Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. sausio 30 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 239 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktuose.

E. M. kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., veikdamas bendrininkų grupe kartu su nuteistaisiais A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., iš anksto susitarė terorizuoti naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius, inscenizuotuose pagal kriminalinės subkultūros nuteistųjų tarpe vadinamosiose „krikštynose“, kai atsitiktine eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, bei ant jų galvų ir kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, ko pasekoje 2010-07-25 apie 8.30 val., Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos (šiuo metu Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos II valdybos), III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-ą būrį, esančiame Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia naudodamas smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y., pakaitomis su A. P., D. T., V. O., A. M. rišo prie metalinės lovos nukentėjusiuosius nuteistuosius, kartu su A. P., L. S., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų bei samčio, pakaitomis su A. P., L. S., R. G., A. P., D. T., A. J., V. O., A. M., A. J. suduodant smūgius metaliniu samčiu, sudavė smūgius nukentėjusiesiems nuteistiesiems šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo šiuos laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius: A. D., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, N. K., bendrais veiksmais padarant jam poodinę kraujosruvą galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimą kairiame rieše – nežymų sveikatos sutrikdymą, G. P., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą, R. J., bendrais veiksmais padarant jam poodines kraujosruvas kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus riešuose ir čiurnose – nežymų sveikatos sutrikdymą, G. L., bendrais veiksmais sukeliant jam fizinį skausmą, R. J., bendrais veiksmais padarant jam konstatuota poodines kraujosruvas krūtinėje, odos nubrozdinimus riešuose – nežymų sveikatos sutrikdymą; R. F., kuris nuo sužalojimų mirė.

Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis viešai terorizuodamas nuteistuosius A. D., N. K., G. P., R. J., G. L., R. J., R. F., demonstravo nepagarbą terorizuojamiems nuteistiesiems bei visą šį įvykį stebėjusiems nuteistiesiems, ir taip pažeidė nuteistųjų teises į ramią ir teisėtą laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinką, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat E. M. kaltinamas tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą, iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T., A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, t.y., esant jam bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu, nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau trijų smūgių metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III-IX ir dešinių IV-IX šonkaulių, krūtinkaulio kūno lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruva priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y., sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu metu, R. F. esant pririštam prie lovos, jis kartu su A. P., L. S., R. G., A. J., D. T., A. M., V. O., A. P., pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo ko R. F., esant pririštam, išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, nuo ko R. F. 2010-07-25 apie 09.30 val. mirė, t. y., iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškos būklės R. F..

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nurodyti kaltinamajame akte ir jų buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. M. suėmimo terminą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai jas įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad E. M. kaltinamas labai sunkaus, apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymu. Už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. praeityje teistas penkis kartus, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė bendrininkų grupe, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Ankstesni asmens teistumai patys savaime nesudaro pagrindo taikyti jam šią kardomąją priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje E. M. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad kaltinamasis E. M. savo prašymą panaikinti skundžiamą nutartį motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriais grindė ankstesnius skundus dėl Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas. Dėl jų išsamiai pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. nutartyse.

Kaltinamasis E. M. skunde nurodo, kad kitam kaltinamajam šioje byloje suėmimas netaikomas. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės E. M., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. M. prašymas suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę negali būti tenkinamas, nes Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo švelnesne kaltinamasis gali pateikti bylą nagrinėjančiam teismui, kuris savo kompetencijos ribose spręstų dėl galimybės keisti suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.