Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. T. (toliau – pareiškėjas) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo Z. T. ir suinteresuoto asmens D. S. tėvai E. T. ir A. T. 2005 metų rugsėjo 1 d. Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr.1782, padovanojo ir perdavė pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) .

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2010 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3386, pagrindu pareiškėjas įgijo ((duomenys neskelbtini) .

Iš 2005 m. rugsėjo 1 d. E. T. ir A. T. 2005 metų rugsėjo 1 d. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. ((duomenys neskelbtini) 3.1 p. matyti, kad pareiškėjo tėvai po pergyvenusio sutuoktinio mirties palieka pareiškėjui tokį turtą: ,,Dalį žemės sklypo ir 48/100 (keturiasdešimt aštuonias šimtąsias) dalis gyvenamojo namo lA2p, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) . To pačio testamento 3.3. p. numatyta, kad visą kitą, nepaminėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš besusidėtų, palieka lygiomis dalimis po ½ (vieną antrąją) dalį savo vaikams: Z. T. ir D. S.‘‘, gyvenančiai ((duomenys neskelbtini) ‘‘.

((duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. T.. Kaip matyti iš 2024 m. birželio 17 d. notarės V. V. liudijimo, po E. T. mirties palikimą priėmė A. T., paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą.

((duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Z. T.. Iš 2024 m. vasario 5 d. notarės V. V. liudijimo matyti, po A. T. mirties palikimą priėmė Z. T., paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tačiau notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą tuo pagrindu, kad neidentifikuota testamento 3.1 p. nurodyta dalis žemės sklypo ( t.y., nenurodytas sklypo unikalus numeris ir adresas).

Pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad 2005 metų rugsėjo 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgytą 52/100 gyvenamojo namo, esančio((duomenys neskelbtini) dalį, įregistravęs savo vardu įgijo teisę išsipirkti iš valstybės žemės sklypo dalį, esančią po statiniais ir ją realizavo 2010 m. liepos 30 d. Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. 3386 pagrindu įsigydamas Nustatyta, kad pareiškėjo ir jo mamos įsigytos žemės sklypo dalys sudaro vientisą sodybinį sklypą, kurio unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) .

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009). Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo taip pat yra tam tikrų įrodinėjimo ypatumų. Šių ypatumų reikšmę konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).

Lietuvos CPK 444 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma dėl kokių faktų nustatymo teismas nagrinėja bylas ir šis sąrašas nėra baigtinis. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodoma“ dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos“.

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui pagal testamentą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. Z. T pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2005 metų rugsėjo 1 d. Bendrajame sutuoktinių E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamente (notarinio registro Nr.1773) 3.1. punkte nurodyta dalis žemės sklypo yra: ((duomenys neskelbtini) .

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.