- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-226-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00373-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- I. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-226-538/2012
NUTARTIS
2012 m. kovo 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui M. D. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas M. D. yra jos sūnaus M. S. tėvas, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 0,5 MMA iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo vaiko M. S. išlaikymo įsiskolinimą – 10800 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2011 m. kovo 14 d. bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakovu susipažino 2001 metais, pradėjo su juo draugauti, turėjo intymių santykių, ieškovei tapus nėščia, atsakovas siūlė darytis abortą, jai nesutikus, draugystė nutrūko. Atsakovas vaiko nelanko, išlaikymo jam neteikia. Kad patenkintų minimalius sūnaus poreikius, vaiko išlaikymui reikia skirti apie 479 Lt – maistui, mokymosi priemonėms – 80–85 Lt, asmens higienos priemonėms 35 Lt, vitaminams, vaistams 214 Lt, drabužiams, avalynei apie 206 Lt, telefono paslaugos – 10 Lt. Apskaičiavo, kad vaikui išlaikyti vidutiniškai turi skirti 1105 Lt. Dalį lėšų vaikui išlaikyti suteikia jos broliai. Prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą nuo 2008-03-14 iki 2011-03-14 bei priteisti teismo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-07-15 sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad M. D. yra M. S. tėvas. Priteisė iš M. D. išlaikymą sūnui M. S. po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnaus pilnametystės nuo 2011-03-21. Paskyrė I. V. nepilnamečiui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja. Priteisė iš M. D. 10 800 Lt dydžio sūnaus M. S. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-03-21 iki 2011-03-21. Nurodė, kad atsakovas tėvystės neginčija, tačiau vaiko nelanko, išlaikymo jam neteikia. Taip pat nurodė, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis, kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Nors atsakovas pateikė duomenis apie gan mažas gaunamas pajamas, tačiau pažymėjo tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovės. Byloje esantys duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad atsakovas savo asmeninės nuosavybės vardu valdo 20 žemės sklypų skirtinguose Lietuvos regionuose. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie turtą, tačiau pateikė tik 2008-08-26 datos duomenis iš Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros apie tai, kad atsakovui laikinai apribotos teisės į tuos sklypus dėl įtarimo, kad M. D. yra pagrobęs didelės vertės svetimą turtą. Teismui nepateikti duomenys apie tų sklypų įgijimo aplinkybes – pagrindą ir datą – ir teismas neturi realių duomenų apie atsakovo tikrąsias pajamas. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, turi daugiau išlaikytinių, dėl jo atliekamas ikiteisminis tyrimas, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra laikytinos pakankamu pagrindu visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik ieškovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 400 Lt kasmėnesinė suma sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės yra reali. Taip pat nurodė, kad atsakovas išlaikymo neteikė 4 metus ir įsiskolinimas priteistinas nuo 2008-03-21 iki 2011-03-21 civilinės bylos iškėlimo teisme.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. D. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimo dalį dėl išlaikymo po 400 Lt/mėn. ir 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam sūnui M. S. panaikinti kaip nepagrįstus ir priimti naują sprendimą: priteisti iš M. D. išlaikymą sūnui M. S. po 200 Lt kas mėnesį nuo 2011-03-21 iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš M. D. 5000 Lt dydžio sūnaus M. S. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-03-21 iki 2011-03-21; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas byloje įrodė, kad pagal darbo sutartį jo gaunamas darbo užmokestis turėtų būti 400 Lt/mėn., tačiau pagal „Sodros“ duomenis atsakovui tokio dydžio darbo užmokestis metus laiko nebuvo išmokėtas nė vieną mėnesį, nes jis sirgo. Dėl sveikatos būklės (be teismo paminėtų ligų nustatytas kairio kelio sąnario menisko plyšimas, arterinė hipertenzija, II ASK padidėjimas, didelės rizikos grupė, stuburo osteochondrozė) atsakovui nustatytas dalinis darbingumas, jis negali rasti geriau apmokamo darbo, todėl priteistas išlaikymo dydis yra per didelis ir neįmanomas įvykdyti, nepadarius asmeninės žalos jo ir kitų šeimos narių interesams. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovas nuosavybės teise valdo 20 žemės sklypų, tačiau iš teismui pateikto Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros 2008-08-26 nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr.92-1-00173-08 nustatyta, kad nuosavybės teisės yra apribotos į visus jo turimus žemės sklypus, kad būtų patenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai (šiuo metu baudžiamoji byla Nr.1-3-617/2011 nagrinėjama Švenčionių rajono apylinkės teisme), tai patvirtina, jog atsakovas negali disponuoti turimais sklypais ir turi papildomų piniginių prievolių. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi šeimą, kurioje augina nepilnametę dukrą I. D., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mokosi vidurinėje mokykloje, jos poreikiai dėl amžiaus ir lyties yra didesni nei sūnaus M. S., ir yra savo tėvų išlaikoma. Atsakovas neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų M. S. ir sutinka mokėti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 10800 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimą vadovavosi tik ieškovės teiginiu, kad atsakovas 4 metus neskyrė jokio išlaikymo vaikui ir prašė priteisti įsiskolinimą už 3 metus skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį. Tačiau atsakovas nurodė, kad iki 2009 metų, kol ieškovė įregistravo savo dabartinę santuoką, matydavosi su sūnumi M. S., pirkdavo jam žaislus, rūbus, duodavo grynuosius pinigus, tą patvirtino ir pati ieškovė. Be to, atsakovas pirko ieškovei automobilį „Ford Scorpio“, butą Akmenės mieste už 17000 Lt, kurį vėliau ieškovė pardavė, ir tokiu būdu atsakovas prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Nuo 2009 metų ieškovė neleido matytis su sūnumi ir nuo to laiko atsakovas neskyrė išlaikymo vaikui. Šio fakto atsakovas neneigia ir sutinka sumokėti 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už dvejus metus, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė I. V. prašo atmesti atsakovo M. D. 2011 m. rugpjūčio 12 d. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo M. D. skunde išdėstytais apskundimo motyvais ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Skunde išdėstytus motyvus, akivaizdžiai prieštaraujančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, visapusiškai išanalizavo pirmosios instancijos teismas savo sprendime, todėl skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kadangi atsakovas ginčija tik Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kitos sprendimo dalies neginčija, teisėjų kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. S. (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) M. mama nurodyta tik ieškovė (b. l. 8–9). Plungės rajono apylinkės teismas 2011-07-15 sprendimu nustatė, kad M. D. yra M. S. tėvas. Apeliantas šio fakto neginčija. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo ir įsiskolinimo dydžiu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovės pajamas sudaro darbo užmokestis, kurio vidurkis yra 768 Lt (b. l. 11). Atsakovas pateikė duomenis, kad jo mėnesinis atlyginimas yra 400 Lt ir dirba 0,5 etato UAB „Mingva“ direktoriumi (b. l. 17) bei kad turi sveikatos problemų – jam diagnozuotos inkstų cistos, hiatinė išvarža, opaligė ir kt. ( b. l. 20–22). Byloje esantys duomenys iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad atsakovas savo asmeninės nuosavybės vardu valdo 20 žemės sklypų skirtinguose Lietuvos regionuose. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie turtą, tačiau pateikė tik 2008-08-26 datos duomenis iš Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros apie tai, kad atsakovui laikinai apribotos teisės į tuos sklypus dėl įtarimo, kad M. D. yra pagrobęs didelės vertės svetimą turtą (b. l. 42–43). Byloje pateiktame 2011-05-17 Nr. R-455 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus rašte nurodyta, kad M. D. 2011-05-17 atliktas darbingumo lygio vertinimas ir nustatyta 90 procentų darbingumo lygis ir vadovaujantis 2004-05-11 LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, atsakovas pripažįstamas darbingu (b. l. 46). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi šeimą, kurioje augina nepilnametę dukrą I. D., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mokosi vidurinėje mokykloje, jos poreikiai dėl amžiaus ir lyties yra didesni nei sūnaus M. S.. Atsakovas neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų M. S. ir sutinka mokėti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Taip pat nurodo, kad jo sveikatos būklė yra sunki ir priteistas įsiskolinimo dydis yra per didelis, kadangi jis teikė išlaikymą vaikui. Pažymėtina, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir iš atsakovo priteistas 400 Lt išlaikymo dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei atitinka formuojamą teismų praktiką. Taip pat pažymėtina, kad abi šalys yra darbingos ir gali teikti nurodytą išlaikymą vaikui (CPK 178 str., 185 str.). Tai, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turi daugiau išlaikomų vaikų, neduoda pagrindo mažinti priteistą išlaikymą, kadangi tuos vaikus taip pat privalo išlaikyti abu jų tėvai (CK 3.192 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai apie mažas apelianto pajamas, apie jo pablogėjusią sveikatos būklę, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad jis darbingas. Taip pat į bylą pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad apeliantas savo asmeninės nuosavybės teise valdo 22 žemės sklypų, 2 butus ir statinį skirtinguose Lietuvos regionuose (b. l. 41). Apeliantas skunde nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises, minėtam turtui yra uždėtas turto areštas ir tai patvirtina, jog apeliantas negali disponuoti turimais sklypais ir turi papildomų piniginių prievolių, todėl į tai turi būti atsižvelgta nustatant apelianto turtinę padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis teiginys nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog jam yra pranešta apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų ir tai riboja jo pajamas, nagrinėtinu atveju neturi būti laikoma svaria priežastimi mažinti išlaikymo dydį, kadangi dėl tokios savo materialinės padėties yra atsakingas tik pats apeliantas ir savo asmeninę pareigą išlaikyti sūnų perkeldamas ieškovei, nesiimdamas jokių realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, elgiasi neatsakingai su savo sūnumi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo visų byloje pateiktų įrodymų. Priešingai, teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai nustatė, kad atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį, jis gali mokėti 400 Lt dydžio periodinę išmoką sūnaus M. S. išlaikymui.
Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Apeliantas skunde teigia, kad jis ieškovei nupirko automobilį „Ford Scorpio“ bei butą Akmenės mieste už 17000 Lt ir tokiu būdu prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, tačiau byloje nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl pripažinti tokias aplinkybes buvus remiantis tik atsakovo paaiškinimais nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo priteisimo momentą nuo 2008-03-21 ir 300 Lt per didelis išlaikymas, nes atsakovas teikė išlaikymą sūnui. CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvais, kadangi į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas anksčiau teikė išlaikymą vaikui, bei konstatuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam sūnui po 300 Lt kas mėnesį priteistas nuo 2008-03-21 iki 2011-03-21 pagrįstai (CPK 178 str., 185 str., CK 3.200 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.