotolinio valdymo pultas buvo grąžinti nukentėjusiajam S. K., kuris buvo įpareigotas saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 57 – 58).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. B., įsibrovęs į patalpą (gyvenamasis namas), pagrobė svetimą turtą ir tuo jis padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. B., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. B. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 110 – 111).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis R. B. pirmiau teistas vienuolika kartų, paskirtas bausmes atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 79 – 89, 90 – 95; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Jis, turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nemoka (b. l. 98 – 104, 105). Jis nevedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 78, 96, 97), psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 109). Gyvenamosios vietos seniūnija charakterizavo neigiamai (b. l. 106). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 70 – 73). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas; b. l. 70 – 73).

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo R. B. asmenybę (linkęs daryti teisės pažeidimus), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo R. B. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinama kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74 – 76).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinami daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopinė plokštelė su pirštų antspaudais, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (BPK 94 straipsnio 4 dalis), (b. l. 24 – 25, 26).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę 90 (devyniasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę R. B. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo R. B. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti R. B., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti R. B., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daktiloskopinę plokštelę su pirštų antspaudais, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. sausio 14 d. kvitą B, serija AVPK Nr. 004000.

Išaiškinti nuteistajam R. B., jog jis per keturiolika dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per keturiolika dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. B.