Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-255/2015

Teisėja Z. Romanovaitė Proceso Nr. 1-31-1-01624-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.1.; 1.1.8.; 2.4.

2015 m. balandžio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Zigmo Pociaus, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė naikintina.

Iš M. G. A. S. priteista 483,67 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 67 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: jis 2014 m. spalio 12 d., apie 12.50 val., netoli (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš už nugaros priėjo prie A. S., sugriebęs ją už dešinio peties atsuko į save ir pareikalavęs atiduoti, atvirai iš pastarosios rankų pagrobė jos 1600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galxy Note 3“ su 50 Lt vertės dėklu ir 20 Lt vertės SIM kortele. Tokiu būdu M. G. atvirai pagrobė A. S. priklausančio turto už 1670 Lt.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėja advokatė D. Rocevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo M. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako.

Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kai kurias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad M. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teistas tris kartus, taip pat už nusikaltimus nuosavybei, administracine tvarka baustas, o tai rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nepaklusti įstatymams, nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas M. G. už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo įvertinta tai, kad byloje nenustatyta sunkinančių aplinkybių, bei tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertino bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad M. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, bei tuo, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką, M. G. pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino ir tai, kad byloje nebuvo jokių M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad skiriant bausmę nebuvo į tai atsižvelgta. M. G. skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis niekur nedirbo, nes jis iki 2014 m. spalio 31 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad byloje tokių duomenų nėra, be to, priimant skundžiamą nuosprendį M. G. niekur nedirbo, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. G. asmenybę, pagrįstai nurodė, kad jis niekur nedirba, ir atsižvelgė į tai jam skirdamas bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. G. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta anksčiau, M. G. anksčiau teistas tris kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, šiuo nuosprendžiu M. G. jau buvo taikytas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau netrukus po to (2014 m. spalio 12 d.) vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos nuomonei, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo, nes už nusikalstamą veiką paskirta bausmė švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro išvadą, kad M. G. paskirta bausmė nėra per griežta, skiriant bausmę apeliantui BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmių skyrimą, taikytos tinkamai.

Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. balandžio 21 d. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam M. G., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo M. G.. Teisėjų kolegijos manymu, toks prašymas netenkintinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.